Pastaruoju metu gyventojai sulaukia itin daug sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimą skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sukčiai naudoja ir įvairias kitas schemas, o kai kuriems tai kainuoja itin brangiai – Lietuvoje jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet auka praranda tūkstančius, o kartais net ir dešimtis tūkstančių eurų.
Šiandien norime atkreipti jūsų dėmesį į tris populiariausias sukčiavimo schemas, kurios yra naudojamos internetinėje erdvėje. Tikimės, kad tai padės apsisaugoti ir išvengsite galimų nuostolių, kurie gali būti ir itin skaudūs.
Sukčiai nusitaikę į „Swedbank“ ar kitų bankų klientus
Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.
„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų.
„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse klientų sąskaitose. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Kaip pabrėžia Ž. Augonė, svetainė www.swwedbank.com, į kurią SMS žinutėse nukreipia sukčiai, atkartoja tikrą „Swedbank“ interneto banko aplinką, tačiau tai yra fiktyvi svetainė, neturinti nieko bendro su „Swedbank“ veikla.
Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
Sukčiai siautėja ir „Facebook“ platformoje
Ilgapirščiai siautėja ir socialiniame tinkle „Facebook“, ypatingai pardavimams skirtoje „Marketplace“ platformoje. Informacija apie tai pasidalino Telefonai.eu skaitytojas Tomas (vardas pakeistas, tikrasis – redakcijai žinomas, red. past.).
Skaitytojas informavo, jog įdėjo skelbimą į „Facebook“ esančią prekyvietę, kur norėjo parduoti vaikišką dviratį. Ir nors už parduodamą daiktą Tomas prašė 50 eurų, tačiau viskas vos nesibaigė gerokai liūdniau. Paaiškėjo, kad jam parašė sukčiai, kurie iš jo bandė išvilioti 2 500 eurų. Ir nors tokia schema nėra nauja, tačiau užkibti nėra sudėtinga.
Sukčių veikimo schema, šiuo atveju, yra ganėtinai paprasta – vos tik pardavėjui įkėlus skelbimą į „Facebook“, jie parašo, kad nori įsigyti ir dažniausiai neužduoda daug papildomų klausimų, tiesiog kuo greičiau nori keliauti link savo apgavimo schemos, kuri leidžia gauti pardavėjo kortelės duomenis.
Sukčiai apsimeta skelbimų portale parduodamos prekės pirkėjais ir prašo pardavėjo atsiųsti prekę „Omniva“ paštomatu. Tuomet išsiunčia pardavėjui nuorodą į netikrą tinklalapį su forma, kurioje prašoma užpildyti kreditinės kortelės duomenis. Būtent su tokiu apgavystės būdu susidūrė ir Tomas.
„Įdėjau skelbimą į „Facebook Marketplace“. Susisiekė moteris, kuri norėjo pirkti vaikišką dviratį už 50 eurų. Dėl kainos nesiderėjo, paklausė, ar siųsčiau. Atsiuntė man nuorodą, neva sumokėjo siuntimo išlaidas ir sumokėjo 50 eurų už prekę ir toliau man reikėjo suvesti savo vardą pavardę, adresą, KORTELĖS (ne sąskaitos, kas man jau keista buvo, bet galvoju, kad „Omniva“ pradėjo tokią paslaugą teikti) numerį, galiojimą, CVC kodą ir tada iššoko langas, kad aš turiu sumokėti 2 500 eurus į „Bybit“ sąskaitą. Nutraukiau operaciją ir blokavau kortelę“, - pasakoja mūsų skaitytojas.
Apie tokius sukčiavimo metodus dar praėjusiais metais buvo informavusi ir pati „Omniva“, tačiau sukčiai ir toliau naudojasi analogiška schema ir ieško patiklesnių asmenų. Vertėtų pastebėti tai, kad „Omniva“, kaip ir daugelis kitų siuntų pristatymo bendrovių, neteikia tarpusavio atsiskaitymo paslaugų, neprašo suvesti kortelės ar asmeninių duomenų.
Atkreipiame jūsų dėmesį ir į tai, kad „Omniva“ turi du oficialius tinklapius: www.omniva.lt ir savitarnos portalą www.mano.omniva.lt/. Atsidarius tinklalapį visuomet pažiūrėkite į svetainės pavadinimą paieškos eilutėje. Jei paieškos eilutėje matote ne www.omniva.lt ar www.mano.omniva.lt/ interneto adresus, o tik dalį jų, ar kitokią, panašią žodžių kombinaciją – tinklalapis netikras, o su jumis susisiekęs asmuo – apgavikas.
Sukčiai naudojasi ir VMI vardu
Tęsiasi ir internetinio sukčiavimo kampanija, kurios metu yra imituojamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) žinutės. Sukčiai, apsimesdami VMI, siunčia el. laiškus su QR kodu, nukreipiančiu į sukčiavimo svetainę, kurioje siekiama surinkti banko prisijungimo duomenis.
Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų suvestine, vos per dvi paras sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojų išviliojo 5 324 eurus. Dvi Vilniaus rajono gyventojos užkibo ant to paties sukčių kabliuko – paspaudė aktyvią nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis.
Sulaukėte įtartinos SMS žinutės, kurioje pranešimą apie nesumokėtą baudą, o gal gavote el. laišką nuo VMI ar kitų institucijų dėl netikėtos subsidijos? Būkite budrūs – tai gali būti bandymas sukčiauti.
Pasitaiko atvejų kuomet VMI vardas yra naudojamas bandant sukčiauti, pavyzdžiui, siunčiant SMS žinutės ar kitus pranešimus, kreipiant į internetines svetainės, kurios imituoja VMI.