Dauguma jau nemažai žinome apie telefoninius sukčius, taip pat galimai esame girdėję apie sukčiavimą socialiniuose tinkluose. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, nuolat auga sukčiavimo mąstai, o gyventojai patiria vis didesnius iššūkius.
Artėjant didžiausioms metų šventėms – MEGA ALIEXPRESS išpardavimai. Spauskite čia ir pasinaudokite nuolaidomis
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius mūsų šalyje buvo užregistruota tris kartus daugiau duomenų išviliojimo atvejų, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalies gyventojus dabar perspėja ir Lietuvos policija.
Perspėjimą dėl telefoninių sukčių neseniai pasidalino ir Lietuvos policija. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše įspėjama, jog sukčiai tampa vis įžūlesni ir naudoja vis daugiau gudrybių. Pranešama ir apie milžinišką sumą praradusią moterį.
Išplatintame pranešime teigiama, jog sostinės policija gavo pranešimą apie pensijinio amžiaus moterį, kuri sulaukė telefoninių sukčių skambučių, prisistačiusių „Google“ darbuotojais. Moteris užkibo ant sukčių kabliuko, ir bendravo su sukčiais keletą dienų. Apgavikai, prisistatydami banko ir policijos darbuotojais, išviliojo net 78 500 eurų.
Lietuvos policija ragina būti atsargiems, o taip pat dalinasi informacija, kuri gali padėti apsisaugoti nuo sukčių. Svarbiausi punktai:
- Niekada nesidalinkite savo asmenine informacija telefonu, nesvarbu, kas Jums skambina.
- Jei gaunate skambutį, kuomet prašoma asmeninės informacijos, nutraukite pokalbį ir paskambinkite pasitikslinti oficialiai skelbiamais institucijų numeriais.
- Niekada neatskleiskite banko kortelės duomenų, slaptažodžių ar PIN kodų.
Sukčiavimo būdų šiais laikais vis daugėja, jie tampa vis įmantresni, tačiau imdamiesi tam tikrų žingsnių ir išlikdami budrūs, galite nuo šio nusikaltimo apsisaugoti.
Prisiminkite – jeigu kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Taip pat svarbu, jog niekuomet nesidalintumėte savo PIN kodu. Išmesdami dokumentus, kuriuose yra jūsų asmens duomenų - visuomet smulkiai juos suplėšykite.
Pateikiame daugiau patarimų, kurie padės išvengti ne tik telefoninių, bet ir kitokio plauko nusikaltėlių:
- Neatskleiskite savo asmens ar finansinių duomenų, tokių kaip internetinės bankininkystės slaptažodis, net ir techninės pagalbos specialistams.
- Neskubėkite pasitikėti žmonėmis, skambinančiais ar užsukančiais į jūsų namus, kad kažką jums parduotų. Jeigu jaučiatės nejaukiai, tvirtai atsakykite, jog tai jūsų nedomina. Neįsitraukite į ilgesnį pokalbį, nes jį užmezgus, sukčiautojui atsiranda galimybės manipuliuoti.
- Saugokitės internete. Reguliariai keiskite slaptažodžius ir pasirinkite juos kuo ilgesnius (pavyzdžiui, frazę su skaičiais). Įsidiekite vėliausią antivirusinę programą visuose savo įrenginiuose.
- Neatidarinėkite nuorodų ir prisegtų dokumentų elektroniniuose laiškuose, kurie kelia jums įtarimą. Sukčiai tokiu būdu gali bandyti įdiegti jūsų kompiuteryje kenkėjiškas programas, sekančias jūsų įvedamus slaptažodžius.
- Jeigu sudarinėjate sandorį su jums nepažįstamu žmogumi, tarkitės su juo telefonu. Neatskleiskite, kokio banko paslaugomis naudojatės.
- Nespauskite internetinių nuorodų elektroniniame laiške ir niekur neįveskite savo slaptažodžių, jeigu tokius prašymus gaunate iš banko ar kitų finansinių institucijų. Nors šie laiškai atrodo tikroviškai, bankai iš tiesų tokių laiškų savo klientams nesiunčia, tad geriau susisiekite su savo banku telefonu ir praneškite apie gautą elektroninį laišką.
- Nepasitikėkite asmenimis, kurie prisistato teisėsaugos pareigūnais ir pokalbio metu prašo nurodyti jūsų banką, sąskaitos duomenis ar PIN kodą. Netikėkite gąsdinimais, kad nesuteikus šių duomenų, bus užblokuota sąskaita ar pan.
Bet kokią, net ir mažiausią įtarimą keliančią situaciją vertinkite kritiškai ir nevykdykite sukčių nurodymų. Apie susidūrimą su sukčiais informuokite savo banką ir kreipkitės į policiją portale „ePolicija“, paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą.