Mobiliojo ryšio operatoriui „Bitei“ skelbiantis 5G spartos nugalėtojais, „Telia“ kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl klaidinančios ir neleidžiamos „Bitė Lietuva“ reklamos.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
„Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters teigimu „Bitė“ manipuliuoja Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamais duomenims ir nuslepia nuo vartotojų esminę informaciją, taip sudarydama vartotojams klaidingą įspūdį apie tariamą 5G ryšio greitaveikos pranašumą.
„Konkurencija yra sveikintinas dalykas, tačiau tik tada, kai priešininkai elgiasi garbingai. Investavome į Lietuvos naujos kartos ryšį daugiau nei 100 mln. eurų, tad jaučiame pareigą kovoti su rinkos dalyvių gudravimais ir technologijas pateikti kuo suprantamiau. Stengiamės, kad vartotojai gerai suvoktų 5G spartą, aprėptį bei kitus parametrus ir nepatektų į apgaulingą situaciją“, – teigia G. Kaminskaitė-Salters.
Ne visas 5G yra vienodas
„Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius paaiškina, kad penktos kartos tinklas yra kompleksiška ir nevienalytė technologija, kurią sudaro kelios skirtingiems scenarijams skirtos dažnių juostos. Dėl šios priežasties, kalbant apie 5G, labai neteisinga viską suplakti į vieną „katilą“. Per daug nesileidžiant į technines subtilybes, 5G galime suskirstyti į „Greitą 5G“ ir „Platų 5G“.
Pirmasis yra kur kas spartesnis ir skirtas miestams, kur nedidelėje teritorijoje reikia užtikrinti maksimalų greitį dideliam skaičiui vartotojų, kai antrasis kur kas geriau padengia didelius teritorijos plotus ir dažniau sutinkamas atokesniuose regionuose, kur aprėptis yra svarbesnė už spartą. Deja, šiuos abiejų dažnių juostų privalumus išnaudoja ne visi operatoriai.
„Telia“, vos gavusi žalią šviesą iš valstybinių institucijų, užsibrėžė kuo greičiau 5G ryšiu padengti visą Lietuvos teritoriją, todėl savo tinkle naudojo tiek „Greitąjį 5G“, tiek „Platųjį 5G“. Tuo metu kiti ryšio paslaugų teikėjai 5G kol kas nusprendė siūlyti tik miestų gyventojams ir „Plačiojo 5G“ nenaudoti visai. Tą labai akivaizdžiai šių operatorių klientai gali matyti ir savo išmaniuosiuose – kirtus miesto ribą 5G ženkliukas kaipmat pasikeičia į 4G“, – aiškina pašnekovas.
Greičiausi nebent lenktynėse su savimi
Po vienu 5G pavadinimu besislepiančios skirtingų savybių dažnių juostos kuria savotišką pilkąją zoną, kuri sudaro sąlygas vartotojų klaidinimui. Nenaudojantys „Plačiojo 5G“ arba jo smarkiai neišvystę operatoriai gali nepagrįstai girtis vidutiniu 5G greičiu savo tinkle, bandydami visuomenei sudaryti klaidingą įspūdį, kad jų 5G yra greitesnis už kitus, manipuliuodami RRT matavimais.
Visa tai dar aiškiau iliustruoja skaičiai. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste naudojant „Greitojo 5G“ dažnių juostą „Telia“ tinkle buvo pasiektas 386,1 megabitų per sekundę (Mb/s) atsisiuntimo greitis, kai „Bitės“ tinkle jis siekė tik 304 Mb/s. Tačiau Rietavo rajone kur prisijungus prie „Telia“ teikiamo „Plačiojo 5G“ buvo užfiksuota 154,7 Mb/s atsisiuntimo sparta, „Bitės“ grafoje yra apskritas nulis, nes operatorius čia paprasčiausiai neturi 5G stočių. Pagal tuos pačius matavimus „Telia“ 5G yra greitesnis ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėoje – trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
„Užuot ieškojusi būdų 5G pasiūlyti regionų gyventojams, „Bitė“ reklamuoja „ištrauktus iš konteksto“ skaičius. Šiose lenktynėse pralaimi vartotojas, kuriam klaidingai sudaromas įspūdis, jog bet kuriame Lietuvos kampelyje jis galės pasiekti didesnį 5G greitį pasirinkęs būtent „Bitės“ 5G“, – paradoksą iliustruoja ekspertas.
Apibendrindamas tikrovę iškreipiančią statistikos interpretaciją, A. Šemeškevičius pabrėžia, kad 5G kokybė matuojama ne vien megabitais per sekundę. Labai svarbu įvertinti dažnai nutylimą kitą statistikos skyrių – aprėptį. Pernai „Bitės“ 5G aprėpė mažiau, nei 5 proc. Lietuvos teritorijos, „Tele2“ padengtis siekė 5-10 proc., o „Telia“ galėjo pasigirti net 80-85 proc. rodikliu, kuris šiemet dar pakilo iki 99 proc.