Elektronikos inžinierių trūkumo problemos dirbtinis intelektas neišspręs, svarbiausias – švietimo sistemos ir mokytojų vaidmuo

Pranešimas spaudai

2024-06-16, 16:35

0 komentarų

Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį.

Puikis el.dviratis, kuris dabar net 300 eurų pigesnis nei Lietuvoje!
Elektronikos inžinierių trūkumo problemos dirbtinis intelektas neišspręs, svarbiausias – švietimo sistemos ir mokytojų vaidmuo

Tai gera žinia tiems, kurie pasirinko ar renkasi šią studijų kryptį, tačiau didelis iššūkis verslui ir aukštojo mokslo įstaigoms, vis dar sukančioms galvas, kaip spręsti inžinierių trūkumo problemą. Ekspertai sutaria – būtini švietimo sistemos pokyčiai: reikia didinti tiksliųjų mokslų patrauklumą ir kokybę. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.

„Išgyvename iššūkių laikotarpį, kai turime ne tik prisitaikyti prie pastaruoju metu visame pasaulyje iškilusių geopolitinių grėsmių, bet ir prie klientų lūkesčių, įskaitant sparčią šiuolaikinių technologijų plėtrą. Tai verčia keisti mūsų įpročius bei mąstymą.

Pavyzdžiui, DI įvaldymas tampa absoliučiai būtinu įgūdžiu bet kuriam inžinieriui – aplinka sudėtingėja, o sprendimų bei apsisprendimų priėmimo tempas auga eksponentine kreive. Todėl tik pasitelkę DI savo kasdienybėje, galėsime geriau susidoroti su užduotimis ir kylančiais iššūkiais. Taip pat, susidurdami su vis dar dideliu inžinierių stygiumi rinkoje, turime atsigręžti į mokytojus ir ugdymo sistemą – tik investuodami į švietimą bei DI integravimą, galime užpildyti atotrūkį ir tikėtis patikimos lyderystės technologijų srityje“, – sako UAB „HELLA Lithuania“ vykdomasis direktorius Maxim Zakletskiy.

Pokyčiai teigiami, bet per lėti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais, 2023 m. rudenį, elektronikos inžinerijos studijas šalies aukštosiose mokyklose rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei 2022 m. Tuo tarpu elektronikos pramone garsėjančio Kauno aukštosiose mokyklose – Kauno technologijos universitete ir Kauno technikos kolegijoje – šią specialybę rinkosi net 18 proc. daugiau studentų nei metais prieš tai. Išaugo ir studijas pasirinkusių merginų skaičius – nuo 1 iki 8.

„Nors tai džiuginančios tendencijos, tačiau verslo poreikio patenkinti vis dar negali. Mūsų institucinės galimybės, techninė, personalo bazė leidžia priimti ir 2-3 kartus daugiau studentų nei yra dabar. Valstybė, suprasdama šios specialybės reikšmę, taip pat finansuoja studijas, jei tik stojantysis atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus. Įvertinus techninę bazę, turimas laboratorijas, aukštą kokybės lygį, glaudų bendradarbiavimą su verslu, Kaune išties turime išskirtinai geras sąlygas elektronikos inžinerijos studijoms. Vis dėlto didesniems pokyčiams reikia laiko, ne mažiau nei 5-10 metų“, – teigia Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Prasideda milžiniškų galimybių metas

Tačiau būtent daug laiko mes ir neturime, sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Mindaugas Žilys. Jo teigimu, dabar esame „tobulos audros“ momente, kai net kelios skirtingos aplinkybės, vykstantys tektoniniai lūžiai „sukrenta“ į vieną vietą.

„Pirma, pokyčiai automobilių pramonėje: įprastinius automobilius keičia elektromobiliai. Antra, energetinė transformacija – nuo iškastinio kuro pereiname prie atsinaujinančios energetikos bei jos efektyvaus naudojimo, kuriam būtinas išmanusis valdymas. Trečia, pramonė vis daugiau procesų automatizuoja ir robotizuoja. Galiausiai, geopolitinės aplinkybės lemia, kad gamyba grįžta į Europą. Europos Komisija kelia ambicingus tikslus užtikrinti lustų gamybą Europoje, tam bus skirtos milijardinės investicijos. Matome lustų pramonės gimimą ir Lietuvoje.

Taigi atsiveria milžiniškų galimybių langas, bet ar mes juo pasinaudosime? Visoms šioms sritims elektronikos inžinierių reiks dar daugiau“, – tvirtina doc. Dr. M. Žilys.

DI elektronikos inžinieriaus nepakeis, bet gali padėti su rutininėmis užduotimis

Galbūt elektronikos inžinieriaus trūkumo problemą gali padėti spręsti DI? Tiek darbo rinkos ekspertai, tiek elektronikos komponentus kuriančių ir gaminančių įmonių atstovai teigia, kad DI elektronikos inžinierių bent jau kol kas negali pakeisti. Kita vertus, tai gera žinia šią specialybę pasirinkusiems ar planuojantiems rinktis.

„Pagal situaciją darbo rinkoje matome, kad elektronikos inžinierių poreikis nemažėja, paklausa vis dar kelis kartus viršija pasiūlą. Kaunas jau turi įsitvirtinusius stambius žaidėjus, kuriems nuolat reikia elektronikos inžinierių. Taip pat stebime ir besiplečiantį poreikį iš vidutinio dydžio įmonių, kurios perkelia naujas funkcijas į Lietuvą“, – teigia Andrius Francas, darbo rinkos ekspertas ir personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Kalbėdamas apie DI atėjimą į darbo rinką, A. Francas pastebi, kad DI gali pagelbėti automatizavimo srityje, bet negali pakeisti kūrybiškumo, kuris būtinas šioje profesijoje. Jam antrina ir Mindaugas Žarumskis, Kaune įsikūrusios automobilių jutiklių kūrime, gamyboje bei testavime besispecializuojančios įmonės „Littelfuse“ Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas.

„DI gali pagelbėti atliekant tam tikras rutinines užduotis, tai puiki pagalbinė priemonė, kaip itin greita ir galinga enciklopedija. Bet galutinė atsakomybė kuriant ar tobulinant produktą yra žmogaus, elektronikos inžinieriaus, kuris turi sujungti visus duomenis į vieną dėlionę, kuris turi rasti unikalų sprendimą. Elektronikos inžinieriaus profesiją prilyginčiau menininko, kūrėjo pašaukimui“, – sako M. Žarumskis, pats konstruoti ir kurti prietaisus pradėjęs dar 6-oje klasėje.

Ekspertas pastebi, kad DI plėtra kaip tik didins elektronikos inžinierių, besispecializuojančių šioje srityje poreikį: „DI yra technologija, kuriai reikalingi ir galingi skaičiavimo centrai, ir tie patys lustai, galbūt net kažkokie nauji įrenginiai. DI „protą“ kažkam fiziškai reikia sujungti su robotu ar automatizuotomis sistemomis. Visoms šioms užduotims reikia elektronikos inžinieriaus. Nuo realaus, fizinio pasaulio mes negalime pabėgti“, – teigia M. Žarumskis.

Sistema laikosi dėl mokytojų-šviesulių entuziazmo

Taip, kaip DI negali pakeisti elektronikos inžinieriaus, taip niekas negali pakeisti ir degančių mokytojo akių bei entuziazmo sudominant vaikus inžinerijos pasauliu. Tuo įsitikinęs Andrius Veršinskas, Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“, jau ketvirtus metus koordinuojančios elektronikos populiarinimo kampaniją „Ateitis-elektronikams“, Verslo skyriaus vadovas.

„Lietuvos švietimo bėdos yra sisteminės ir giluminės: vis mažiau moksleivių renkasi tiksliuosius mokslus, mažas procentas jų laiko šių dalykų egzaminus, trūksta tiksliųjų dalykų mokytojų, trūksta profesinio orientavimo, kai kuriose mokyklose – ir techninės bazės interaktyvesniam sudominimui. Kitur – pilna technikos, bet nėra kam su ja dirbti. Problemas vardinti galima ilgai.

Tačiau keliaujant per mokyklas, girdint jau studijuojančių istorijas, pastebėjome, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, atsiranda mokytojų – šviesulių, elektronikos entuziastų, kurie sugeba sudominti, įkvėpti mokinius rinktis inžinerinius, elektronikos mokslus. Tokius mokytojus norime pagerbti, įvertinti ir paskatinti toliau būti įkvėpimo šaltiniu jaunimui“, – sako A. Veršinskas.

Viena iš tokių mokytojų – Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos informacinių technologijų ir fizikos mokytoja Eglė Kulbienė. Ji sako, kad fizikos pamokose siekia teoriją aiškinti per kuo praktiškesnius pavyzdžius, užduotis, tačiau sudominti mokinius nėra taip lengva. „Itin didelis yra moksleivių užimtumas, o ir mokytojui reikia tikrai nemažai laiko, kad paruoštų įdomias, įtraukiančias pamokas. Siekiu sužadinti vaiko smalsumą, kad jam kiltų natūralus klausimas „kodėl“, nes tai yra esminis klausimas fizikoje“, – dalinasi ilgametę patirtį sukaupusi ir nuolat tobulėjanti mokytoja metodininkė.

Jos iniciatyva šioje Biržų mokykloje su fizikos pagrindais turi galimybę susipažinti jau ir pradinukai – jiems vyresnių klasių moksleiviai ruošia specialias pamokas. Be to, jau nuo pat antros klasės kiekvienas šios mokyklos mokinys rengia tiriamuosius darbus, eksperimentus ir juos pristato auditorijai.

Be minėtosios mokytojos Kaune buvo įvertinti ir pagerbti šie mokytojai iš visos Lietuvos: Danguolė Brindzienė (Alytaus Likiškėlių progimnazija), Justinas Dedūra (Šiaulių techninės kūrybos centras), Jolita Kaupienė (Šiaulių Dainų progimnazija), Mantas Kazakevičius (Alytaus Putinų gimnazija), Paulina Krasauskaitė (Kauno Martyno Mažvydo progimnazija), Eugenija Labašauskienė ir Audrius Česnelis (Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija), Ramvyda Masaitė (Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija), Neringa Misevičiūtė (Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla), Rūta Strumilienė (Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija).

Mokytojai renginio Kaune metu buvo ne tik apdovanoti kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatorių 500 eurų premijomis, bet ir susipažino, kaip vyksta gamyba vienoje moderniausių ir didžiausių Lietuvoje „Hella Lithuania“ gamykloje, bendravo su elektronikos įmonių vadovais, aukštųjų mokyklų atstovais, lankėsi KTU „Mlab” laboratorijų centre. Jiems taip pat buvo surengta interaktyvi, nukelianti į tarpukario Kauną ekskursija į „Art Deco“ muziejų.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas