Siekiant mažinti šį atotrūkį, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektas pakvietė pradinių klasių mokytojus susipažinti su 3D spausdinimu iš arti. Pasak specialistų, daugeliui mokytojų tai galėjo būti pirmasis ir labai svarbus žingsnis bei pavyzdys, kaip skaitmeninės transformacijos procesai gali būti integruojami į švietimo sistemą.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio teigimu, 3D spausdinimo įgūdžiai gali praturtinti mokytojų profesines kompetencijas.
„Įgiję šių įgūdžių, mokytojai gali lengviau integruoti pažangias technologijas į mokymosi procesą, suteikdami vaikams galimybę praktiškai susipažinti su inžinerijos pagrindais bei spręsti užduotis kūrybiškai. Tai stiprina vaikų gebėjimą mąstyti erdviškai, lavina kūrybiškumą ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius, o taip pat prisideda prie pažangaus inžinerijos ir STEAM srities (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) įvaizdžio formavimo“, – pasakoja LINPRA atstovas.
Sunki pradžia – lengvesnė ateitis
Vilniuje, SMK aukštojoje mokykloje vykusiuose „EIT Manufacturing“ programos finansuojamuose 3D spausdinimo mokymuose dalyvavo 45 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Juos vedęs projekto „3D klasė” autorius Linas Kesiūnas po mokymų džiaugėsi, kad mokytojams sėkmingai pavyko įsisavinti medžiagą, kurią jie vėliau galės praktiškai naudoti pamokų metu.
Jis taip pat akcentavimo mokymų svarbą pridurdamas, kad mokantis šios temos savarankiškai gali kilti nemažai iššūkių. „Mano nuomone, pagrindinis kylantis iššūkis mokytojams yra angliškos informacijos perteklius ir lietuviškos trūkumas. Taip pat trūksta aiškių gairių apie 3D technologijų pažinimo procesą, o ieškant informacijos susiduriama su visai nauja, sudėtinga terminologija. Mokymus nusprendžiau vesti kartu su savo žmona – ji yra pedagogė ir padėjo perteikti technologines žinias paprastai, per mokytojo prizmę. Kadangi visą gamybos procesą pateikėme per žemesniųjų klasių mokytojams aktualius pratimus, medžiagos įsisavinimas nebuvo sudėtingas, ir mokytojai galės taikyti naujas žinias klasėje“, – pasakoja L. Kesiūnas.
3D spausdinimo mokymuose dalyvavę mokytojai pradėjo nuo bazinės užduoties: mokėsi gaminti paruoštą mokomąją priemonę, teisingai parengti jos 3D modelį ir jį atspausdinti. Vėliau sekė šiek tiek sudėtingesnės užduotys, pavyzdžiui, 3D Kalėdinių žaisliukų modelių kūrimas. Lektoriaus teigimu, vien su projektavimo programomis dirbti neužtenka – prasmingiausia įsigyti spausdintuvą, nes tai geriausiai padeda suvokti šią modernią technologiją.
„Projektavimas yra labai laikui imlus procesas, todėl mokymų metu akcentavome du scenarijus: galimybę atsisiųsti jau sukurtą modelį (internete yra didelės modelių bibliotekos) ir alternatyvą – projektuoti patiems. Mūsų patirtimi, mokytojams vis dėlto aktualiausia pradėti nuo atsisiųstų modelių. Tai reiškia, kad naudingiausia iš pradžių įsigyti 3D spausdintuvą, pradėti jį naudoti ir tik tuomet žengti žingsnius link sudėtingesnio etapo – projektavimo“, – sako L. Kesiūnas.
Lektorius pridūrė, kad 3D spausdintuvo mokymai yra pirmas žingsnis skaitmeninės ateities link. Pasak specialisto, bėgant laikui šio spausdintuvo naudojimas ugdymo aplinkoje taps natūraliu procesu. „Manau, kad ateityje mokytojai naudosis 3D spausdintuvu lygiai taip pat, kaip dabar naudojasi paprastais spausdintuvais spaudai ant popieriaus. Svarbiausia – pradėti jau dabar“, – tvirtina lektorius.
Sunki pradžia – lengvesnė ateitis
3D spausdinimo mokymuose dalyvavusios mokytojos džiaugėsi įgytomis naujomis žiniomis ir tvirtino, kad jaučiasi įgalintos dalintis jomis su savo mokiniais. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Nideta Kaluževičienė teigė, kad mokykloje yra keli spausdintuvai, kuriais galima naudotis, tačiau pirmiausia reikia gerai išmokti naudotis šia technologija – tada jau bus galima ir mokinius prie to pratinti. Kuo anksčiau pradėsime taikyti šiuos įgūdžius praktikoje, tuo lengvesnė bus mokinių ateitis“, – teigė N. Kaluževičienė.
Pirmą kartą mokymuose dalyvavusi Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Kavaliūnė taip pat patvirtino, kad nors mokykloje 3D spausdintuvas yra prieinamas, dėl žinių trūkumo jis nebuvo naudojamas. „Dabar, gavusi praktinių žinių per mokymus, turiu planų įtraukti šią technologiją į pamokas ir panaudoti ją mokinių projektams bei kūrybinėms užduotims įgyvendinti. Be to, galime bendradarbiauti su STEAM centru, kad vaikai galėtų pažinti dar daugiau įrangos ir technologijų“, – naujomis perspektyvomis džiaugėsi E. Kavaliūnė.
Abi mokytojos pritaria, kad STEAM įgūdžių vaikai turi būti mokomi nuo pat pirmųjų dienų mokyklos suole. Pavyzdžiui, 3D modeliavimas lavina erdvinį suvokimą, leidžia vaikams geriau suprasti figūras ir formas. Tolesnis naujų technologijų integravimas leis dar labiau pagilinti ne tik žinias, bet ir kūrybinį mąstymą, taip paruošiant jaunąją kartą ateities iššūkiams bei perspektyvoms.
Galimybių yra, tačiau trūksta įrangos
Nors skaitmeninių technologijų integracijos į švietimo sistemą svarba atrodo akivaizdi, ne visos Lietuvos mokyklos šiuo metu turi prieigą prie reikiamos įrangos. Šiuo atveju mokytojai susiduria su iššūkiais – motyvacijos yra, o įrankių praktiniam įgytų žinių pritaikymui trūksta.
D. Lasionio teigimu, šią problemą būtina spręsti. „Kalbant apie 3D spausdinimą, Lietuvoje situacija vis dar įvairi – ne visos mokyklos turi galimybę naudotis šia įranga, todėl net ir turintiems reikiamų įgūdžių mokytojams sudėtinga praktiškai juos taikyti klasėje. Pažangių mokymo priemonių trūkumas, ypač pradiniame ugdyme, riboja galimybes mokiniams giliau pažinti technologijas“, – sako specialistas.
Jis ragina mokytojus nepraleisti galimybės sudalyvauti LINPRA organizuojamose 3D spausdinimo varžytuvėse, kurių metu trijų prizinių vietų laimėtojams bus įteikta po naują 3D spausdintuvą.