Grynieji pinigai netrukus taps tik gražiu atsiminimu: elektroniniai mokėjimai tampa vis populiaresni, juos naudoti jau galima net ir turguje

Sektoriuose, kuriuose nuo senų laikų cirkuliuoja daug grynųjų pinigų, pavyzdžiui, turgavietėse, grožio salonuose ar autoservisuose, pastebimas itin išaugęs poreikis mokėjimus priimti kortelėmis ir kitomis bekontakčio mokėjimo priemonėmis, rodo naujausi „Citadele“ banko duomenys.

Geriausi šios savaitės „Aliexpress“ pasiūlymai – peržiūrėkite produktus, kuriems taikomos didžiausios nuolaidos.

Šis bankas, pirmasis Baltijos šalyse pasiūlęs verslo atstovams be papildomos įrangos išmanųjį telefoną naudoti kaip bekontakčių banko kortelių skaitytuvą, skaičiuoja, kad iš viso per pusantrų metų tokią inovaciją jau naudoja daugiau nei 2 000 klientų, o per 18 mėn. su „Citadele Phone POS“ Baltijos šalyse buvo priimta daugiau nei 5 mln. eurų mokėjimų.

„Aktyviausi šio bekontakčių mokėjimų sprendimo naudotojai yra smulkiojo verslo atstovai, taip pat sau darbo vietą sukūrę asmenys, kurie individualiai teikia paslaugas ar pagal užsakymus gamina prekes ir pristato jas užsakovams. Daugiausia šios programėlės naudotojų sudaro įvairaus maisto prekybininkai (28 proc.), restoranai (11 proc.) ir pavežėjai (11 proc.). Tarp klientų taip pat yra grožio paslaugas teikiančių asmenų (9 proc.), drabužių prekybininkų (6 proc.) ir autoservisų (5 proc.)“, – teigia „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Iš visų Baltijos šalių daugiausia šio inovatyvaus mokėjimų sprendimo naudotojų yra Latvijoje, tačiau nuo jos nedaug atsilieka Lietuva, o mažiausias populiarumas fiksuojamas Estijoje. Vidutiniškai per mėnesį su šiuo bekontakčių mokėjimų sprendimu įvykdoma kiek daugiau nei 11 tūkst. operacijų, o vidutinė atsiskaitymo suma siekia 28,46 euro.

„Nors šią inovaciją kūrėme galvodami apie smulkiuosius verslininkus, šiandien matome, kad bekontakčių mokėjimų sprendimu domisi ir didesni verslai. Pavyzdžiui, Lietuvoje didžiausia atsiskaitymo „Phone POS“ suma siekia beveik 80 tūkst. eurų.

Taip pat turime keletą klientų, kurie programėle naudojosi užsienyje, pavyzdžiui, dalyvaudami mugėse – tai suteikė jiems galimybę paprastai, greitai ir patogiai priimti bekontakčius atsiskaitymus, nes tam nereikėjo nei papildomos įrangos, nei papildomų išlaidų, tokių kaip fiksuotas mėnesinis mokestis. Tiesa, svarbu paminėti, kad bekontakčių mokėjimų programėlę užsienio šalyse galima naudoti tik išimtiniais atvejais, bet ne nuolat atsiskaitymams priimti“, – dalijasi R. Čereška.

Specialistas teigia, kad pasiūlyti tokį sprendimą paskatino kasmet sparčiai augantis individualią veiklą vykdančių žmonių skaičius ir supratimas, jog gyventojai vis rečiau nešiojasi grynųjų pinigų, dažniau renkasi elektroninius mokėjimo būdus.

„Per pastaruosius keletą metų, ypač pasibaigus pandemijai, akivaizdžiai pasikeitė gyventojų atsiskaitymo įpročiai – šiandien už prekes ar paslaugas jie nori atsiskaityti greitai, patogiai ir, svarbiausia, saugiai, todėl neretai renkasi elektroninius mokėjimo būdus. Dėl šios priežasties smulkieji prekybininkai taip pat ieško būdų, kaip atliepti besikeičiančius vartotojų lūkesčius – galima pastebėti, kad net ir turgavietėse, kuriose nuo senų laikų įprasta atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, šiandien vis dažniau galima tai padaryti naudojant korteles, išmaniuosius telefonus, mokėjimo žiedus, apyrankes, laikrodžius ar kitas elektroninio mokėjimo priemones“, – teigia R. Čereška.

Šis mokėjimo būdas yra saugus – atsiskaitant kortelės duomenys nėra išsaugomi įrenginyje, be to, programėlė neleidžia fiksuoti (vaizdo įrašu ar darant ekrano nuotrauką) telefono ekrane atliekamų veiksmų, o klientams prieiga prie jos suteikiama išanalizavus jų vykdomą veiklą ir pasirašius sutartį.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.