Panašiai yra ir su „Huawei nova” serija. Dar neseniai buvusius grynakraujus vidutiniokus, gamintojas nuo pernai pradėjo vadinti „flagmanais jaunimui”, priversdamas kasyti pakaušį tiek apžvalgininkus, tiek pirkėjus. Visgi tąkart penkias šimtines siekusi kaina, dailus dizainas ir neblogi komponentai rinkos buvo suvalgyti pakankamai neblogai, todėl šiemet „Huawei” muša antrą dublį - „nova 10 Pro”, kurio kaina jau bado 700 eurų lubas. Tačiau ką gauname už šiuos nemažus papildomus pinigus ir ar tikrai „Huawei” į jį įbarstė pakankamai flagmanų magijos?
Dizainas
Pernykščio „nova 9” dizainas buvo lyg stiklinė šalto gėrimo karščiausią vasaros dieną. Neįtikėtinai plonas korpusas, gaivi ir įdomiai šviesą laužianti šviesiai mėlyna nugarėlės spalva bei, rodos, idealiai mano delnui parinkti matmenys. Tikra atgaiva po visų plytinių Samsungų, OnePlusų ir maksimalių iPhonų. „nova 10 Pro” aiškiai paveldėjo daugumą šių puikių pirmtako genų, bet akivaizdžiai matosi, kad „Huawei” matė reikalą šiek tiek paspausti su dizainu, kad pateisintų išaugusią kainą.
Kaip ir galima tikėtis pavadinime matant „Pro” prierašą, prelegentas yra juntamai platesnis ir šiek tiek ilgesnis, nes jame įkurdintas kiek didesnis ekranas. Šiek tiek padidėjo ir rekordiškai mažas korpuso storis, nuo 7,77mm paaugęs iki 7,9mm, bet šis faktas praktiškai nepastebimas, nes telefono linijos išlieka itin grakščios. Prie to prisideda tiek lenktas ekrano stiklas, tiek simetriškai lenkta nugarėlė, kurie susijungdami suformuoja labai ploną briauną, kone prilygstančią skustuvui.
Kas iš karto krenta į akis apvertus telefoną - labai smarkiai iš korpuso išsikišantis kamerų modulis, apjuostas stora aukso spalvos juosta. Nežinau, man ši feikinė ir net šiek tiek brutali prabanga asocijuojasi su BMW vairuojančiu ir agresyviai besielgiančiu pusamžiu vyru, ant kurio kaklo iš toli šviečia stora auksinė grandinė. Tačiau visų skoniai skiriasi, galbūt jūs turite kitą nuomonę. Kas man iš tiesų patiko šiame telefone - elegantiška matinė sidabrinė nugarėlė, kuri labai gerai prikimba prie delno odos ir leidžia telefoną be didesnių problemų naudoti nuogą, be dėklo, kuris dėl visa ko pridedamas pakuotėje.
Tačiau vakarėlį įkarštyje stabdo korpuso medžiagos - tiek „nova 10 Pro” rėmas, tiek nugarėlė pagaminti iš plastiko, kas aukščiausioje klasėje yra tiesiog nepriimtina, juo labiau, kad įrenginio svoris siekia beveik tuos pačius 200g. Tam, kaip surinktas telefonas, priekaištų neturiu - niekas netraška, mygtukai spaudžiami maloniai, na bet nežinau, jei jau už telefoną prašoma tokios sumos, galbūt keli gramai aliuminio ir stiklo nebūtų ištuštinę biudžeto. Taip pat įdomu, kad šis flagmaną vaidinantis modelis nepasivargina pasirūpinti atsparumo vandeniui sertifikatu.
Ekranas
Pernai džiaugiausi atradęs, kad bent jau „nova 9” ekranas prilygsta flagmanams, tad „nova 10 Pro” kartelė buvo iškelta palyginti aukštai. Juo labiau, kad per metus smarkiai patobulėjo ir ekranų technologijos. Vis dėlto nepanašu, kad gamintojas būtų skubėjęs paskui jas.
Kaip jau spėjau užsiminti, „nova 10 Pro” ekrano įstrižainė šiek tiek padidėjo - nuo pernykščio 6,57 iki 6,78 colio. Kartu su ja minimaliai paaugo ir rezoliucija, todėl dabar vaizdo taškų kiekis colyje siekia nebe 392, o visus 430. Šie pokyčiai labiau popieriniai, nei praktiniai, bet už minimalų ekrano padidėjimą be vaizdo kokybės praradimo formalų pliusą parašyti galima. Dar vienas pokytis - iš centro į kairį kampą pasitraukusi ir iš nedidelio apskritimo ganėtinai pastebima „pupele” tapusi ekrano išpjova. Tokią rokiruotę lėmė tai, kad „nova 10 Pro” sumontuotos net dvi asmenukių kameros
Deja, visa kita išliko kone identiška pernykščiam modeliui. „AMOLED” ekranas pasižymi tuo pačiu 120 Hz atsinaujinimo dažniu, tačiau tam nenaudojama kone visuose šiųmečiuose flagmanuose atsiradusi LTPO technologija. Tai reiškia, jog kadrų per sekundę skaičius ekrane gali varijuoti tik tarp 60 ir 120, o ne nuo 1 iki 120. Valdymo sklandumui tai įtakos nedaro, bet bent jau teoriškai turėtų lemti didesnes energijos sąnaudas.
Vaizdo kokybe iš esmės skųstis negaliu. Milijardą spalvų galinti atkurti matrica džiugina akiai maloniu ir labai solidžiai atrodančiu vaizdu, kurį iš pirmo žvilgsnio netgi būtų galima supainioti su atkuriamu brangiausių „Samsung” ar „iPhone”, kol… Neišeini į lauką. Plieskiant akinančiai rudens saulei, susidariau įspūdį, jog ekranui šiek tiek trūksta šviesumo. Naudotis tokiomis sąlygomis iš bėdos įmanoma, bet skirtumas nuo flagmanų - vėlgi akivaizdus. Na, aukštesnioji vidutinė klasė ir tiek.
Ekranas vartotoją pasiekia su užklijuota apsaugine plėvele, bet po ja esantis stiklas, kaip jau tapo įprasta „Huawei” telefonams, išlieka mįsle. Žinoma tik tiek, kad jis atsparus įbrėžimams, bet labai abejoju, ar jo tvirtumas prilygsta naujausiems „Gorilla Glass Victus” ar „Victus+”. Užtat po ekranu montuojamas pirštų antspaudų skeneris nenuvylė - veikia greitai ir pirštą dažniausiai nuskaito iš pirmo karto.
Veikimas
Prisimenate, kai dar prieš keletą metų gamintojai naujo išmaniojo pristatymo metu nemažai laiko praleisdavo pasakodami, kiek daug lyginant su pirmtaku greitesnis naujajame modelyje sumontuotas lustas? Išvis, tais laikais sunkiai būtume galėję įsivaizduoti, kaip naujo modelio telefonas galėtų turėti tą patį ir nė kiek neatnaujintą procesorių. „nova 10 Pro” demonstruoja, kad šie laikai jau praeityje.
Prelegento atveju gamintojas, panašu, nė kiek nesivargino ir į jį perkėlė tą patį „nova 9” randamą lustą - „Snapdragon 778 4G”. Jei tai būtų pajėgiausias praėjusių metų variantas, kaip ir galėtume užsimerkti, tačiau tai tėra tas pats vidutiniokas, kuris savo galia gali lygintis su 2019 m. flagmanais. Iš vienos pusės, ne tragedija, bet ir toli gražu ne idealus variantas.
Kasdienėms užduotis asmeniškai neturėjau jokių nusiskundimų. Dėl telefono klasę vykusiai maskuojančio spartaus 120 Hz ekrano naršymas po socialinius tinklus, žongliravimas keliomis naujienų programėlėmis, „YouTube ReVanced“ ir naršykle, atliekamos kone identiškai brangiausiems flagmanams. Prie to prisideda ir labai gerai optimizuotos „EMUI 12” animacijos bei vis dar pakankamo dydžio 8 GB operatyvioji atmintinė. Beje, vidinė atmintis siekia dosnius 256 GB.
Kaip ir pernai, telefono ribotumai pasimato žaidimuose - „Call of Duty“ ir kito panašaus kalibro šedevruose tenka iki vidutinių nustatymų sumažinti grafiką, o visokie apžvalgininkų mėgstami „Genshin Impact” yra už „nova 10 Pro” galimybių ribos. Taip pat šiemet pastebėjau dar vieną dalyką, greičiausiai susijusį su procesoriumi - minimaliai stringančią kameros programėlę ir ilgoką užfiksuotų nuotraukų apdorojimą, prieš joms išsisaugant. Ar tikrai tokiame brangiame telefone nebūtų pavykę įmontuoti „Snapdragon 870” ar kito pajėgesnio lusto?
Taip pat turiu nemalonią pareigą pranešti, kad dėl „Huawei” iki šiol galiojančių JAV sankcijų įrenginys nepalaiko 5G ryšio. Pernai šis trūkumas buvo ant klaustuko, nes Lietuvoje 5G dar nebuvo plačiai įjungtas, tačiau šiemet „Telia” giriantis 80 proc. siekiančiu šio ryšio pasiekiamumu, tai tampa nemaža minusu. Negi norite telefonui išleisti beveik 700 eurų ir ateinančius metus apsiriboti 4G? Na nežinau, galbūt ne visiems tai yra toks didelis prioritetas.
Situacija su „Google” paslaugomis
Kai 2020 m. pasirodė pirmieji „Huawei” išmanieji telefonai be „Google” paslaugų palaikymo, daugelis skelbė, jog jie bus paskutinės vinys į kompanijos karstą, ir net negalėjo patikėti, kad bendrovė sugebės kažkokiu būdu iš šios duobės išlipti. Tačiau jai pavyko. Beveik.
„Google Play” pakeitusi „App Gallery”, nors ir erzina visą ekraną užimančiomis reklamomis, jau siūlo nemažai daugelio lietuvių naudojamų programėlių. Čia yra ir „Revolut”, ir „Smart ID”, ir „Rimi”, ir „Lidl Plus”, kaip ir „TikTok”, „About You” bei daug kitų. Jei kokios programėlės joje nėra, ją surasti padeda paieškoje integruotas „Petal Search” variklis, surandantis ją „ApkPure” ar kituose šaltiniuose.
Faktas, kad ne viskas taip idealu, kaip būtų galima pagalvoti. Kai kurias programėles nors ir galima instaliuoti, jos telefone neveikia korektiškai. Pavyzdžiui, per „Wolt” ar „Unipark” neveikia žemėlapio funkcija, o nemaža dalis programėlių negali siųsti pranešimų, nes tam taip pat naudojamas „Google” paslaugų paketas. Bet visą tai iš dalies galima apeiti, naudojant iš „App Gallery” atsisiunčiamą „GSpace” aplikaciją. Ji veikia kaip emuliatorius, kurio viduje iš „Play Store” galima įsirašyti „Gmail”, „Photos” bei nors ir tą patį „Wolt”, o tada pagrindiniame ekrane prisidėti vienu paspaudimu aktyvuojamą nuorodą.
Taip, šios aplikacijos neveiks taip sklandžiai ir greitai, kaip galbūt galima tikėtis, bet jomis pasinaudoti pavyks. Galų gale, tai labiau avarinis sprendimas tais atvejais, kai „Google” ar jos paslaugas naudojančiai programėlei nėra alternatyvos, pvz. mano itin mėgstamai „Photos”. Tačiau per visą „nova 10 Pro” tik dar kartą įsitikinau, jog tokio sprendimo pakanka, kad visavertiškai galėčiau naudotis šiuo telefonu, kadangi elektroniniam paštui pamėgau „Outlook”, „Waze” ir „Spotify” veikia be jokių gudrybių, o „Google” paslaugos socialinių tinklų programėlėms nėra reikalingos.
Ar kažko trūksta? Galbūt šiek tiek pasiilgstu galimybės perkant internete atsiskaityti su „GPay” (bekontakčiai mokėjimai parduotuvėse veikia su „Curve”) ir prisijungimo prie tam tikrų paskyrų, naudojant „Google” paskyros duomenis.
Garsas
Vienas didžiausių „nova 10 Pro” siūlomų naujovių - varganą vieną garsiakalbį devintoje novoje pakeitusi stereo pora. Taip, viršutinėje briaunoje esantis antrasis garsiakalbis pirmiausia tarnauja kaip pokalbio ausinė ir savo galia nė iš tolo neprilygsta apatiniam, tačiau to pakanka, jog filmo ar „YouTube” peržiūra be ausinių taptų daug malonesnė.
Kas jaučiasi labiausiai - smarkiai pagerėjęs žemų dažnių atkūrimas. Pagaliau jie tapo girdimi, bet tuo pačiu metu pernelyg neiškreipia ir bendro garso profilio. Tiesa, aukštų dažnių atkūrimas nėra stebuklingas - aukščiausios natos nėra pačios švariausios. Kaip ten bebūtų, šių garsiakalbių pora vis tiek yra kur kas geresnė, nei vidutinio šiuolaikinio telefono.
Kameros
Geros kameros ir „Huawei” jau daugelį metų eina viename sakinyje, o jų išskirti negali nei sankcijos, nei konkurentų progresas. Nenuostabu, kad „nova 10 Pro” ant šito žetono stato praktiškai maksimumą, tikėdamasi, jog tai bus pagrindinis dalykas, pagrindžiantis didelę įrenginio kainą. Tik tiek, kad šįkart kalbą apie kameras turime pradėti nuo priešingos pusės.
Pupelės formos ekrano išpjovoje gamintojas šįkart pasistengė sugrūsti net dvi priekines kameras - 60 MP ir 8 MP. Taip taip, žaidimas su pikselių skaičiumi toliau tęsiasi, bet toks įspūdingas jų kiekis sufleruoja, kad selfiai turėtų būti šio telefono arkliukas. OK, tai kodėl neužtenka vieno objektyvo? Pagrindinis 60 MP jutiklis skirtas tradicinėms asmenukėms - 1x didinimas tinka tada, kai fotografuojate save, o „Wide” - tiems atvejams, kai fotografuojatės keliese. Tuo metu antroji 8 MP priekinė kamera vaizdą pritraukia du kartus ir skirta portretams.
Apie pirmąją galiu pasakyti tik tiek, kad jos kokybė padarė labai gerą įspūdį. Pagaliau „Huawei” atsikratė kiniškiems telefonams būdingo priverstinio veido gražinimo, tad dabar asmenukės atrodo ypač tikroviškai - tiek iki mažiausio spuogo detali veido tekstūra, tiek akys, tiek odos spalva, o dar smagiau, kad įjungus „Wide” režimą kokybė nė kiek nesuprastėja ir eliminuojamas poreikis turėti asmenukių lazdą. Manau, influenceriai ir vlogeriai tai tikrai įvertins. Bet va, antroji 8 MP kamera yra visiškai marketinginis reikalas. Ji vaizdą pritraukia tiesiog nejaukiai daug, o kad kažkas teigiamo gautųsi, reikia labai gero apšvietimo. Galbūt kažkas ją panaudos, bet manau, jog būtų užtekę programinio portreto režimo pagrindinei asmenukių kamerai.
Tvarkoje, pagaliau galim keliauti į nugarėlę. Ten tradiciškai randame labai netolygią trijulę - 50 MP pagrindinį, 8 MP itin plataus kampo ir 2 MP gylio sensorius. Stebiuosi ir pats, bet pirmajam jutikliui neturiu praktiškai jokių priekaištų. Dieną nuotraukos labai natūralių spalvų, gerai sufokusuotos ir itin realistiškos - prieš kur nors talpinant, kartais net norisi šiek tiek jas paryškinti. Galbūt nuotraukas priartinus galima kabinėtis prie ne iki galo idealiai įamžintų detalių ir dinaminio diapazono, kuris čia šiek tiek atsilieka nuo flagmanų. Kadangi pagal nutylėjimą fotografuojama 12,5 MP raiška, galbūt 50 MP režimas išspręstų detalumo klausimą? Na, nelabai - skirtumas plika akimi nepastebimas.
Deja, 8MP itin plataus kampo kamera yra tas tradicinis kabliukas, kuris išduoda įrenginio vidutinės klasės prigimtį. Dieną prastesnę optiką ir jutiklį labai akivaizdžiai bando kompensuoti programinė įranga, nuotraukas apdorodama kažkaip keistai ir nelabai natūraliai. Iš bėdos fotografuoti galima, bet čia tikrai ne ta legendinė „Huawei” kokybė. Vienintelis geras šios kameros ypatumas - makro režimas, leidžiantis objektus labai kokybiškai užfiksuoti iš vos 4 cm atstumo. Pagaliau tam nebereikia atskiro butaforinio sensoriaus.
Naktį reikalai dar labiau pasisuka „Huawei” naudai. Pagrindinio jutiklio nuotraukos yra tiesiog įspūdingos savo „švarumu”, spalvomis ir detalumu, kurį čia pavyksta pasiekti be jokio optinio triukšmo. Jei norite dar daugiau šviesumo, galite panaudoti ir naktinį režimą, bet dėl neįprastai ilgo jo veikimo telefoną reikės laikyti labai tvirtai ir, tikėtina, susitaikyti su suprastėjusiomis detalėmis. Itin plataus kampo kamera šio režimo net neturi, bet fotografuoti tamsoje geba - žinoma, tik daug prasčiau, nei pagrindinė.
Vos nepamiršome trečiojo 2 MP sensoriaus, kas, tiesą sakant, nebūtų didelė problema. Teoriškai jis padeda pagrindinei kamerai užfiksuoti portretines nuotraukas su sulietu fonu, bet to nedaro įspūdingai gerai - gerai įsižiūrėjus nesunkiai pastebimos klaidingai sulietos objekto briaunos.
Apie filmavimą pasakysiu tik tiek, kad jis nėra šio ir turbūt apskritai „Huawei” telefonų pusė. Visos kameros naudoja labai agresyvią elektroninę vaizdo stabilizaciją bei nepasižymi spalvų ryškumu ir tiksliu baltos spalvos balansu. Pagrindinės kameros 4K raiška užfiksuoti vaizdo įrašai geriausiu atveju patenkinami bei toli net ir nuo poros metų senumo aukščiausios klasės kitų gamintojų modelių. Šiame telefone, lyginant su kitais, gerai filmuoja nebent mano išgirta pirmoji asmenukių kamera.
Žodžiu, iki pilnos laimės trūksta visai nemažai. Man norėtųsi kokybiškesnės itin plataus kampo kameros, bent jau 3x artinančio objektyvo, kuris pakeistų butaforinį gylio sensorių ir optinės vaizdo stabilizacijos bent jau 50 MP galinei kamerai. Kita vertus, labai peikti „nova 10 Pro” taip pat negaliu - pagrindinis jutiklis priekyje, o ypač gale, tikrai viršijo lūkesčius.
Baterija
Jau ir pernai pastebėjau, kad „nova” serijos telefonai nepasižymi išskirtine baterijos ištverme, todėl iš „nova 10 Pro” stebuklų nesitikėjau. Juo labiau, kad iš techninės pusės nuo pirmtako jis skiriasi tik 200 mAh didesne 4500 mAh baterija ir kiek didesniu bei raiškesniu ekranu. Vis dėlto šiųmetės novos rezultatas netgi šiek tiek prastesnis.
Pastebėjau, kad įprastai naudojant (daug elektroninių laiškų, susirašinėjimų, dokumentų peržiūrų, naršymo internete ir socialiniuose tinkluose, muzikos klausymo, „YouTube“ žiūrėjimo ir fotografavimo), „nova 10 Pro” laido prašosi jau apie 20-21h, o ne kitos dienos ryte, kaip „nova 9”. Iš vienos pusės, diena kaip ir užskaityta, norėtųsi, kad rytui būtų likę dar bet 20-30 proc., jei netyčia išskubėtume dirbti užmiršę įsikrauti. Panašu, kad tam įtaką daro mano jau minėtas kokybiškesnis ekranas ir galbūt iki galo gerai dar neoptimizuota programinė įranga.
Kaip minėjo „Huawei” atstovai, „nova 10 Pro” sukurtas stebinti plonumu, o vidutinišką baterijos ištvermę šiemet turėtų kompensuoti net 100 W galios greitasis krovimas. Tiesą sakant, jis toks greitas, kad siekdama tausoti bateriją bendrovė pagal nutylėjimą jį krauna kone perpus mažesne galia, o norint įjungti sparčiausią „Turbo” režimą, įkišus kabelį į lizdą reikia paspausti ir palaikyti ant ekrane iššokusios įkrovimo burbulo animacijos.
Remiantis gamintojo pateiktais duomenimis, maksimali 100 W galia turėtų nuo 20 iki 80 proc. akumuliatorių papildyti vos per 10 minučių. Tiesiog sunku patikėti. Kita vertus, bent jau man tokio didelio įkrovimo greičio reikia tik labai retai, o ir trukmės, per kurią pasiekiamas pilnas baterijos įkrovimas, skirtumas tarp standartinio ir „Turbo” režimų siekia viso labo kokias 5 minutes
Kasmet augantis įkrovimo greitis ir tai, kad „Huawei” vis dar nemokamai prideda greitąjį įkroviklį telefono dėžutėje, yra malonu, bet man daug labiau būtų patikę, jei gamintojas „nova 10 Pro” nebūtų pagailėjęs belaidžio įkrovimo galimybės. Pigiau kainuojantis „Nothing Phone 1” ją turi, tai kodėl jos negalėtų turėti ir „nova”? Turbūt taip eilinį kartą siekiama parodyti, kurie telefonai iš tiesų yra flagmanai, o kurie tik jais apsimeta.
Verdiktas
Jei „Huawei nova 10 Pro” vertintume vakuume, kuriame nėra konkurentų, tai būtų labai geras telefonas. Jis labai patogus laikyti ir įspūdingai plonas, jis turi nuostabios kokybės lenktą 120 Hz ekraną, į kurį žiūrėdamas negali nevarvinti seilės, taip pat nekaistantį lustą, kurį gerai išnaudoja sklandi „EMUI 12” vartotojo sąsaja, bei puikias pagrindines kameras ir stebinančiai greitą 100 W krovimą.
Tačiau vos tik pradėjus lyginti šį telefoną su konkurentais, lygtis pasidaro neigiama. Plastikinis korpusas, mažoka procesoriaus galia, su reklamuojama įrenginio klase nederančios itin plataus kampo ir gylio kameros bei prastoka baterija verčia kasyti galvą, kodėl už „nova 10 Pro” prašoma beveik 700 eurų. O kur dar sumažėjęs, bet vis dar egzistuojantis kabliukas dėl „Google” paslaugų ir 5G nebuvimo…
Manau, jog „Huawei nova 10 Pro” skirtas entuziastams, kurie ištikimi „Huawei” kokybei ir nenori mokėti dar kelių papildomų kelių šimtų už „P50 Pro” ar „Mate 50 Pro”, taip pat tiems, kam reikia maksimalios priekinės kameros kokybės, arba tiesiog atsitiktiniams pirkėjams, kuriems šis modelis kažkuo kris į akį. Deja, dėl neadekvačios kainos negaliu jo rekomenduoti platesniam pirkėjų ratui.