„OnePlus 9 Pro” apžvalga: pirmas „OnePlus”, kuriuo nenusivyliau

Pastaraisiais metais pats populiariausias būdas pradėti „OnePlus” telefono apžvalgą yra prisiminti senus gerus laikus, kai kompanija pardavinėjo flagmanus už tris šimtus, ir paapgailestauti, jog dabar gamintojas subrendo ir tapo tik dar vienu iš didžiųjų žaidėjų, bandančių už išmanųjį nuo jūsų nuplėšti paskutinius marškinius. Tačiau, mano nuomone, tai daryti nebėra tikslinga - bendrovė užaugo jau prieš dvejus metus, o dabartinį „OnePlus” su senuoju vienija nebent logotipas.

Naujasis kažkada rinkos chuligane pramintos įmonės pirmūnas „OnePlus 9 Pro” net nebando apsimetinėti drąsuoliu iš salės, kuris nustelbs pagrindinį dainininką, ir be jokių „beveik o bet tačiau” laiko save tikrų tikriausiu koncerto dalyviu, kuriam prikišti nebegalima nieko, net ir kameros. Tad atsiribokime nuo nostalgiškų pasigraudenimų ir šioje apžvalgoje panagrinėkime, kaip naujajai „OnePlus” sekasi kibti į atlapus „Samsung Galaxy S21 Ultra” ir kitiems šio kalibro varžovams.

Dizainas

Ne paslaptis, jog praėjusiais metais „OnePlus” šiek tiek patingėjo ir, lyg tuščią gėrimo butelį, „OnePlus 7 Pro” dizainą perdirbo aštuntukui. Kadangi pernykščiai „Samsung” eksperimentai su nedailiąja „Galaxy S20” serija nepavyko, toks žingsnis nesusilaukė daug kritikos ir pernelyg niekam neužkliuvo.

Visgi šiemet kompanija jau neturėjo, kur dingti, ir privalėjo bent jau minimaliai pagražinti telefono veidelį. Pats ryškiausias pokytis neabejotinai yra naujos formos kamerų modulis. Jis iš vertikalios objektyvų eilės tapo suapvalintu stačiakampiu ir buvo pastumtas iš centro į kairį šoną. Jame dvi didesnės akys išdėstytos vertikaliai, lyg „iPhone 12”, dvi mažesnės - horizontaliai, o tarp jų įsitaisęs klasiškasis legendinės kamerų karaliaus „Hasselblad” logotipas. Iki šiol nenusprendžiau, ar man toks dizainas patinka, bet tikrai žinau, jog jis man nėra pats dailiausias.

Mano turimo modelio stiklinė nugarėlė nudažyta ta reklamine sidabrine „Moring Mist”, kuri šiek tiek tamsėja iš viršaus į apačią. Kažkada varvinau seilę žiūrėdamas į veidrodinį „Galaxy Note10+”, tad akį glosto ir šis. Priekaištų neturiu, apart to, kad ant blizgaus paviršiaus labai gerai matomi pirštų antspaudai. Jei jums tai didelė problema ar planuojate telefoną naudoti be dėklo, primygtinai rekomenduoju rinktis matinę „Pine Green” ar švitrinio popieriaus tekstūrą primenančią „Stellar Black”, tačiau man ta sidabrinė spalva lyg legvas šviežio oro gūsis tamsių matinių telefonų pasaulyje.

Kuo tikrai maloniai nustebino „OnePlus 9 Pro”, yra tai, kaip smarkiai pasikeitė jo pojūtis delne, lyginant su „8 Pro”. Bendrovė pasekė „Samsung” pėdomis ir šiek tiek sumažino ekrano lenkimo kampą, todėl pastorėjo korpuso rėmelis ir atsirado daugiau už ko paimti. Galbūt nebeliko to prabangaus plonumo jausmo, bet laikymo rankoje komfortas pakilo visa galva - išmanųjį galima iš bėdos naudoti be dėklo. Kodėl iš bėdos? Nes „OnePlus” nebūtų „OnePlus”, jei nesugalvotų tokios nesąmonės, kaip korpusui panaudoti seną „Gorilla Glass 5” stiklą, kai konkurentai naudoja kur kas tvirtesnį „Gorilla Glass Victus”. Nepasakyčiau, jog jis labai rinktų įbrėžimus, bet manau, jog tai yra labai keista vieta taupyti.

Gerai bent jau tai, kad niekur nedingo IP68 atsparumas vandeniui, o svoris ir toliau neperlipa 200 g barjero, kai priešininkai iš „Samsung” ir „Apple” jau beveik suka 230. Patikėkite, tos kelios dešimtys gramų lemia labai pastebimą skirtumą, todėl „OnePlus 9 Pro” yra kur kas mažesnė plyta, nei „Galaxy S21 Ultra” ar „iPhone 12 Pro Max”. Žodžiu, kinai padirbėjo išties nuostabiai, „OnePlus 9 Pro” yra vienas patogiausių naudotų didelių telefonų, ypač su atskirai parduodamu originaliu „Karbon” dėklu.

Ekranas

„OnePlus 9 Pro” pratęsė pernai pradėtą tradiciją ir skyrė kur kas daugiau dėmesio ekranui, nei kiti gamintojai. Šiemet priekinėje dalyje vėl randame 6,7 colio įstrižainės matricą, kurios rezoliucija atitinka aukščiausią QHD+ standartą, o atsinaujinimo dažnis siekia tuos pačius 120Hz. Iš esmės, viskas identiška, kaip ir pirmtake, arba bet kuriame brangiausiame telefone. Tačiau nedidelių patobulinimų tikrai yra ir jie juntami.

Jau nuo pirmų minučių, praleistų su „OnePlus 9 Pro”, supratau, jog jo ekrano kokybė yra geriausia iš visų testuotų telefonų. Ir ne, ne todėl, kad tą liudija „DisplayMate” reitingas, o dėl to, jog visa tai galima pajusti praktiškai. Šiemet net ir pagal nutylėjimą nustatytoje „Ryškioje” parinktyje matricos spalvos neatrodo perryškintos ir nenatūralios, bet tuo pačiu metu sugeba būti sodrios ir patrauklios - tą labai lengva pastebėti, net ir lyginant su „S21 Ultra” ar „Xiaomi Mi 10”, turinčiais taip pat aukščiausios kokybės ekranus. „OnePlus” kalibruodama savo flagmano ekraną turbūt pritaikė kažkokią magiją.

Labai rekomenduoju nustatymuose pasirinkti ir maksimalią „QHD+” rezoliuciją (gamykliškai nustatyta bateriją taupanti FHD+) - tada vaizdas taps išvis saldaininis. Visgi vieną minusą vis tiek sugebėjau rasti. „OnePlus 9 Pro” ekranas yra labai šviesus ir puikiai įžiūrimas šviečiant saulei, nors maksimaliu šviesumu teoriškai ir šiek tiek nusileidžia „S21 Ultra”, tačiau kažkodėl jis nesugeba pritemti tiek, kiek „Samsung” ar „Xiaomi” išmanieji. Tai šiek tiek erzina naktį naršant internete, o ypač pabudus ryte, kai ekrano šviesumas tiesiog kankina akis. Aišku, iš dalies tai atperka suderinamumas su HDR ir praktiškai visais kitais vaizdo gerinimo standartais - įsijungus „Netflix” ar net „YouTube” užplūsta labai malonus pasigerėjimo jausmas.

Dar viena šių metų naujovė - LTPO technologija. Ji leidžia dinamiškai keisti ekrano atsinaujinimo dažnį nuo 120Hz iki vos 1Hz, o ne tik šokinėti tarp 120 ir 60Hz, kaip pernykščiame „8 Pro”. Tai padeda papildomai sutaupyti baterijos, nes didžiajai daliai turinio ekrane pakanka 30 ar vos 24Hz ir neprireikia tų 60Hz. Labai smagu ir tai, kad „OnePlus” sugebėjo taip suderinti programinę įrangą, kad peršokimas tarp 24Hz ir 120Hz, pavyzdžiui, slenkant per meniu, nebūtų pastebimas - ši problema kankino tą pačią technologiją naudojantį „S21 Ultra”.

Galbūt būtų galima paminėti, jog mažiau lenkti ekrano kraštai mažiau laužia šviesą ir nesukuria nepageidaujamų atspindžių bei palengvina apsauginio stiklo klijavimą. Džiugu tai, jog pastarąjį procesą atsitolina ant ekrano gamykliškai užklijuota ganėtinai kokybiška plėvelė.

Veikimas

„OnePlus” išmanieji visada garsėjo kaip sparčiausiai ir sklandžiausiai veikiantys iš visų „Android” mdoelių, tačiau pernykštis mano turėtas „OnePlus 8 Pro” šią reputaciją sugadino. Telefone neretai priverstinai būdavo uždaromos aplikacijos ir netrūko smulkių programinės įrangos klaidų, tad „OnePlus 9 Pro” patikėjau pareigą reabilituoti kompaniją mano akyse. Ir… Jam pavyko.

Telefone tradiciškai diegiamas šiuo metu sparčiausias ir pažangiausias „Snapdragon 888” lustas, 8 arba 12GB operatyviosios ir 128 arba 256GB greičiausios vidinės atminties. Kaip ir galima tikėtis, naršyklė, socialinių tinklų, naujienų portalų ir kitos panašios programėlės tiesiog skraido. Aišku, sunku pasakyti, kiek tai yra galingesnio procesoriaus, o kiek patobulintų animacijų nuopelnas, tačiau vienas faktas yra sunkiai nuginčijamas - slinkimo ekranu pojūtis, pavyzdžiui, tingiai stebint „Instagram” srautą, yra malonesnis, nei bet kokio kito telefono, net ir su tuo pačiu 120Hz atsinaujinimo dažniu.

Deja, žaidimuose jokio žingsnio į priekį nepajutau - jie veikia absoliučiai vienodai gerai, kaip ir praėjusių metų flagmanuose su „Snapdragon 865”. „PUBG”, „Call of Duty: Mobile” paleidžiami 90 fps kokybe ir visiškai nestabdo net ir po ilgesnės sesijos, taip pat papildomai nustatymuose galima įsijungti didesnį 360Hz lietimų registravimo dažnį, kad vėlinimas tarp mygtuko paspaudimo ir sureagavimo būtų kuo mažesnis bei leistų įgyti šiokį tokį pranašumą prieš kitus žaidėjus. Deja, matyt, esu per mažas geimeris, kad tai pajusčiau. Užtat kaitimo problemų nepastebėjau. Nugarėlė šiek tiek įšyla kaip ir bet kuriame kitame moderniame telefone, bet ne tiek, kad tai taptų nemalonu, kuo skundėsi tą patį lustą turinčio „Xiaomi Mi 11” savininkai. Akivaizdu, jog „OnePlus” pasirūpino geresniu aušinimu.

„Oxygen 11.2.3.3” programinės įrangos stabilumui priekaištų neturiu - ji atrodo kur kas geriau optimizuota, nei pernai. Kas galbūt šiek tiek nepatinka, tai kai kurie dizaino sprendimai. Ne paslaptis, jog „OnePlus” pamažu atsisako politikos diegti pliką „Android” tik su keliais naudingais patobulinimais ir juda link visiškai unikalios vartotojo sąsajos, todėl čia atsiranda įvairių lyg iš „Samsung” ar „Xiaomi” pasiskolintų elementų, kurie integruoti gana chaotiškai. Vis dėlto tokios funkcijų gausos, kurią gali pasiūlyti „Galaxy S21 Ultra” čia tikrai nėra. Jeigu pastarajame braidydamas nustatymuose gali rasti ir „S-Pen” rašiklio palaikymą, ir galimybę telefoną paversti kompiuteriu prijungus prie monitoriaus bei kitų malonių smulkmenų, tai „9 Pro” koncentruojasi tik į tai, kas būtina. Iš esmės tame nieko blogo nėra, tačiau funkcijų prasme naujasis „OnePlus” flagmanas gali lygintis nebent su 500 eurų kainuojančiais įrenginiais.

Už ką tikrai norėčiau pagirti šį telefoną, tai už puikius ryšius. Wi-Fi, 4G ir net didmiesčiuose „Telia” tiekiamas 5G veikė sparčiausiai ir stabiliausiai iš visų pastaruoju metu bandytų flagmanų.

Garsas

„OnePlus” jau keletą metų, kaip grynaveislis flagmanų gamintojas, nenumoja ranka į garso sritį ir savo klientams stengiasi pasiūlyti geresnę nei vidutinę audio patirtį. Vis dėlto „OnePlus 9 Pro” montuojami stereo garsiakalbiai niekuo neišsiskiria. Jie groja pakankamai garsiai ir tiksliai, bet tradiciškai šiek tiek trūksta žemų dažnių ir švarumo - naujausieji „iPhone” ir „Xiaomi” flagmanai demonstruoja pastebimai geresnius rezultatus

Kalbant apie vibraciją, ji taip pat neprimena pigių „Redmi” ar „Samsung” išmaniųjų, kur apima jausmas, jog viduje juda kažkoks silpnas barškutis, bet vėlgi - nieko įspūdingo. „Samsung”, „Apple” ir net „Xiaomi” flagmanuose ji kur kas išraiškingesnė, subtilesnė ir netgi stipresnė.

Kamera

Bendrovė jau ne pirmus metus atvirai prisipažįsta, kad kameros išlieka silpniausia jos išmaniųjų dalimi. Nors pernykštis „OnePlus 8 Pro” susilaukė kur kas daugiau fotografijos specialistų pagyrų, nei ankstesni modeliai, bendras rezultatas vis dar vertė kompanija vilktis konkurentams iš paskos. Vis dėlto panašu, kad šiemet kažkam „OnePlus” biure trūko kantrybė ir pagalbos buvo nuspręsta kreiptis į legendinį švedų gamintoją „Hasselblad”, kurio kameromis netgi buvo fiksuotas žmogaus nusileidimas Mėnulyje.

Partnerystės rezultatu tapo nauja kamerų sistema nugarėlėje, kurią sudaro 48MP pagrindinis, 50MP itin plataus kampo, 8MP priartinimui skirtas ir monochrominis jutikliai. Kaip bebūtų liūdna, „Hasselblad” šiemet nagus prikišti sugebėjo tik prie spalvų atkūrimo - visais kitais aspektais rūpinosi „OnePlus”, tad viskas šiek tiek primena eilinę reklaminę akciją, bet…Galutinis rezultatas yra kur kas geresnis nei galima tikėtis.

Pagrindinė kamera
Itin plataus kampo kamera

Priartinimo kamera (10X artinimas)

Pagrindinis sensorius fiksuoja itin geras nuotraukas bet kokio apšvietimo sąlygomis. Dienos metu kadrai pasižymi išskirtinai dideliu dinaminiu diapazonu ir puikiomis spalvomis. Nepasakyčiau, kad automatiniame režime atspalviai itin natūralūs, kaip kokiame „iPhone”, bet spalvos sodrios ir neperryškintos kaip kai kurių konkurentų telefonuose - tik pridėta kontrasto. Detalumas galbūt neprilygsta „Samsung” ar „Xiaomi”, bet neužkliuvo, o fokusavimo tikslumas - vienas geriausių, kuriuos mačiau telefone. Minusai? „OnePlus 9 Pro” kažkodėl linkęs labai stipriai šviesinti nuotraukas ir išplauti šešėlius, kas kai kuriais atvejais pakeičia scenos nuotaiką.

Fotografuojant kažką iš arti, kameros aplikacija automatiškai įjungia „Macro” režimą, kuris aktyvuoja antrąjį itin plataus kampo objektyvą. Jei norite daugiau kontrolės, „OnePlus” siūlo kartu su „Hasselblad” sukurtą „Pro” režimą. Jo dizainas gal ir įdomus ir jis leidžia fiksuoti „RAW” formato nuotraukas 12 bitų spalvomis (tiksliausi įmanomi atspalviai), ką įvertins profesionalai, bet nepasakyčiau, kad jis man buvo patogus.

Automatinis režimas
Naktinis režimas
Naktinis režimas
Naktinis režimas

Sutemus pagrindinė kamera taip pat nenuvilia. „Nightscape” režimas yra toks geras, kad lygintis gali nebent su šios srities čempionu „Huawei P40 Pro”. Naktinės nuotraukos pasižymi nuo realybės per daug nesiskiriančiomis spalvomis, puikiu detalumu, dinaminiu diapazonu ir ypatingu šviesumu, kartais galbūt net pernelyg dideliu - tokiu atveju geriau pabandyti fotografuoti automatine parinktimi.

Pereinant prie 50MP itin plataus kampo kameros, ja likau labiausiai sužavėtas iš visų keturių. Jos kampas labai platus, o nuotraukos šonai - neiškraipyti, kas būdinga priešininkų telefonams. Maža to, spalvų natūralumas, detalumas, o ypač dinaminis diapazonas visiškai neatsilieka nuo pagrindinio jutiklio - skirtumus pastebės nebent aštriaregiai profesionalai. Su naktine fotografija situacija praktiškai ta pati. Neabejotinai geriausia itin plataus kampo kamera, kurią kada nors naudojau telefone.

Itin plataus kampo kamera
Naktinis režimas​​​​ (itin plataus kampo kamera)

Kas šiek tiek sugadino pakilią nuotaiką, išbandžius du pirmus objektyvus, yra likusios dvi akys. 8MP 3 kartų optiniam priartinimui skirtas sensorius savo darbą atlieka, bet kokybė tokios kainos telefone jau nebetenkina. Suprantu, kad kažkur reikėjo pataupyti, o ir ne visiems vartotojams reikia „Samsung” ar „Huawei” periskopo, artinančio dešimtis kartų, bet „OnePlus” tikrai galėjo geriau. Tuo metu monochromis jutiklis yra iš klasikinės serijos „Kaip pigiai kamerų skaičių pritempti iki 4?” Aišku, „OnePlus” galimai pasakytų, jog jis aktyviai veikia ir padeda geresnę nuotrauką įamžinti kitiems jutikliams, tačiau juodai baltų nuotraukų fiksavimui man visiškai užtenka programinio filtro.

Filmavimo srityje labai pastebima, kad „OnePlus” įkvėpimo semiasi iš „Samsung”. Čia atsirado panašus itin stabiliam filmavimui skirtas režimas ir netgi galimybė filmuoti 8K raiška. Aišku, pastaroji labiau skirta specifikacijų sąrašui, nes ją įjungus telefonas nežmoniškai įkaista, o video įrašai neretai ne tik nesiskiria, bet ir gaunasi dar prastesni, nei filmuojant 4K. Pastaroji daug geresnis pasirinkimas, nors stabilizacija ir kokybė vis dar pastebimai nusileidžia naujausiems „iPhone” ar net tiems patiems „Samsung”.

„OnePlus 9 Pro” naudojama 16MP asmenukių kamera nėra nauja ir kompanijos flagmanuose montuojama jau trečius metus, tačiau tai nėra joks priekaištas. Asmenukės labai šviesios, neblogai detalizuotos, portreto režimas veikia puikiai. Nesakyčiau, kad čia yra geriausia asmenukių kamera rinkoje, bet savo darbą atlieka ir visai neblogai.

Trumpai tariant, „OnePlus” šiemet, nepaisant labiau reklaminio, nei praktinio, manevro su „Hasselblad”, labai stipriai timptelėjo į viršų. Šio telefono kameros pagaliau kaip lygios su lygiomis gali kautis su „Samsung”, „Huawei” ir „iPhone” be jokių išlygų. Iki tapimo geriausiu rinkoje kompanijai beliko įmontuoti tik periskopinį objektyvą galingesniam priartinimui.

Baterija

Kas turėjo „OnePlus” telefoną greičiausiai žino, jog baterija niekada nebuvo šios bendrovės arkliukas. Nors reklamose trimituojama apie žaibiškai greitą įkrovimą, pernykštė mano patirtis su „OnePlus 8 Pro” rodo, jog kuo jau ko, bet akumuliatoriaus ištverme jis tikrai pasigirti negalėjo. Nenuostabu, jog kažko panašaus tikėjausi ir iš devintuko.

Tačiau, mano nustebimui, tokios pačios 4500mAh talpos baterija šiemet parodė kur kas didesnius raumenis. Telefono ne tik nebereikėdavo įkrauti po pavakarinio puodelio kavos, bet ir tapo įmanoma naktį prieš užmerkiant akis pamatyti dar kokius 15-20%. Žinau, kad neskamba įspūdingai, ypač vidutinės klasės „Xiaomi” išmaniųjų savininkams su milžinais vietoje akumuliatorių, tačiau, kiek rodo patirtis, nustačius QHD+ ekrano rezoliuciją ir 120Hz, kažką panašaus gali pademonstruoti nebent „Samsung Galaxy S21 Ultra”. Žodžiu, minėta LTPO ekrano technologija ir taupesnis „Snapdragon 888” lustas tikrai duoda savo.

Kalbant apie įkrovimą, pozityvių pokyčių taip pat yra. Šiemet laidiniu būdu „OnePlus 9 Pro” gali būti įkraunamas dvigubai didesne nei pernai 65W galia. Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia pusvalandį ant laido, jei baterija yra visiškai tuščia. Maža to, įkrovimo pradžioje akumuliatorius pildosi taip greitai, kad sunku patikėti - vos 5 minučių įkrovimo pakaks papildyti bateriją tiek, kad užtektų vakarui mieste. Jei norite telefono sultis pildyti dar patogiau, už papildomą sumą parduodama 50W galios belaidžio įkrovimo stotelė - ji darbą iki galo turėtų atlikti per maždaug 45 minutes.

Verdiktas

Neslėpsiu, kad „9 Pro” buvo pirmas „OnePlus” flagmanas, kuriuo po mėnesio trukmės naudojimo nė trupučio nenusivyliau. Telefonas praktiškai neturi silpnų vietų. Neiššaukiantis, bet solidus dizainas, patogus laikymas rankoje, nuostabus ekranas ir puikūs parametrai - kompanija išlaikė visas savo stipriąsias puses ir sugebėjo išsioperuoti visus Achilo kulnus - trumpą baterijos tarnavimo laiką ir kamerą. Pastarajai, tiesą sakant, netgi nedaug trūksta iki geriausios.

Problema tame, kad su visas šis gydymas kainavo tiek, kad kainų skirtumas tarp „OnePlus 9 Pro” ir „Samsung Galaxy S21 Ultra” tapo beveik simbolinis. Ar „9 Pro” yra geresnis pasirinkimas už „Samsung” pirmūną? Ne, tai tiesiog telefonas visai kitai auditorijai - tiems, ką erzina perteklinės funkcijos, gigantiškas dydis, ir tiems, kurie kur kas mieliau maksimalumo pojūtį iškeistų į šiek tiek didesnę spartą, greitesnį įkrovimą ir šiokį tokį išsiskyrimą iš minios.


Kol kas komentarų nėra.

Susiję telefonai

Oneplus 9 pro

OnePlus 9 Pro

6,7 colio

4500 mAh

Išleista: 2021 kovas

Įvertinimas

Dizainas 9 9 Veikimas 10 10 Kamera 10 10 Baterija 9 9 Ekranas 10 10 Garsas 8 8

Privalumai

  • Labai ergonomiškas ir pakankamai dailus dizainas
  • Nuostabus ekranas
  • Itin spartus veikimas
  • Smarkiai patobulintos kameros
  • Naudojamas senesnis „Gorilla Glass” stiklas

Trūkumai

  • Naudojamas senesnis „Gorilla Glass” stiklas
  • Vidutiniška garso kokybė
  • Priartinimo kamera galėtų būti geresnė