Ilgą laiką elektrifikuoti furgonai daugiausia buvo eksploatuojami miestuose arba jų prieigose. Inžinieriams orientuojantis į būtent tokias sąlygas, rinkoje pasirodė ir tokie joms pritaikyti modeliai, kaip „Volkswagen e-Crafter“ ir „Mercedes-Benz eSprinter“. Dėl aiškios paskirties nieko nestebino vos 36 kWh baterijos ir maždaug 170 kilometrų nuvažiuojamas šių automobilių atstumas – kasdien vairuojant mieste, to iš esmės pakanka.
Natūralu, kad, tobulėjant baterijoms, elektros motorams ir įkrovimo įrangai, naujos kartos komercinių automobilių galimybės taip pat keitėsi. Atsirado tokie modeliai, kaip „Citroën ë-Jumpy“, „Peugeot e-Expert“ ir „Ford e-Transit“, kuriems, priklausomai nuo komplektacijos, netgi 300 kilometrų viena įkrova įveikiamas atstumas jau nėra riba.
Ne itin plačios Baltijos šalių užimamos teritorijos pereinant prie mažiau taršaus transporto gali tapti privalumu. Pavyzdžiui, populiariausias ilgas maršrutas Lietuvoje yra kelionė automagistrale nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Vertinant šalies mastu, sostinę ir pajūrį skiriantis kiek didesnis nei 300 kilometrų atstumas yra didelis, tačiau, žiūrint pagal Ukrainos, Prancūzijos ar Švedijos mastelį, jis – juokingai menkas. Be to, tokį atstumą dabar galima nukakti netgi su pakrautu elektriniu furgonu.
Išsprendė svarbiausią klausimą
Transporto nuomos bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis juokauja, kad, nepaisant to, jog net ir su didžiausios talpos bateriją turinčiu furgonu nepavyks pervažiuoti visos Lietuvos, tai nesutrukdys verslininkams eksploatuoti šių automobilių tarpmiestiniais maršrutais. Skiriant laiko planavimui, reisas Vilnius–Kaunas naujiems elektra varomiems modeliams yra lengvai įveikiamas.
„Kol kas dar aktualus išlieka klausimas dėl didžiausio nuvažiuojamos atstumo maksimaliai pakrovus automobilį, nes iki šiol to dar niekas nėra gerai išbandęs. Taip pat verslininkams šiek tiek neramu ir dėl mažesnio šaltuoju sezonu įveikiamo nuotolio, tačiau gamintojų skelbiami techniniais rodikliai atrodo labai solidžiai“, – pagrindinius potencialių pirkėjų nuogąstavimus įvardijo komercinio transporto ekspertas.
Panašu, kad bent jau krovumo klausimą gamintojams pavyko išspręsti. Naudojant „Citroën ë-Jumpy“ ar „Peugeot e-Expert“, galima vežti iki vienos tonos sveriantį krovinį, o galingiausia „Ford e-Transit“ versija leidžia transportuoti net iki 1,6 tonos sveriančias siuntas. Visi šie modeliai viena įkrova gali nuvažiuoti didesnį nei 300 kilometrų atstumą.
Šaltuoju sezonu šis nuotolis kiek trumpesnis, bet net ir žiemos sąlygomis bei gabenant itin sunkų krovinį tokie elektra varomi furgonai viena įkrova tikrai nuriedės bent jau 200 kilometrų. O toks atstumas patenkina daugumos transporto ir logistikos įmonių poreikius. Pakraunat ir iškraunant ar per vairuotojo poilsio pertrauką automobilis stovi, todėl nėra būtinybės pasiekti kitame mieste esantį kelionės tikslą ir neįkrautam grįžti atgal.
„Kol automobili pakraunamas, o paskui, nuvykus į vietą, vėl iškraunamas, praeina ne viena valanda. O tą laiką, kol vairuotojas ilsisi ar pietauja, galima išnaudoti baterijai įkrauti. Pakanka, kad veiktų bent minimali tam reikalinga infrastruktūra. Be to, baterijos nebūtina krauti iki 100 proc. – pakanka papildyti energijos atsargas tiek, kad užtektų kelionei atgal. Kartais tai gali trukti tik 15 minučių, o tai įprastos kavos pertraukėlės trukmė“, – dėsto pašnekovas.
Spartusis įkrovimas – atsarginis variantas
Tokių modelių kaip „Citroën ë-Jumpy“ baterijas galima įkrauti iki 100 kW galia. Visgi, kaip pastebi V. Stanislovaitis, sparčiojo įkrovimo stotelėmis dėl didelių įkainių verslininkai kol kas gali naudotis tik nenumatytais atvejais. Įprastą darbo dieną įmonės turėtų išnaudoti savo pačių turimą įkrovimo įrangą.
„Protingai viską skaičiuojant, viešosios sparčiojo įkrovimo stotelės – nėra geriausias pasirinkimas. Darbus reikėtų planuoti taip, kad elektromobilius būtų galima krauti naudojant savo 11 ar 22 kW galios stoteles. Sparčiojo įkrovimo paslauga galėtų būti tik atsarginis variantas“, – pataria specialistas.
Šiuolaikinių bendrovių veikla sunkiai įsivaizduojama be tvarumo strategijos. V. Stanislovaitis prognozuoja, kad tai bus viena iš priežasčių, lemsiančių elektra varomų lengvųjų komercinių automobilių populiarumo proveržį. Anot rinkos eksperto, Lietuvoje ryškūs pokyčiai turėtų būti pastebimi nuo 2024-ųjų, nes per tą laiką įmonėms turėtų būti pristatyti per šiuos ir praėjusius metus užsakyti automobiliai.
„Dabar opiausia problema netgi ne kaina, o ilgas pristatymo laikas. Tokie automobiliai nėra laikomi sandėliuose – juos tenka užsakinėti ir laukti. Elektra varomi komerciniai modeliai Lietuvoje perkami vis dažniau, tačiau kol jie pasieks klientus, dar teks palūkėti“, – pastebi komercinio transporto žinovas.
Pirks mažiau, bet rinksis elektromobilius
V. Stanislovaičio vertinimu, elektra varomi lengvieji komerciniai automobiliai vis dar labiausiai tinka siuntų tarnyboms ir kitoms prekių platinimu užsiimančioms firmoms. Pasak jo, svarbiais pirkėjais tampa ir valstybės įmonės, kurios privalo rinktis tik netaršų transportą. Įvestas mažesnės nei 95 g/km anglies dvideginio emisijos reikalavimas nepalieka įstaigoms kito pasirinkimo.
„Galbūt valstybės įmonės įsigis mažiau automobilių, bet daugiausia pirks elektromobilius. Kitaip nei asmeninės paskirties automobilių sektoriuje, komerciniame transporte nėra įkraunamųjų hibridų, todėl elektros pavara šiuo atveju – vienintelė išeitis“, – konstatuoja rinkos ekspertas.
V. Stanislovaitis priduria, kad, miestų savivaldos atstovams planuojant automobilių su vidaus degimo varikliais eismo ribojimą centrinėse gatvėse, ne mažiau vertingi nei didieji furgonai gali būti ir mažesni elektra varomi komerciniai modeliai. „Citroën ë-Berlingo Van“ ar „Mercedes-Benz eCitan“ gali būti ypač geras pasirinkimas ne tik siuntų tarnyboms, bet ir pastatų priežiūros įmonėms arba meistrams, kuriems pakanka vežiotis įrankių komplektus.
Mažesniuose modeliuose naudojamos iš esmės tos pačios technologijos kaip ir didesniuose elektriniuose furgonuose. Tai užtikrina maksimalų krovumą ir didelį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą. Pavyzdžiui, „ë-Berlingo Van“ gali vežti iki 800 kilogramų sveriantį krovinį ir su visiškai įkrauta baterija įveikti iki 275 kilometrų atstumą.