Mes jau rašėme, jog Turkijoje Kinijos gamintojų elektromobiliams yra taikomi papildomi reikalavimai dėl techninės apžiūros, o taip pat ir garantinio aptarnavimo. Nuo šiol šalyje bus taikomas papildomas 40 proc. tarifas kiniškiems elektriniams automobiliams.
MEGA IŠPARDAVIMAI – NUOLAIDOS NET IKI 80%, SPAUSKITE ČIA IR PASIRŪPINKITE KALĖDINĖMIS DOVANOMIS JAU DABAR
Dabar veiksmų imamasi ir Europoje. Po to, kai Turkija prieš porą dienų paskelbė apie naują 40 proc. tarifą importuojamiems kiniškiems automobiliams, Europos Komisija taip pat priėmė preliminarų sprendimą.
Europos Komisija dar praėjusių metų spalio mėnesį pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar Kinijos elektromobilių gamintojai nesinaudoja nesąžiningomis pastarosios šalies vyriausybės subsidijomis. Ir, kaip ir tikėtasi, komisija nustatė, kad elektromobilių gamintojų gaunamos subsidijos iškreipia konkurencines sąlygas ir pamažu žlugdo vietos elektromobilių gamybą.
Todėl komisija sieks derėtis su Kinijos valdžios institucijomis ir įtikinti jas nutraukti, jos nuomone, nesąžiningą praktiką. Jei šios derybos nepavyktų, ji siūlo įvesti papildomus tarifus. Abi šalys stengsis tai išspręsti su Pasaulio prekybos organizacija suderinamu būdu. Klausimas turėtų būti išspręstas iki liepos 4 dienos, o jei ne, bus įvesti nauji muitai.
BYD bus taikomas 17,4 proc. mokestis, „Geely“ - 20 proc., o SAIC - 38,1 proc. Kitiems Kinijos gamintojams taip pat bus taikomi didesni tarifai. Tiems, kurie padėjo ES Komisijos tyrimui, bet nebuvo atrinkti, bus taikomas 21 proc. svertinis vidurkis, o atsisakiusiems bendradarbiauti - didžiausias 38,1 proc. mokestis.
Tai sukėlė Vokietijos automobilių gamintojų pasipiktinimą. „Mercedes-Benz“, BMW ir „Volkswagen“, kurios Kinijoje rado pelningą rinką, išreiškė didelį susirūpinimą dėl galimo muitų poveikio jų veiklai Kinijoje.
BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse nevyniojo žodžių į vatą ir pareiškė, kad ES protekcionistinės priemonės gali sukelti prekybos karą ir pakenkti Europos bendrovėms bei interesams. „Mercedes“ generalinis direktorius Ola Kallenius neslėpė susirūpinimo, pabrėždamas, kad reikia atviros prekybos ir bendradarbiavimo, o ne kliūčių. Tuo tarpu „Volkswagen“ suabejojo ES sprendimo priėmimo laiku, nurodydama, kad šiuo metu baterijomis varomų elektromobilių paklausa Europoje yra silpna.
ES mano, kad šie tarifai yra atsakomoji priemonė prieš dideles subsidijas, kuriomis naudojasi Kinijos automobilių gamintojai. Tačiau šį žingsnį kritikavo Vokietijos pramonės organizacija VDA, kuri teigia, kad tarifai Europos automobilių sektoriui gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Muitai taikomi ne tik Kinijos automobilių gamintojams. Vakarų gamintojai, pavyzdžiui, „Tesla“, BMW, „Volvo“ ir „Renault Dacia“, kurie eksportuoja Kinijoje pagamintus elektromobilius į Europą, taip pat pajus žalą. Tai gali reikšti milijardus eurų papildomų išlaidų šioms bendrovėms, kurios ir taip susiduria su lėtėjančia paklausa ir mažėjančiomis kainomis savo vidaus rinkose.
Nors ES sprendimu siekiama apsaugoti savo EV pramonę nuo pigesnių kiniškų modelių antplūdžio, kai kurie ekonomistai teigia, kad tiesioginis tarifų poveikis bus minimalus. Tačiau Kylio ekonomikos institutas prognozuoja, kad dėl tarifų gali gerokai sumažėti kiniškų elektromobilių importas, kurį gali kompensuoti didesnė gamyba Europoje.