Ir tai – ne koks nors supersedanas ar žema itin galinga kupė su pažangiu vidaus degimo varikliu, o erdvus, šeimyninis, ketverių durų, elektrinis, dėl to – sunkus, krosoveris.
Šeimyninis elektromobilis geriau už superautomobilius?
Tai – „Hyundai Ioniq 5 N“. Gamintojo, vos prieš kelerius metus įžengusio į sportiškų modelių rinką, elektromobilis. Nors jis turi visus varančiuosius ratus, o elektrinis motoras generuoja 650 AG, kurios suteikia gana padorų 3,4 sek. iki 100 km/val. greičio įsibėgėjimą, šis erdvus ketverių durų šeimyninis krosoveris išsiskiria, atrodytų, su sportiškomis valdymo savybėmis sunkiai suderinamu daugiau nei 2,2 tonos svoriu. Įdomi koncepcija, tad dauguma tikėjosi pasvilinto pirmojo blyno.
Tačiau pirmuosius sportiškus elektromobilius dar 2023-iaisiais žurnalistams pristačiusi bendrovė „Hyundai“ nunešė jiems stogus. „Ioniq 5 N“ tapo žinomo benzingalviško „Top Gear“ žurnalo Metų automobiliu. Dėl to, kad nugalėtojus renka pagal teikiamas emocijas, o ne vien pagal racionalius kriterijus, žinomi britai pagrindinį prizą įteikė elektriniam šeimyniniam krosoveriui, nors čia pat rungėsi tokie inžineriniai šedevrai kaip „Rolls-Royce Spectre“, GMA T.50, „BMW M3 Touring“, „Porsche 911 GT3 RS“, „Aston Martin DB12“ ar „Ford Mustang GTD“.
Ir nuo tada prasidėjo: žurnalas „Autocar“ „Ioniq 5 N“ modelį įvardijo kaip Metų dinamiškiausią automobilį, „Car and Driver“ paskelbė jį Metų elektromobiliu, Pasaulio metų automobilio rinkimuose jis pelnė Metų elektromobilio titulą, jį savo Metų automobiliu išrinko įtakingas „Auto Trader“ žurnalistas Rory Reidas ir t. t. „Hyundai“ N padalinys jau skaičiuoja ne vieną dešimtį geriausių įvertinimų. Jie plaukia iki šiol.
Naujausias – JAV šiaurės vakarų automobilių žurnalistų asociacijos rengiamuose „Drive Revolution“ rinkimuose „Ioniq 5 N“ triumfavo 3-ose kategorijose: dinamiškiausio, geriausio elektrifikuoto ir geriausio elektromobilio. Pastarieji įvertino trijų N prekių ženklo laikančiųjų kolonų atitikimą: „Posūkių šelmis“, „Galimybės trasoje“, „Kasdienis sportinis automobilis“. Pritaikius lenktynių inžinerijos patirtį sukonstruotas elektromobilis išsiskiria itin subalansuota dinamika ir valdymu. Aišku, į dienos šviesą buvo ištrauktas ir gausus saugumo sistemų rinkinys.
Suprogramuotas charakteris
Tačiau tai – toli gražu ne visa istorija. Labai greitų ir sportiškų elektromobilių rinkoje yra „Tesla Model S Plaid“: ji nepralenkiama tiesiojoje, tuomet „Porsche Taycan“ – nepavejamas posūkiuose, tad kiek daugiau nei 600 AG turintis automobilis nėra joks išskirtinumas šiandien.
„Hyundai“ razina – jis pasižymi superautomobiliams su vidaus degimo varikliu būdingomis charakteristikomis. Jis turi suprogramuotą 8 laipsnių pavarų dėžę „N e-shift“ ir per kolonėles variklį įgarsinančią „N Active Sound+“ sistemą.
„Tai skamba kvailai, tačiau padaryta taip įtikinamai, kad pasimiršti esantis elektromobilyje, nes vairavimas įtraukia. Didžiausia elektromobilių problema – nuobodulys. Jie išvysto neregėtą pagreitį, tačiau trasoje sukti su jais ratus neįdomu, nėra jokio garso, veiklos mažai – tiesiog spaudi pedalą ir sukioji vairą, trūksta įsitraukimo. Be to, sunku važiuoti, nes dėl to, kad nėra pavarų, variklio garso, nelieka ir dalies atskaitos taškų. Trasoje tu nežiūri į spidometrą, o posūkius dažnai prisimeni pagal perjungiamą pavarą. „Hyundai“ viską grąžino į elektromobilį.
Lenkiu galvą programuotojams, kaip natūraliai jie viską sudėliojo: priklausomai nuo sūkių, skiriasi galios kreivė, taip pat – pavarų perjungimo aštrumas, gali netgi į ribotuvą atsimušti. Variklio garsas artėjant prie improvizuoto ribotuvo gal kiek sintetinis, bet kai leki tarsi akis išdegęs, nebekreipi į tai dėmesio ir naudoji kaip dar vieną greitį nusakantį pojūtį“, – aiškina šį modelį Ahvenisto (Suomija) ir „Porsche Ring“ (Estija) trasose išbandęs automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis.
Svoris – ne kliūtis
Žurnalistas iš Lietuvos, lygiai taip pat kaip ir didžiausi pasaulio transporto žurnalistikos vardai, išskiria ir korėjiečių elektromobilio valdymo savybes. 42 nauji virinimo taškai kėbule, kiti papildomi tvirtinimai, elektroninis riboto praslydimo diferencialas, sportiniai stabdžiai ir kitos gudrybės leido paslėpti didelį elektromobilio svorį – jis virto vikriu šokėju.
Gamintojai padirbėjo ir su elektros sistemos aušinimu, nes dažna galingų elektromobilių problema – jie po kelių dinamiškesnių pagreitėjimų perkaista. O „Hyundai“ 800 V elektros architektūra su nauju baterijos valdymu ir aušinimu leidžia trasoje drožti iki pat žemiausių baterijos įkrovos lygio padalų neprarandant galios.
Žinoma, tokių charakteristikų modelis negali pasižymėti kukliomis energijos sąnaudomis. Platformos ev-database.org duomenimis, 80 kWh naudingosios talpos bateriją turintis „Ioniq 5 N“ viena įkrova gali nuvažiuoti iki 390 km. Tačiau baterijos atsargas galima greitai atstatyti, nes sparčiojo įkrovimo stotelėse elektromobilis gali priimti iki 263 kW įkrovimo galią.
„Liūdžiu matydamas, kaip Europos Sąjunga smaugia geriausius vidaus degimo variklius taršos standartais. Prieš elektromobilius nieko blogo neturiu – tai puikios transporto priemonės kasdienai. Tačiau jos neturi charakterio, tai – prietaisai, kuo negalėtum laikyti daugumos vidaus degimo varikliais varomų automobilių.
Entuziastui reikia daugiau, nei įsibėgėti iš vietos. „Ioniq 5 N“ buvo pirmasis automobilis, parodęs, kad iš tiesų galima kokybiškai suprogramuoti elektromobilio charakterį ir netgi jį praplėsti, padaryti kelis automobilius viename kėbule. Tad jei vidaus degimo varikliai galiausiai bus uždrausti, dabar dėl to jau taip nesielvartausiu“, – užbaigia E. Babelis.