Visgi plastiko kiekį savo virtuvėje galima lengvai sumažinti pakeitus keletą kasdienių savo įpročių. Ką galime padaryti, kad mūsų virtuvė taptų draugiškesne aplinkai bei žmonėms?
„Virtuvėje plastikas yra kasdienis palydovas – iš šios medžiagos pagamintų priemonių galime rasti spintelėse ar šaldytuve, be to, plastikinius įrankius naudojame ir maisto gamybai. Dauguma šių gaminių nėra perdirbami, o tai lemia itin didelę planetos taršą, todėl sumažinę plastiko kiekį virtuvėje, mes ne tik galime prisidėti prie švaresnės aplinkos, bet ir išmokti vartoti sąmoningiau“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Plastiko kiekio mažinimo misija prasideda parduotuvėje
Maisto produktų pakuotės – viena didžiausių plastiko atliekų grupių mūsų virtuvėje. Tad norint sumažinti žalą aplinkai, reikėtų rinktis produktus, kurių pakuotės būtų lengvai perdirbamos arba pagamintos iš perdirbtų medžiagų.
„Lidl“ nuolat mažiname plastiko kiekį privačių prekės ženklų pakuotėse, pavyzdžiui, dar šiemet atnaujinome šviežios mėsos pakuotes – dabar jos savo sudėtyje turi net 70 proc. mažiau plastiko. Taip pat atsisakėme juodojo plastiko pakuočių, kurios yra sunkiau perdirbamos dėl juodos spalvos, todėl lieka neperdirbtos. Be to, pirkėjams siūlome ir gamtai draugiškesnius vandens buteliukus – mūsų privataus prekės ženklo „Saguaro“ taros gamyboje plastiko kiekis buvo sumažintas apie 10 proc. Dėl šio sprendimo sunaudojamo plastiko kiekį sumažinome 21 tona per metus“, – pasakoja M. Anilionė.
Plastikas privačių prekių ženklų pakuotėse mažinamas įgyvendinant prekybos tinklo strategiją „REset Plastic“. Ja siekiama „Lidl“ privačių prekių ženklų pakuotėse plastiko kiekį sumažinti 30 proc. iki 2025 metų pabaigos bei užtikrinti, kad visos pakuotės, kur technologiškai įmanoma, būtų maksimaliai perdirbamos.
Tvarumo vadovės teigimu, „Lidl“ nuolat ieško būdų, kaip ne tik sumažinti plastiko kiekį produktų pakuotėse, bet ir pasiūlyti pirkėjams aplinkai draugiškesnius pasirinkimus: „Buvome buvo pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje, atsisakęs plastikinių vienkartinių pirkinių maišelių. Toks sprendimas itin palaikomas pirkėjų – matome, kad jie noriai renkasi aplinkai draugiškesnes alternatyvas – daugkartinius maišelius tiek pirkiniams, tiek vaisiams, daržovėms ir biriems produktams susidėti.“
Atpažinti padeda specialus žymėjimas
Iš kokių medžiagų yra pagaminta pakuotė, nurodo ženkliukas ant jos – trikampis su skaičiumi jo viduryje. Pavyzdžiui, skaičiais 1, 2 arba 4 žymimas polietilenas, kuris yra naudojamas plastikiniams buteliams, maišeliams ar kitiems storesniems plastikiniams gaminiams. Jis yra perdirbamas lengviau, todėl sunaudojus produktą ir pakuotę, kuri pažymėta šiais skaičiais, išmetus į plastiko atliekų konteinerį, ji bus perdirbta.
Skaičiais 3,5,6, arba 7 žymimos sunkiai perdirbamos medžiagos arba tokios, kurių perdirbti neįmanoma. Tai reiškia, kad po naudojimo išmesta pakuotė pateks į sąvartyną, kuriame suirs per daugiau nei 500 metų.
Pasak M. Anilionės, kita aplinkai draugiškesnė alternatyva – pakuotės iš jau perdirbtų medžiagų: „Ant tokių pakuočių dažnai pamatysite užrašą „Pagaminta iš perdirbtų medžiagų“ arba „Pagaminta iš X proc. perdirbto plastiko. Šis procesas sumažina poreikį naudoti naujas žaliavas, tokiu būdu tausojant gamtos išteklius ir mažinant atliekų kiekį.“
Plastikinius įrankius keiskite į iš kitų medžiagų pagamintas priemones
Sumažinti plastiko atliekų kiekį savo virtuvėje gali padėti daugkartinės virtuvės priemonės, tačiau itin svarbu, iš kokių medžiagų jos yra pagamintos.
„Nors plastikinės mentelės, pjaustymo lentelės ar valymo kempinėlės gali būti naudojamos ne vienerius metus, anksčiau ar vėliau šie įrankiai atsiduria sąvartyne, be to, tokie gaminiai palieka mikroplastiko daleles mūsų maiste. Todėl rekomenduojama plastikinius įrankius keisti į bambukinius, medinius ar nerūdijančio plieno gaminius“, – teigia „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Jis/ji priduria, kad norint sumažinti plastiko atliekų kiekį savo virtuvėje, svarbu naudoti kuo mažiau vienkartinių priemonių. Pavyzdžiui, vietoje maistinės plėvelės bei aliuminio folijos naudoti bičių vaško drobeles ar metalinius, stiklinius indus su dangteliais, o vietoje kepimo popieriaus rinktis formas su nelimpančia danga.
Svarbu atsakingai rūšiuoti
Visiškai išvengti plastiko atliekų mūsų virtuvėje neįmanoma, todėl svarbu jomis tinkamai pasirūpinti – išrūšiuoti į tam skirtus konteinerius.
„Svarbu ne tik rūšiuoti, bet ir tinkamai tai daryti – į mišrių, popieriaus ir plastiko bei stiklo atliekų konteinerius mesti tik pakuotes nuo produktų ir žinoti, kur jos turėtų keliauti. Pavyzdžiui, panaudotą tualetinį popierių ar popierinius rankšluosčius mesti į mišrių atliekų konteinerį, konservų skardinę – į plastiko konteinerį, ten taip pat turėtų keliauti ir indų ploviklio pakuotė“, – teigia M. Anilionė.
Ji pratęsia, kad rūšiuojant pakuotes, jų plauti nereikia, tačiau jos privalo būti tuščios, taip pat nebūtina pašalinti etikečių ar kitų sunkiai atskiriamų detalių. Itin svarbu kartonines dėžes suspausti, o jei yra poreikis – supjaustyti. Taip pat verta žinoti, kad įvairiems daiktams – žaislams, elektronikos prietaisams, baldams ar jų detalėms bei indams rūšiavimo konteineriuose – ne vieta. Juos reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę.
Aplinkai draugiškesnės valymo priemonės
Didelis mikroplastiko šaltinis yra ir buitinės chemijos priemonės – mažos plastiko dalelės ne tik atskyla nuo išmestų įpakavimų, bet ir yra sąmoningai dedamos į namų apyvokos prekių sudėtį, pavyzdžiui, šveičiamąsias priemones. „Lidl“ siekia, kad kiekvienas galėtų imtis aplinkai draugiškesnių sprendimų savo namuose ir siūlo tvaresnius buitinės chemijos produktus ir iš perdirbto plastiko pagamintas pakuotes.
„Mūsų siekiamybė – ne tik savo klientams pasiūlyti aukščiausios kokybės gaminių, bet ir, kad juos galėtų naudoti visa šeima. Dėl to „Pure Home by W5“ sudėtyje nerasite dirbtinių dažiklių, o net iki 98 proc. „Pure Home by W5“ asortimento prekių ingredientų yra lengvai suyrantys, natūralios kilmės ir neteršiantys aplinkos“, – pasakoja M. Anilionė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 77 „Lidl“ parduotuvės 28 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.