Grynieji pinigai tampa niekam nereikalingi: didžioji dauguma lietuvių renkasi kitus mokėjimo būdus, tačiau ekspertai grynųjų pinigų dar nelaidoja

Pranešimas spaudai

2024-11-03, 14:54

15 komentarai (-ų)

Pastaruoju metu itin sparčiai vykstanti technologijų revoliucija lėmė tai, jog šiandien bene visur galima atsiskaityti bankine kortele ar kitais elektroniniais mokėjimo būdais: išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ar bekontakčiais žiedais.

Paskutinė proga pasinaudoti milžiniškomis „Aliexpress“ nuolaidomis – spauskite čia ir apsipirkite jau dabar
Grynieji pinigai tampa niekam nereikalingi: didžioji dauguma lietuvių renkasi kitus mokėjimo būdus, tačiau ekspertai grynųjų pinigų dar nelaidoja

Pastebima, jog tokią galimybę, stengdamiesi atliepti besikeičiančius vartotojų poreikius, vis dažniau siūlo ir smulkiojo verslo atstovai – grožio salonai, autoservisai, turgaviečių prekybininkai.

Nors didžioji dauguma Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, atsiskaitydami už kasdienes paslaugas, renkasi skaitmeninius produktus, „Citadele“ banko iniciatyva atliktas bendrovės „Norstat“ Baltijos šalių gyventojų tyrimas rodo, jog grynuosius pinigus kasdienėms išlaidoms padengti vis dar naudoja 31 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 18 proc. estų.

Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, tai, kad žmonės vis dažniau renkasi atsiskaityti elektroniniais mokėjimo būdais, lemia keletas priežasčių.

„Per pastaruosius keletą metų gyventojų atsiskaitymo įpročiai kito – šiandien jie už prekes ar paslaugas nori atsiskaityti greitai, saugiai ir patogiai, todėl vis dažniau renkasi elektroninius mokėjimo būdus. Tačiau tokius rezultatus lemia ir kitas veiksnys – Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse daugėja atvejų, kai gyventojai skatinami kuo mažiau naudotis grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, yra kavinių, kurios priima atsiskaitymus tik kortele, įvairūs verslai ieško būdų, kaip padaryti, kad vartotojai už prekes galėtų atsiskaityti mobiliosiomis programėlėmis. Taip siekiama efektyviai valdyti žmonių srautus, išvengti eilių, pagreitinti apsipirkimo ar paslaugos gavimo procesą ir mažinti apsiskaičiavimo riziką.

Tos pačios turgavietės, kuriose gyventojai dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais, neretai siūlo ir kitokių atsiskaitymo galimybių – pavyzdžiui, kai kurie smulkieji prekybininkai jau turi įsidiegę programėlę, kuri leidžia mobilųjį telefoną be papildomos įrangos naudoti kaip el. kortelių skaitytuvą ir taip stengiasi atliepti klientų lūkesčius. Taip pat nemažėja kitos apsipirkimo formos – pirkimo internetu – populiarumas. Tai rodo mūsų siūlomo elektroninių atsiskaitymų sprendimo „Klix“ naudotojų skaičiaus augimas – per pastaruosius metus jų išaugo iki 200 tūkstančių “, – teigia specialistas.

Tiesa, tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaitinėja daugiau nei estai ar latviai – 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė niekada nenaudojantys banko kortelių ir visada atsiskaitantys tik grynaisiais, Latvijoje tokį atsiskaitymo būdą renkasi 5 proc., o Estijoje – tik 3 proc. gyventojų.

64 proc. Lietuvos gyventojų grynuosius pinigus naudoja atsiskaityti už prekes turguje, o 54 proc. apklaustųjų – lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės. Panašūs rezultatai ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje grynuosius pinigus atsiskaitydami už prekes turguje naudoja 61 proc., o Estijoje – 49 proc. gyventojų, lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės, grynaisiais moka 45 proc. latvių ir 60 proc. estų.

Atsiskaitymas grynaisiais pinigais šiose šalyse populiariausias tarp 50–59 metų gyventojų – jie sudaro 8 proc. apklaustųjų.

Anot R. Čereškos, nors kai kurios visuomenės grupės – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės – renkasi atsiskaityti grynaisiais pinigais ir kalbėti apie visišką šios atsiskaitymo formos išnykimą negalima, tačiau kitas „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog vyresni žmonės taip pat noriai mokosi naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir vertina jų paprastumą bei saugumą.

13 proc. 30-39 metų gyventojų teigia, jog jų tėvai patys išmoko naudotis skaitmeninėmis banko paslaugomis, o 7 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog padėjo tėvams išmokti jomis naudotis, tačiau dabar jie jau turi reikiamus įgūdžius ir geba finansinius reikalus nuotoliniu būdu susitvarkyti patys.

„Į darbo rinką žengia naujoji karta, kuri prioritetą teikia elektroninei bankininkystei ir naujosioms technologijoms – pavyzdžiui, šiandien galima atsiskaityti ne tik kortele, bet ir telefonu, laikrodžiu, bekontakčiu žiedu ar apyranke. Būtent tai rodo ir tyrimo duomenys – didžioji dalis Lietuvos gyventojų, kurie beveik nenaudoja grynųjų pinigų, yra 18–29 metų jaunimas, o vyresni žmonės, pasižymintys didesne skaitmenine atskirtimi, priešingai, nėra linkę naudotis naujosiomis technologijomis, tačiau pastebima, jog noriai mokosi ir po truputį jas prisijaukina.

Vis dėlto, vykstant skaitmeninių technologijų revoliucijai, yra manančių, kad grynieji pinigai neturi ateities, tačiau negalima teigti, jos tai tiesa – nors galimybių atsiskaityti ne grynaisiais pinigais kiekvienais metais vis daugėja, kartais būna situacijų, kuriose grynaisiais atsiskaityti tiesiog patogiau, ar, pavyzdžiui, norint palikti arbatpinigių, tai galima padaryti tik grynaisiais“, – prideda „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu gegužės mėnesį atliko „Norstat“. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta bent po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.

15 komentarų

Didi

Grynūjų beveik nenaudoju. 50 Euro grynaisiais užtenka daugiau nei 6 man.
Šalyse su kita valiuta grynüjų visiškai nenaudoju. Man nesvarbu, ar bankas sužinos, Ar aš perku pas Lidl ar Iki. Mano nuomone, šiandien grynieji gali būtų panaikinti.

Adomas

Kiekvienam pirštai į save lenkti. O ypač bankams. Tai erkės siurbiančios mūsų pinigus. Bet jei kas nutinka jie ne prie ko.

VR

Nesąmonė, melagingas straipsnis. Daug žmonių atsiskaito grynaisiais. Autorius tegul nueina į Lidl kur savitarnoje tik korteles priima. Savitarnoje tuštuma, o prie kasų ilgos eilės.

Didi

Į kurį Lidl? Lietuvoje yra keli Lidl. Mokėjomo būdas priklauso nuo gyventojų sruktūros aplink parduotuvę.

Remigijus

Kuo toliau tuo labiau reikalingi grynieji o ne korteles ypac lietuvoj vejas papute neber ekektros ir ka atkirpt koerteles kampa kai pasiziuri koki eso tinklai aplink tai sodybon iskart stataisi generatoriu ,beje ir bankomatu toliau nuo vilniaus dar reik gerai paieskot

Vidas

Bankininkai,kokių straipsnių jūs neužsakinėtute,žmonės ne kvaili ir gerai supranta ,kad be grynųjų ,ne žingsnio,kaip jūs nenorétute žmonių kontroliuoti,bet nepavyks dar daug metų ,nes esate visiškai nepasiruošę.

Violeta

Tik straipsnio autorių nuomonė. Visų žmonių nuomonė kad pinigai rankose visad visur gali apmsimokėt o Kortelės JAU SENIAI PROBLEMA

Joana

Tik grynieji, turėjau problemų, kai strigo kompiuteriai ir dingo nuo sąskaitos neaiškiu būdu 2 kartus po 50 eurų , kai nuėjau aiškintis , tai atsakė, kad buvo sistema strigusi , po poros dienų, kaip išėjo , taip grįžo. O , kurie nepastebėjo, tai kaip.

Bronius

Jau viskas pasakyta aukščiau parašytuose komentaruose. Vyresni žmonės gudrūs, gerbia grynuosius. Nereikia jų kvailinti jie daug gudresni vadinamose Jūsų technologijose nei jums atrodo.

Zita

Gryni pinigai turi buti ,dar karta irode ,katastrofa,Ispanijoj,kaip užstrigo kompiuteriai ir bankai.Taip ,kad turi buti pasirinkimas ,kas nori būna su skaitmeniniais pinigais ,o kas nori turi grynus. Gana zmones durninti ir eksperimentuoti.Jusu elektronine bankininkyste tai sukčių aukso gysla.Atsibuskit ponai.

Vidmantas

Nerašinėkit nesąmonių ir melo o savo skaitmenq į subinę susikiškit, vyresnio amžiaus žmonėms tas visas kišiamas amerikoniškas melas nelimpa!

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas