Portale esame apžvelgę jau ne vieną amerikiečių kompanijos „Fitbit” dėvimų įrenginių, tačiau nė vienas jų neturėjo ambicijų į pačią aukščiausią klasę. Tačiau nereiškia, kad tokių modelių gamintojas neturi - šiandien ant savo stalo turime šios kompanijos flagmaną „Sense” modelį. „Fitbit”, po to kai šią įmonę įsigijo „Google”, pradėjo pamažu keisti savo produktų asortimentą, o būtent šis modelis yra vienas pažangiausių ir, žinoma, brangiausių ką siūlo bendrovė. Tiesą sakant, pagal kainą ir funkcionalumą „Fitbit Sense” netgi konkuruoja su „Apple Watch SE” ir „Galaxy Watch Active2”. Kai kartelė yra užkelta taip aukštai, kyla klausimas ar šis modelis atras savo pirkėją rinkoje ir apskritai ar jis yra pajėgus konkuruoti su tokiais stipriais priešininkais. Šioje apžvalgoje būtent tai ir bandysime išsiaiškinti.

Dizainas

Šis modelis išlaiko „Fitbit” gamintojo dizaino kalbą ir yra panašus į „Verse” modelį, kurį taip pat netrukus apžvelgsime. Kadangi „Sense” yra aukštesnės klasės, jo korpusas yra pagamintas iš nerūdijančio plieno, o ne iš aliuminio kaip „Verse” ar tiesioginių konkurentų - „Apple Watch SE” ir „Samsung Galaxy Active2”. Taip, priešininkai taip pat siūlo nerūdijančio plieno versijas, tačiau jos yra kiek brangesnės „Samsung” atveju, o norintiems tokio „Apple Watch” teks apskritai rinktis kitą modelį. Ką ši medžiaga suteikia? Visų pirma, ji kur kas kietesnė ir atsparesnė smūgiams už aliuminį, tačiau tuo pačiu metu ir sveria šiek tiek daugiau, kas vieniems vartotojams asocijuojasi su prabanga, o kitus - erzina.

„Fitbit Sense” yra išties dailus - ir tiek juodos, tiek auksinės spalvų modeliai, mano nuomone, yra tarp elegantiškiausių rinkoje. Galbūt ne visiems patiks užapvalinto kvadrato forma, tačiau ant riešo jis atrodo labai solidžiai ir netgi prabangiai - negėda būtų jį segėti ir vilkint prašmatnesnius drabužius. Juo labiau, kai laikrodis idealiai apgula ranką ir jį netyčia gali pamiršti nusisegti net eidamas miegoti. Ką moka „Fitbit”, tai moka - dėvėjimo komforto iš jų neišmuši net lazda.

Tačiau vienas dalykas man visgi užkliuvo. Čia, taip pat kaip ir kituose „Fitbit” įrenginiuose, šonuose esantys mygtukai dėl dailesnio dizaino yra jutikliniai, o aš tikrai nesu jų fanas. Sportuojant, einant ar tiesiog sėdint yra kiek sunku atrasti vadinama tą idealų tašką, kurį paspaudus mygtukai sureaguotų ir atliktų jūsų norimą funkciją.

Grožis reikalauja aukų. Taip galėčiau apibendrinti „Sense” dizainą. Nuostabi surinkimo kokybė, iki smulkiausių detalių ištobulintas dizainas bei idealus dėvėjimo komfortas, kuriuos temdo smagiai pirštų antspaudus ir smulkus įbrėžimus nerūdijančio plieno korpusas ir kaprizingi mygtukai.

Ekranas

Šioje kategorijoje jau pradeda matytis šio modelio raumenys. „Sense” yra aprūpintas 1,58 colio „AMOLED” tipo ekranu, kuris yra šiek tiek užapvalintas ir itin ryškus. Dėl pastarosios savybės turinį ekrane galima įžiūrėti tiek viduje, tiek lauke saulėtą dieną. Būtent tai ir yra svarbiausia „Fitbit”, kadangi šis prekinis ženklas fokusuojasi į bėgikus ir kitus aktyvia veikla užsiimančius žmones, turintiems poreikį savo sporto rezultatus matyti visur ir visada.

Tiesa, dėl to teko paaukoti raišką. Geriau įsižiūrėjus nesunku pastebėti, kad grafikos „Sense” ekrane neprilygsta „Apple Watch” ar „Samsung” laikrodžiams. Aišku, „Fitbit” gynėjai galėtų sakyti, jog čia ne telefonas, į kurį spoksome kur benueitume - juk jis skirtas tik pamatyti svarbią informaciją. Iš dalies galėčiau pritarti tokiai pozicija, bet viskam koją kiša didelį įrenginio kaina.

Man asmeniškai labai patiko „AOD” nuolat įjungto ekrano funkcija. Jame nuolat galima matyti laiką ir kitus svarbius duomenis - nueitus žingsnius, sudegintas kalorijas, orą ir pan. Dėl AMOLED technologijos šiuo atveju dega tik informaciją rodantys pikseliai, o likusi ekrano dalis išlieka juoda, todėl taip taupoma baterija.

Tačiau toks juodas ekranas turi ir kitą funkciją - maskuoja didelius ekrano rėmus, kurie neatrodo labai estetiškai. Nors lyginant su senesniais „FitBit” modeliais tikrai matosi ekrano/korpuso santykio ūgtelėjimas, tobulėti dar yra kur. Apart to, didesnių priekaištų neturiu. Tikrai labai neblogas ekranas.

Veikimas

„Fitbit” yra pionierių įvairių jutiklių pritaikyme savo dėvimuose įrenginiuose, todėl nereikia stebėtis, kad ir šiame modelyje galite aibę informacijos apie kūną - sekti odos temperatūrą, kraujo prisotinimą deguonimi, streso lygį ir netgi matuoti EKG. Manau, net neverta kalbėti apie žingsnių skaičiavimą, miego kokybės sekimą ir kitų jau standartu tampančių fizinės būklės stebėjimo funkcijų.

Problema, kad šis laikrodis visa tai gali matuoti, bet su vienu dideliu BET. Norint matyti ne tik įprastą, bet ir pačią detaliausią jūsų kūno informaciją, reikės specialios prenumeratos „Premium” plano, o kai kurios funkcijos, tokios kaip EKG, net nėra palaikomos mūsų šalyje (dėl to kaltas ne gamintojas, o mūsų žemyne tokius prietaisus sertifikuojančios institucijos). Apie šį, sakykim, įdomų žingsnį jau kalbėjau pigiojo „Fitbit Inspire 2” apžvalgoje, tačiau šiame laikrodyje, kuris kainuoja beveik 300 euru, papildomai mokėti, jog galėtum naudotis visomis funkcijomis įmanomomis funkcijomis, kad ir reikalingas ne visiems, atrodo mažų mažiausiai nelogiška.

Kaip ten bebūtų, „Sense” modelis puikiai pateisina savo anglišką pavadinimą, reiškiantį jutimą, kadangi turi galimybę pajausti ir pateikti daug skirtingų duomenų apie vartotoją. Tačiau, kad gali pateikti nereiškia, jog juos lengva suprasti. Nežinau, ar įmanoma sukurti sudėtingesnę ir vartotojo sąsają ir visus įdomius skaičius pateikti taip komplikuotai. Programėlė, kurią turėsite atsisiųsti į savo telefoną, veikia tikrai neblogai, tačiau pats laikrodis yra nelabai neintuityvus ir tai yra galbūt mane labiausiai nuvylęs dalykas.

Kalbant apie išmanias funkcijas, šiuo požiūriu likau lengvai nustebintas. „Fitbit” įrenginiai visada puikuojasi tarp tiksliausiai sekančių kūno parametrus, bet su visokiais išmanumais jiems neretai striuka. Laimė, „Sense” ši problema nekamuoja. Apart elementarių funkcijų, kaip pranešimų iš telefono ir orų prognozės atvaizdavimas bei malonus žadintuvas, „Fitbit Sense” yra suderinamas su „Spotify” ir „Deezer”, todėl iš telefono persikėlę norimus grojaraščius ir prie laikrodžio prijungę belaides ausines treniruotės ar elementaraus pasivaikščiojimo metu galite patogiai klausyti muzikos, palikę telefoną namie.

Mano kolega Ignas jau porą metų bara „Huawei” laikrodžius už šio dalyko nepalaikymą, tad malonu, jog „Fitbit” čia nesuklupo. Įdomu, jog prietaise yra galimybė naudoti „Alexa” ir „Google Assistant” balso asistentus, nors nežinau, kiek tai yra aktualu lietuviams. Tautiečiams kur kas labiau turėtų patikti „Fitbit Pay” funkcija, leidžianti pridėti banko kortelę ir parduotuvėje už prekes tiesiog pridėjus laikrodį prie kortelių skaitytuvo. Ar kažko trūksta? Man asmeniškai - ne. Galbūt galima būtų norėti didesnio aplikacijų pasirinkimo, bet abejoju ar tas programėles naudočiau mažame laikrodžio ekranėlyje, kai kišenėje nuolat pasiruošęs darbui guli mano išmanusis.

Baterija

Jeigu „Apple Watch” ir kol kas pirmavo prieš šiandienos prelegentą, tai baterijos srityje savo pagrindinį konkurentą šis laikrodis pastatė į vietą.

Testavimo metu naudojant visuomet šviečianti ekraną („AOD”), atlikus kelias treniruotes ir palikus visus kitus sensorius veikti, „Fitbit Sense” baterija puikiai atlaikė dvi dienas. Taupant bateriją ir išjungiant visuomet šviečiantį ekraną, tačiau visą kitą naudojantis įprastai, baterijos užteko net keturioms dienoms, o tai man, „Apple Watch 6” savininkui, jau yra nepažįstamas, bet labai malonus kosmosas.

Testuodamas pastebėjau, kad ne tik visuomet veikiantis ekranas yra vienas iš labiausiai trumpinančių baterijos veikimą faktorių, bet ir treniruočių ir veiklų sekimas atvirose erdvėse. Kuomet įsijungia visi sensoriai, GPS ir ekranas, po trijų valandų veiklos lauke baterijos lygis sumažėjo per pusę. Jaučiama, kad „FitBit” savo baterijos tausojimą perkelia į tuomet, kada jums mažiausiai reikia funkcionalumo ir taip sugeba ištempti ilgesnius laikus, tačiau čia vis tiek galioja ta pati taisyklė - jei laikrodžiu naudositės aktyviai, jis aktyviai ir išsikraus, nors ir tai darys šiek tiek lėčiau už konkurentus.

Įkrovimui naudojamas specialus USB laidas su magnetiniu antgaliu, ant kurio matomi variniai kontaktai. Ne pats elegantiškiausias sprendimas - galbūt gamintojui ateityje pavyktų pereiti prie populiariojo Qi belaidžio įkrovimo standarto, kurį naudoja dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų? Taip vartotojui nereikėtų kaip savo akies saugoti specialaus USB kabelio ir laikrodį būtų galima krauti ant kone kiekvienos įkrovimo stotelės.

Verdiktas

„Fitbit” produktų rekomendavimo užduotis yra tokia slidi kaip nebarstytos miestų gatvės žiemą. Iš vienos pusės „Sense” turi labai aiškią misiją. Juvelyrinio tikslumo (kiek tai įmanoma nemedicininiame produkte) fizinių parametrų jutikliai puikiai tiks nors kiek aktyviau sportuojantiems ir nesitenkinantiems mėgėjiškais kitų laikrodžių paskaičiavimais, o geros kokybės ekranas ir pačios elementariausios programėlės bei funkcijos netgi leis šiems žmonėms neprarasti išmaniosios patirties.

Tačiau vertinant „Fitbit Sense” atmetus sportiškąją pusę viskas tampa komplikuota. Nors laikrodis ir turi pagrindines išmaniąsias funkcijas, jo valdymas yra sudėtingas, o savo galimybėmis ir integracija su išmaniaisiais telefonais jis smarkiai nusileidžia savo priešininkams iš „Apple” ir „Samsung” stovyklų. Jei atvirai, manau, jog šią problemą išspręsti būtų galima labai lengvai - tiesiog sumažinus „Fitbit Sense” kainą ir taip išmaniojo laikrodžio besidairantiems asmenims suteikus labai rimtą argumentą persvarstyti savo pasirinkimą.