Elono Musko valdomas startuolis „Neuralink“ jau ne vienerius metus kuria įvairias neurotechnologijas. Pagrindinis šios bendrovės tikslas – sukurti tiesioginio ryšio kanalus tarp smegenų ir kompiuterių.
„Poco F6 Pro“ išmanusis dabar kainuoja tik 412,02 eurus su nuolaidos kodu DHJULYPROMOTIO55. Spauskite čia, kad įsigyti.
Prieš tris savaites E.Musko startuolis „Neuralink“ implantavo nervinį implantą į pirmojo žmogaus smegenis. Kaip žinoma dabar, gijimas po operacijos buvo sėkmingas, o pacientas jau pradėjo naudotis implanto galimybėmis.
2021 m. vasarį Ilonas Muskas paskelbė, kad beždžionei sėkmingai implantavo belaidę nervų sąsają. Dabar jis ėmėsi eksperimentų su žmonėmis. Nepaisant šurmulio aplink bet kurį Musko pranešimą, jis toli gražu nėra pirmasis, kuriam pavyko implantuoti implantą žmogaus smegenyse.
Per pastaruosius 30 metų klinikinis neuroimplantų taikymas nuėjo tikrai ilgą kelią. 1998 m. neurologas Philipas Kennedy menininkui ir muzikantui Johnny Ray’ui, kuris po insulto buvo praradęs gebėjimą judėti, įdiegė invazinę neurologinę sąsają su nervų augimo veiksniais.
Rėjus jau buvo išmokęs valdyti žymeklį ekrane įsivaizduodamas savo rankos judesius. 2004 m. paralyžiuotas amerikietis Matthew Nagle’as tapo pirmuoju žmogumi, kuriam į smegenis buvo implantuotas „BrainGate“ implantas.
M.Nagle‘as pirmiausia išmoko judinti kompiuterio žymeklį, įsivaizduodamas, kad judina rankas, vėliau implanto pagalba įjungė televizorių, perjunginėjo kanalus ir galiausiai netgi išmoko valdyti robotinę ranką – kelti ir laikyti daiktus.
2016 m. Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai pristatė 128 elektrodų implantą, kuris leido tiriamiesiems valdyti atskirus rankos protezo pirštus labai dideliu, net 96 proc. tikslumu.
Taigi, kol kas „Neuralink“ nepavyko padaryti proveržio. Vienas iš pagrindinių Ilono Musko pasiūlytos technologijos pasiekimų yra tai, kad sąsaja yra belaidė ir kompaktiška.
Implantas sudarytas iš lanksčių ir plonų polimerinių gijų kaip elektrodų, kuriuos implantuoja neurochirurgijos robotas, be to, lustas turi galingus mažus stiprintuvus signalui perduoti. Tačiau Musko tyrėjams dar reikia išspręsti nemažai problemų, su kuriomis susidūrė visi, anksčiau užsiėmę neuroimplantavimu. Tai biologinis suderinamumas ir saugumas.
Smegenyse įtaisyti elektrodai pirmąsias kelias savaites gerai fiksuoja signalą, o paskui prasideda imuninė reakcija ir elektrodai apsitraukia, todėl laikui bėgant signalo kokybė labai suprastėja. Kadangi „Neuralink“ yra privati pelno siekianti bendrovė, jos atstovai labai nenoriai skelbia konkrečius atliktų tyrimų duomenis – dažniausiai tik tviterio žinutes ir pranešimus spaudai.
Nepaisant to, šioje srityje akivaizdi pažanga: atsiranda biologiškai suderinamų medžiagų ir naujų signalų apdorojimo technologijų, o užregistruotų neuronų skaičius nuolat auga.