Vidutinė 1 kW saulės modulių kaina šiuo metu rinkoje yra 254 eurai – tai 83 proc. mažesnė kaina nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 465 eurus. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros atliktas rinkos tyrimas.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Apklausus daugiau nei 30 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių, taip pat nustatyta, kad šiemet kovą vidutinė 1 kW galios saulės modulių kaina buvo 24 proc. mažesnė nei vasarį, kai labai panašių saulės modulių kaina siekė 334 eurus.
2023 m. ir 2022 m. Lietuvos energetikos agentūra atliko saulės modulių kainų rinkoje stebėseną, siekdama įvertinti, kaip jos keičiasi, ir kaip kinta investicijų į saulės elektrines atsiperkamumas.
10 kW galios saulės elektrinės modulių kaina vidutiniškai sudaro apie 40 proc. visos saulės elektrinės įrengimo kainos. Priklausomai nuo modulio techninių parametrų, naudojamos technologijos ir tipo bei gamintojo šalies, vidutinė pigesnių, mažesnio efektyvumo ir trumpesnio naudojimo laiko 10 kW modulių kaina gali būti apie 2 260 eurų, brangesnių, ilgaamžiškesnių ir efektyvesnių – apie 4 260 eurų.
Vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali siekti apie 6 000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8 690 eurų ir daugiau.
Numatoma, kad saulės modulių kainas 2024 m. ir toliau žemyn spaus išaugę modulių gamybos pajėgumai – labai sparčiai auganti pasiūla gerokai viršys sumažėjusią paklausą. Saulės modulių kainos šiemet ir toliau turėtų mažėti dėl tiekėjų sandėliuose sukauptos produkcijos. Iki šių metų pabaigos pasauliniai saulės modulių gamybos pajėgumai išaugs dvigubai, o apie 90 proc. naujų gamybos pajėgumų bus pastatyta Kinijoje.
Reikšmingai subsidijuotas saulės modulių gamybos pajėgumų augimas Kinijoje turi neigiamos įtakos Europos Sąjungos (ES) saulės modulių gamintojų pajėgumams išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje. Vis daugiau Europos Komisijos ir ES valstybių narių dėmesio sulaukia poreikis išlaikyti ES saulės modulių pramonę gyvybingą, kartu išlaikant darbo vietas ir užtikrinant europinius saugumo standartus. Šis klausimas taip pat buvo aptartas kovo 4 d. vykusiame ES energetikos ministrų susitikime Briuselyje. Europos Komisija žada sugrįžti prie šio klausimo šių metų antrą pusmetį.
2023 m. gaminančių vartotojų Lietuvoje buvo apie 89 tūkstančius. Praėjusiais metais, palyginti su 2022-aisiais, jų padaugėjo dvigubai. Šiuo metu, kaip rodo ESO duomenys (2024-03-07), gaminančių vartotojų yra apie 95,9 tūkstančio.
Pagal gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrenginių galią, tenkančią 1000 gyventojų, pirmauja Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės, kuriose 1000-ui gyventojų tenka apie 700 kW galios. Mažiausiai saulės elektrinių galios tenka 1000-ui gyventojų Visagino ir Neringos savivaldybėse – vidutiniškai 57 kW.
Palyginus gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrenginių galią su energetinį nepriteklių patiriančių asmenų dalimi (tai – visų savivaldybės gyventojų skaičiaus ir savivaldybės gyventojų, besikreipiančių dėl išlaidų šildymui ir karštam vandeniui kompensavimo, santykis procentais), pastebima, kad savivaldybėse, kuriose yra mažiau asmenų, galinčių įsirengti saulės elektrinę, santykinai daugiau yra energetinį nepriteklių patiriančių asmenų.
Vertinant Lietuvos energetikos agentūros sukauptus duomenis, galima daryti išvadą, kad siekiant tolesnio gaminančių vartotojų saulės elektrinių augimo ir įvertinant palankias sąlygas rinkoje, planuojamą valstybės paramą prasminga nukreipti taip, kad parama pasiektų kuo platesnes visuomenės grupes. Ateityje, keičiantis modulių kainoms, vertėtų peržiūrėti teikiamų subsidijų dydį.