Deja, JAV kinų milžinei netrukus uždėjus sankcijų apynasrį, „Huawei” flagmanų kreivė pamažu pradėjo leistis. Po vis dar puikių „P40 Pro” ir „Mate 40 Pro” sekė vėluojantis kaistančio „Snapdragon 888” lusto ir silpnokos baterijos išvarginto „P50 Pro” debiutas, o iki elektronikos butiko lygio susitraukę pardavimai „Mate” serijos likimui piešė liūdniausią scenarijų.
Tačiau šių metų rudenį „Huawei” sugrįžo ir tai padarė su trenksmu. Nutraukus uždangą nuo „Mate 50 Pro”, vietinėje rinkoje kilo seniai nematytas milijoninių išankstinių užsakymų ažiotažas, netgi privertęs bendrovę didinti numatytas šio modelio gamybos apimtis. Lietuvą ir Europą pagaliau pasiekęs pažangiausias kompanijos išmanusis vėl stebina dar nematytomis kamerų inovacijomis bei unikaliu funkcijų rinkiniu. Gal pagaliau vėl turime pretendentą į metų telefono titulą, o galbūt šiandieninėje situacijoje „Huawei” tai niekaip neįmanoma, kad ir kaip stengtųsi? Viską išsiaiškinsime šioje apžvalgoje.
Dizainas
Pirma mintis, pažvelgus į „Mate 50 Pro” - išmaniųjų dizaino oldschoolas. Toks jausmas, jog „Huawei” ir toliau ryžtingai tęsia 2015 m. „Samsung Galaxy S6” pradėtą apvalumų madą, kai konkurentai juos keičia idealiomis plokštumomis ir lyg kirviu tašytomis briaunomis.
Viskas apie „Mate 50 Pro” yra apvalu – simetriškai lenkti ekrano ir nugarėlės šonai, korpuso kampai ir net galinėje dalyje esantis kamerų modulis. Jei liesčiau telefoną užsimerkęs, sakyčiau, kad čia koks „Galaxy S10”, kas turi tiek savų pliusų, tiek minusų. Nors dėl tų apvalumų įrenginį sunku paimti nuo stalo, iš rankų jis slysta lyg žaltys, o dėl tų liūdnai pagarsėjusių kraštų kartais kažkas „susispaudo” ekrane, vis tiek esu vienas tų, kam ši forma patinka. Labiausiai dėl to, jog odos nepjauna aštrios briaunos ir telefonas yra ypač malonus liesti, lyg koks nugludintas jūros akmenėlis. Tiesa, tą „akmenėlį” dėl nemažo 205g svorio jau būtų galima vadinti visu „akmeniu”, bet nuo 9 iki 8,5mm suplonėjęs korpusas tą nemažą masę puikiai maskuoja.
Grįžtam prie estetikos - „Mate 50 Pro” čia tikrai turi kuo nudžiuginti. Daugelyje reklamų demonstruojamas variantas su oranžinės odos nugarėle tęsia ankstesnių „Mate” modelių sukurtą dizaino kalbą ir savo ryškumu išsiskiria iš juodai/mėlynai/žaliai nuobodžių konkurentų. Tradicinės prabangos jam suteikia ir auksinės spalvos rėmas. Kita vertus, tiems, kas nori taip stipriai madų nedemonstruojančio telefono, „Huawei” siūlo sidabrinį ir juodą variantus. Man teko pastarasis, kurio dizainą paįvairina jau „P50 Pro” matytas plonas kamerų modulį juosiantis auksinis žiedas. Gražu, gal tik galinis stiklas galėtų būti matinis, nes manasis Meitas pirštų antspaudus rinko lyg magnetas.
Kalbant apie stiklą, kinai šiemet netikėtai numetė bombą ant konkurentų - „Mate 50 Pro” versijos su oranžinės odos nugarėle ekraną dengia visiškai naujas „Kunlun” stiklas, kuris yra maždaug 10 kartų atsparesnis kritimui už panašius priešininkų sprendimus, o savo kietumu beveik prilygsta nesubraižomam safyrui. Paprastai tariant, „Huawei” taip nori padaryti galą apsauginėms ekrano plėvelėms ir stiklams bei leisti telefonu naudotis užtikrintai. Sutikime, išties reikalinga inovacija. Tik kodėl juodas ir sidabrinis „Mate 50 Pro” variantai palikti už borto? Pastariesiems teko įprastas mineralinis grūdintas stiklas ir ant jo gamykliškai užklijuota apsauginė plėvelė. Statyčiau už tai, kad bendrovė paprasčiausiai neturi pajėgumų prigaminti tiek brangių ir nesudaužomų egzempliorių. Bent jau aukščiausio IP68 lygio atsparumas vandeniui visoms versijoms vienodas.
Nesakyčiau, kad „Huawei” šįkart dizaine būtų „prigrybavus” - iš toli atpažįstamas siluetas, aukščiausia surinkimo kokybė ir pavyzdinė ergonomika niekaip negali būti įvertinta prastai. Bet žiūrint į „Mate 50 Pro” kažkodėl kirba mintis, kad gamintojui atėjo laikas pasižiūrėti į naujausias tendencijas ir šiek tiek „atšviežinti” savo telefonų pirmūno išvaizdą. Viena kita aštresnė briauna jam tikrai nepamaišytų.
Ekranas
Apie „Mate 50 Pro” ekraną nepavyksta pradėti pasakoti nuo kažko kito, nei sugrįžusio „antakio” jo viršuje. Pala, ar taip kartais nebuvo vadinama „iPhone” ekrano išpjova? Tikrai taip, tik tiek, kad kol „Apple” šiemet jos formą keitė į pupelės, „Huawei” atliko priešingą manevrą. Tai lėmė noras telefone pasiūlyti saugesnį atrakinimą veidu, sumontuojant 3D ToF tipo jutiklį, kuris užkirs kelią visiems tiems internete matytiems triukams su nuotraukos panaudojimu.
Pati išpjova yra ganėtinai plona, bet plati, tad pranešimų ikonėlėms ekrano viršuje vietos pakanka ne visada. Ir taip, ji iš tiesų uždengia dalį vaizdo, žiūrint vaizdo įrašus. Na, bet c’mon, „iPhone” gal 4 metus turėjo tokią pačią ir visi galiausiai nustojo skųstis. Ar būtų geriau, jei jos nebūtų? Būtų, bet man asmeniškai tas „antakis” visiškai netrukdo. Juo labiau, kai „Mate 50 Pro” atrakinimas veidu ne tik yra saugesnis, bet ir veikia geriau už vien priekinę kamerą naudojančius kitus „Android” telefonus. Na, bet šiuo požiūriu jis „iPhone” dar kol kas nelenkia - tamsoje ir atsitiktiniais atvejais vis tik pasitaikydavo šiokių tokių pakosčiojimų. Tada tekdavo naudoti po ekranu sumontuotą labai greitą pirštų antspaudų jutiklį, kuriam neturiu jokių priekaištų.
6,74 colio įstrižainės „Mate 50 Pro” ekranas išpjovą kompensuoja ypač plonais rėmeliais ir nestandartine raiška, suteikiančia papildomą kruopelę detalumo prieš FHD+, bet nusileidžiančia QHD+ rezoliucija pasigirti galintiems „Samsung”, „OnePlus” ir „Xiaomi” stovyklų priešininkams. Nemanau, kad kažkieno akis tai pastebės, juo labiau, kai visa kita čia - aukščiausio lygio. „Huawei” serviruoja ir 120Hz atsinaujinimo dažnį, ir milijardus spalvų atrakinantį 10 bitų standartą, ir HDR10+, ir netgi itin didelio dažnio „PWM dimming” technologiją, apsaugančią nuo vaizdo iškraipymo esant nedideliam šviesumo lygiui.
Visi šie sudėtingai skambantys parametrai praktikoje reiškia akis glostantį vaizdelį ir aukščiausio lygio žiūrėjimo patirtį, kuriai nieko negaliu prikišti, nei dėl spalvų tikslumo, nei dėl kontrasto, nei dėl šviesumo. Na gerai, lyginant su manuoju „Galaxy S22 Ultra”, maksimaliausias šviesumas čia nėra toks įspūdingas, bet garantuoju, kad realiomis sąlygomis to skirtumo nepajusite - abu išmanieji net ryškiausioje saulės šviesoje garantuoja visišką įžiūrimumą.
Dar kažkokių pastabų? „Huawei” vėl nemaloniai nustebina LTPO technologijos ignoravimu. Pastaroji leidžia ekrano atsinaujinimo dažnį keisti 1-120Hz intervale, taip reikšmingai sutaupydama baterijos, kai žiūrimi vaizdo 24 kadrų per sekundę kokybės įrašai ar skaitomas tekstas. Nustačius „Dynamic” režimą nustatymuose, „Mate 50 Pro” sugeba keisti dažnį tik 60, 90 ir 120 Hz parinktyse, kaip 2 metų senumo flagmanai. Bent jau vaizdo kokybei tokia „kliurka” įtakos nedaro.
Veikimas
Prisipažinsiu, kad paskutinis „Huawei” flagmanas „P50 Pro” mano burnoje buvo palikęs šiokį tokį kartėlį. Plonas ir veikti su „Huawei Kirin 9000” procesoriumi sutvertas telefono korpusas visiškai netiko ėdriam „Snapdragon 888”, kurį bendrovė tapo priversta naudoti dėl sugriežtintų sankcijų. Tad telefonas buvo linkęs kaisti ir dėl to sulėtėti net atliekant iš pažiūros įprastas veiklas, tokias kaip naršymas internete per 4G ar ilgai trunkanti fotografavimo sesija. Laimė, „Mate 50 Pro” nuo visų šių problemų buvo sėkmingai išgydytas.
Išmaniojo viduje montuojamas naujausias „Snapdragon 8+ Gen1” lustas bei 8GB operatyviosios ir 256GB vidinės atminties komplektas garantuoja turbūt geriausią įmanomą spartą ir veikimo sklandumą. Vienintelis atvejis, kada telefono nugarėlė juntamai įšilo, tai ilgiau pažaidus „Call of Duty: Mobile” ir „Real Racing 3”. Bet ir tai, ta šiluma nė iš tolo neprilygo „P50 Pro” kaitrai, o žymesnio sulėtėjimo požymių nesimatė net iš tolo. Panašu, jog šis itin vykęs lustas „Mate 50 Pro” pavertė tikru galios ir efektyvumo monstru.
Deja, nauji viduriai „Mate 50 Pro” vis tiek nesuteikė 5G ryšio palaikymo. Dėl vis dar besitęsiančios JAV nemalonės kompanijai draudžiama bet kokia prieiga prie šio ryšio modemų. Šiokiu tokiu paguodos prizu galima laikyti specifikacijų lape atsiradusį sparčiausią Wi-Fi 6e standartą (šis ryšys telefone buvo išskirtinai stiprus), Lietuvos operatorių naudoti pradedamų skaitmeninių eSIM kortelių palaikymą bei stiprias mobiliojo ryšio antenas.
Kalbant apie veikimo kokybę, nepavyks nepaminėti naujos „EMUI 13” vartotojo sąsajos. Kaip jau tapo įprasta, ji paremta senesne „Android 12” operacine sistema, bet veikimo kokybei tai jokios įtakos nedaro. Dėl dar geriau nušlifuotų animacijų tokie įprasti veiksmai, kaip grįžimas į pagrindinį ekraną ar aplikacijos atvėrimas yra „sviesto sklandumo”. Užtat su foniniais procesais ji tvarkosi savotiškai - nevengia uždarinėti atvertų nenaudojamų programėlių. Nežinau, ar tai daroma baterijos taupymo sumetimais ar dėl įspūdingai nebeskambančių 8GB RAM, bet dėl visa ko pasakysiu, jog „Huawei” būtų laikas pamąstyti apie 12GB operatyviosios atminties versiją.
Pati „EMUI 13” siūlo ir daugiau naujovių. Iš jų įdomiausios išmani failų suspaudimo ir dublikatų paieškos funkcija, kuri padeda niekada nepritrūkti atminties, brūkštelėjimu į viršų per aplikacijos ikonėlę pasiekiamos svarbiausios jos funkcijos, pvz. „Huawei Health” suskaičiuotas žingsnių skaičius ar skirtingų šalių laikrodžiai, pagrindinio ekrano valdiklių talpinimas vienas ant kito bei keičiamo dydžio išmanūs programėlių aplankai. Man labiausiai patikusi naujovė - ilgai palaikius ant nuotraukos, teksto ar tam tikro failo, galima jį nuvilkti į ekrano dešinį viršutinį kampą ir vėliau iš ten jį nuvelkant įklijuoti kitoje aplikacijoje. Na, o desertui - dar geresnis jungiamumas su kitais „Huawei” ekosistemos įrenginiais.
Situacija su „Google”
„Google”, „Google”, „Google”... Neabejoju, kad „Huawei” vadovams šis pavadinimas iki šiol vaidenasi naktimis. „Huawei” telefonų kompleksas, protezas, akmuo po kaklu - kokių tik epitetų neprisiklausėme pirmaisiais JAV sankcijų paženklintais metais. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė, o vartotojų ir net kai kurių apžvalgininkų žinios taip ir užstrigo tame laikmetyje.
Galiu pasakyti tik tiek, kad kompanija jau įžengė į naują „Google” paslaugų nebuvimo problemos sprendimo lygį. Jei pradžioje visi baiminosi, iš kur reikės atsisiųsti programėles ir jas atnaujinti, šiandien tai yra mažiausia bėda. „AppGallery” parduotuvėje jau yra kokie 80 proc. visų eiliniam lietuviui reikalingų aplikacijų - ir „Lidl Plus”, ir „SmartID”, ir netgi „Luminor” su „Revolut”, o visa kitą, įskaitant atnaujinimus, „AppGallery” integruota „Petal Search” paieška suranda tokiuose šaltiniuose, kaip „APK Pure”. Viską dar pasaldina bekontakčius mokėjimus įgalinantis „Curve” appsas, bei tokios puikios pačios „Huawei” kurtos programėlės, kaip „Petal Maps” ir „Petal Clip”.
Didžiausias „Huawei” iššūkis dabar - ką daryti su tomis aplikacijomis, kurių veikimui reikalingos vienos ar kitos „Google” paslaugos. Pavyzdžiui, nemažai „Android” programėlių naudoja „Google Cloud Messaging” servisą pranešimų siuntimui bei „Google Maps” API vietovės nustatymui. Todėl kai kada naudodamas „Huawei” telefoną pastebi, jog vieni ar kiti notificationai vėluoja, o vietoje žemėlapio tokiose programėlėse, kaip „PlugShare” ar „Wolt”, matai baltą foną.
Laimė, bent jau laikinas sprendimas tam egzistuoja. Iš „AppGallery” įsidiegus „GSpace” programėlę, jos viduje galima turėti „Play Store” ir instaliuoti „Google” bei ypač nuo jos paslaugų priklausomas aplikacijas, pavyzdžiui, „CityBee”, bei greito paleidimo nuorodas pridėti pagrindiniame ekrane (atrodo kaip įprasta aplikacijos ikonėlė su mažu „GSpace” simboliu). Faktas, kad tai nėra visiška panacėja - „GSpace” viduje įdiegtos programėlės pasileidžia šiek tiek lėčiau, norint nematyti reklamų tenka pirkti mokamą versiją, o bent jau man kas porą mėnesių tenka iš naujo prisijungti prie savo „Google” paskyros. Tačiau mano atveju „GSpace” programėlių yra labai nedaug, tad sakyčiau, jog tokio didelio diskomforto be „Google” paslaugų nebejaučiu, kaip anksčiau.
Garsas
Šiais laikais, kai vidutinės klasės telefonai reguliariai testuoja, kas yra tas „flagmanas” ir ko jiems trūksta iki galimybės juo vadintis, aukščiausios klasės atstovai nebeturi prabangos turėti silpnų vietų. Kadangi garsiakalbiai dažnai būna tas kampas, nuo kurio pradedama karpyti įrenginio savikaina, šiuolaikinis flagmanas nebegali skambėti, kaip po vandeniu panardintas senas magelis.
Kas jau kas, o „Mate 50 Pro” to tikrai neprikiši. Čia sudėta labai prabangi stereo garsiakalbių sistema, kuri pranoksta tiek „Galaxy S22 Ultra”, tiek „Harman/Kardon” ženkliuku pasipuošusį „Xiaomi 12 Pro”. Apatinėje briaunoje esantis pagrindinis garsiakalbis veikia poroje su pokalbių ausine ir pumpuoja išskirtinio garsumo bei kokybės garsą. Neišgirdau jokių iškraipymo nei aukštose natose, nei pritrūkau žemų dažnių.
Pažiūrėti „YouTube” filmuką be ausinių ar pasileisti muziką duše su šiuo telefonu bus vienas malonumas. Tikiu, kad galima dar geriau, bet čia yra labai labai gerai. Netgi geriau, nei reikia absoliučiai daugumai žmonių.
Kamera
Pirmiausia, sveikinu pasiekus kameros aprašymą - vieša paslaptis, kad apžvelginėjant „Huawei” visa kita nublanksta prieš kamerų įdomybes. O įdomiausia, jog tai nesikeičia netgi pasibaigus ilgametei „Huawei” partnerystės sutarčiai su fotografijos genijais iš „Leica”. „Mate 50 Pro” net ir be jų pagalbos toliau šluoja geriausios kameros titulus iš „DxOMark” specialistų bei eilinį kartą įspūdingomis technologijomis verčia konkurentus kukliai susigūžti kamputyje.
Viena jų - galimybė keisti 50 MP pagrindinės kameros diafragmą f/1.4 – f/4.0 diapazone. Ir ne, pasirinkimas nėra tik f/1.4 arba f/4.0, ką matėme senesniuose „Samsung” flagmanuose. „Pro” režime vartotojas kaip tikrame veidrodiniame fotoaparate gali ją fiziškai keisti žingsnis po žingsnio, o automatinėje parinktyje šį darbą už jį atlieka programinė įranga. Apie šį technologijų apžvalgininkams saugiklius išmušantį sprendimą kalbant paprastai, diafragma kameroje yra lyg akies vyzdys, reguliuojantis ją pasiekiančios šviesos kiekį, todėl galimybė kaitalioti jos dydį kamerai leidžia dar geriau fotografuoti sudėtingo apšvietimo sąlygomis ir turėti dar daugiau fokusavimo galimybių.
Kol konkurentai priversti naudoti fiksuotas f/1.8 diafragmas, gero apšvietimo sąlygomis automatinis „Mate 50 Pro” režimas ją prisuka iki siauresnio f/2.0 ar f/2.8 dydžio (nesuklydau, diafragma siaurėja didėjant jos „f” skaičiui) ir taip įamžina daug geriau sufokusuotus bei kur kas detalesnius kadrus. Tuo metu tamsoje diafragma atidaroma iki rinkoje plačiausios f/1.4 parinkties, tad naktinės nuotraukos prašviesėja iki dar neregėto lygio. Jau nekalbu apie portretus - ta pati foną už žmogaus itin tikroviškai suliejanti plačioji f/1.4 parinktis privers net patyrusius fotografus suabejoti, kad fotografavote su telefonu.
Suprantu, kad paprastam vartotojui tie diafragmos skaičiukai yra abrakadabra ir jis vargiai įžiūrės skirtumą tarp „Mate 50 Pro” ir, tarkime, naujausio „iPhone”, bet jis tikrai yra. Artindami „Huawei” pirmūno nuotraukas, tikrai pastebėsite net menkiausius sienos įtrūkimus, žolę, kuri atrodo kaip žolė, o ne žalia masė, odą, kuri yra neatrodo lyg padengta pudra bei kitus panašius dalykus. Apie naktines nuotraukas jau nekalbu - pagal kadro šviesumą, spalvų natūralumą ir optinio triukšmo nebuvimą kitiems flagmanams iki „Mate 50 Pro” beveik kaip iki Mėnulio.
Net ir filmavimas, buvęs silpnąja „Huawei” flagmanų grandimi, ir tas čia jau pasiekė konkurentų lygį, nors vis tiek vaizdo dar taip gerai nestabilizuoja, kaip „Galaxy S22 Ultra” ar šios kategorijos čempionas „iPhone 14 Pro”. Tiesą sakant, čia turbūt pirmas atvejis mano praktikoje, kai kamerai išvis nelabai galiu ką prikišti. Na nebent kartais užgrybaujantį baltos spalvos balansą.
Bet palaukite, „Mate 50 Pro” turi dar dvi galines kameras - 13 MP itin plataus kampo bei 64 MP raiškos. Kalbant apie pirmąją, tenesuklaidina mažas megapikselių skaičius - ji fiksuoja iš tikrųjų labai plačias nuotraukas, kurios blizga sodriomis, bet natūraliomis spalvomis, stebėtinai geru detalumu ir netgi išvengia to „žuvies akies efekto”, kai nuotraukos kampai atrodo sulieti ir ištampyti. Be to, ji turi „Super Macro” režimą ir todėl gali iš arti įamžinti net mažiausius objektus.
Tuo metu 64 MP objektyvas vaizdą optiškai didina vos 3,5 karto (ankstesni „Huawei” flagmanai sugebėjo pasiekti 5 ar net 10 kartų), bet tai nedaro žymesnės įtakos, nes viską kompensuoja pažangesnė programinė įranga. Tiek 3,5x, tiek 10x didintos nuotraukos vėl nustebina savo detalumu, optinio triukšmo nebuvimu ir neiškraipytomis spalvomis. Aišku, 20x ar net 100x didinimas čia yra tik dėl pliusiuko, nes ten jau matome pikselių mišrainę. Na, bet vietoje žiūrono prelegentą panaudoti iš bėdos vis dar galima.
Apie 13 MP asmenukių kamerą daug nepapasakosiu, nes nesu selfių mėgėjas, bet sakyčiau, kad čia turbūt silpniausia išmaniojo kamera. Su ja nėra kažko ypač blogo - akiai priimtina odos spalva, nepagražinti veido nelygumai ir nėra prastesnėms asmenukių kameroms būdingo optinio triukšmo, bet aš sau kažkodėl vis tiek atrodau gražesnis, fotografuodamasis su „Galaxy S22 Ultra”.
Nežinau, ar dar reikia komentarų. „Huawei” su „Mate 50 Pro” eilinį kartą sužaidė tokią kamerų partiją, kad jį patestavus sunku grįžti prie bet kokio kito telefono. Jei šiuo metu reikėtų pasirinkti vieną išmaniojo kamerą visam gyvenimui, tikrai rinkčiausi „Mate 50 Pro”. Kosmosas, kaip gerai.
Baterija
Jau minėjau, kad „P50 Pro” sugadino „Huawei” per ilgus metus užtarnautą baterijų čempiono reputaciją, tai „Mate 50 Pro” turėjo moralinę pareigą ją apginti. Ir gerai, kad viskas gerai baigėsi.
Įrenginyje montuojamas „Snapdragon 8+ Gen1” testuose jau spėjo pagarsėti savo efektyvumu ir tai taip pat puikiai atsispindi praktikoje. Jei per dieną daugiausia naudojate socialinius tinklus, susirašinėjate, naršote internete, paklausote muzikos ir dar truputį pafotografuojate, naujasis Meitas nesunkiai peržengia vienos dienos kartelę ir išgyvenimą pradeda žaisti tik antrą dieną.
Nepasakyčiau, jog „Huawei” standartais didelis 4700 mAh akumuliatorius čia būtų toks nenužudomas, kaip senojo „P40 Pro” atveju, bet laikai juk keičiasi, ar ne? Dabartiniais standartais „Mate 50 Pro” yra net labai neblogas, kadangi jį naudojant dienos pabaigoje man likdavo apie 20-30 proc., kai mano pastaruoju metu naudoti „Galaxy S22 Ultra” ir „Pixel 6 Pro” vakare jau prašydavosi sodinami ant laido.
Įkrovimo srityje kažkokio proveržio neįvyko. „Huawei” šiek tiek paspaudė stabdžių pedalą su krovimo galia ir liko dar prie „P50 Pro” sutikto 66W standarto, kai „Xiaomi” iš laidinio krovimo jau spaudžia šimtą dvidešimt ar net 200 vatų. Visgi, kiek pastebėjau, praktikoje viskas, kas daugiau už 65W, didelio skirtumo nesudaro. Jei baterijos neišgręžiate iki nulio, „Mate 50 Pro” laidu pasikrauna maždaug per pusvalandį - mažiausiai dvigubai greičiau, nei dabartiniai „Samsung”, „Apple” ar „Google” flagmanai. Beje, ar minėjau, kad „Huawei” kaip senais gerais laikais dar ir prideda greito įkrovimo blokelį telefono dėžutėje? Jam sutaupytus pinigus bus galima investuoti į net 50W galios greito belaidžio įkrovimo stotelę, kuri leis išgauti panašų krovimo greitį be jokių laidų.
Verdiktas
Kažkuria prasme „Mate 50 Pro” yra lyg naujųjų laikų „P30 Pro”. Su lygių neturinčia kamera, puikia baterija, vykusiu procesoriumi ir beveik be silpnų vietų. Turėkime omenyje, kad kontekstas pasikeitė - technologijų progresas stipriai sulėtėjo, o bendrovę ir toliau iš visų pusių spaudžia sankcijos, bet net ir nepaisant to, „Huawei” kažkokiu magišku būdu sugeba ir toliau plėsti telefono galimybių ribas.
Žinoma, negaliu agituoti beatodairiškai bėgti pirkti daugiau negu tūkstantį kainuojančio išmaniojo, kai fone blyksi „Google” paslaugų klaustukai ir minusas ties 5G palaikymo grafa, bet po velniais, tai yra įspūdingai geras modelis, kuriam galbūt galėčiau skirti netgi „Metų telefono“ titulą. Tad jei kažkada patiko „Huawei” įrenginiai, manau, iš bėdos įmanoma paaukoti šiuos aspektus ir „Mate 50 Pro” atleisti tokią smulkmeną, kaip ne pirmo šviežumo dizainas. Jūs tik dar kartą prisiminkite tą nuostabią kamerą… Žodžiu, sveika sugrįžus, „Huawei“, jau buvom spėję pasiilgti.