Prieš trejus metus, kai rinkoje pasirodė skandalingasis „Samsung Galaxy Fold“, dauguma analitikų ir apžvalgininkų sušoko į ažiotažo traukinį ir pūsdami vieną trimitą pradėjo įtikinėti, jog tai yra išmaniųjų telefonų ateitis. Nors nuo to momento jau praėjo beveik treji metai, tos revoliucijos kaip nematyti, taip nematyti. Rimtai, kada paskutinį kartą matėte gatve einantį žmogų, rankoje laikantį kokį „lankstūną“? Akivaizdu, jog sudėtingų techninių sprendimų kaina vartotojams kol kas dar nepateisina suteikiamo papildomo funkcionalumo (arba „kietumo“ faktoriaus).
Aišku, situacija pamažu pradėjo keistis pernai, kai vitrinose pasirodė flagmanui įprastą tūkstantuką kainuojantis „Samsung Galaxy Z Flip3“, neapsisprendusius privertęs pamąstyti, ar tikrai jiems reikia ketvirtus metus iš eilės vienodai atrodančio „iPhone“. Su sulenkiamais telefonais jau ilgokai eksperimentavusi „Huawei“ į tai tikrai atkreipė dėmesį ir nusprendė vėjais paleisti savo originalius išradimus. Tamsiame kambaryje Kinijoje buvo priimtas sprendimas pasiskolinti lapą iš „Samsung“ namų darbų sąsiuvinio ir tiesiog sukurti geresnį Flipą. Taip gimė rytietišką prabangą spinduliuojantis „Huawei P50 Pocket“.
Tačiau ar taisant „Samsung“ klaidas nebuvo nukrypta į paraštes, o gal „Huawei“ ydos visus pliusus paverčia nuliais? Apie viską papasakosime šioje apžvalgoje.
Dizainas
Siekis kiekvieną „Samsung“ šedevro aspektą pakelti į aukštesnį lygį atsispindi dar net neįjungus telefono. Galinę „P50 Pocket“ dalį dengiantis stiklas ne šiaip nudažytas kokia ryškia spalva, o turi nedidelių rombo formos įdubimų formuojamą tekstūrą. Braukdamas pirštu per ją jautiesi lyg čiupinėdamas brangią tauraus gėrimo taurę ar kokią prancūzišką vazą, o perlamutru blizganti balta spalva (vienintelis pasirinkimas) aplinkiniams siunčia žinutę, jog už šitą telefoną paklojote ne vieną minimalų atlyginimą.
Sakote, jums to nepakanka? „Huawei“ pagalvojo ir apie jus - griebkite garsios olandų dizainerės Iris van Herpen papuoštą „Huawei P50 Pocket Premium“ versiją, kuri tviska dar įmantresniais ornamentais ir tiesiog akis svilinančia aukso spalva. Jei jūsų gyvenimas yra lyg nuolat rėkiančio „Epic“ ir stambių, nors ir nelabai savo, kupiūrų pademonstruoti nevengiančio lietuviškų internetų veikėjo sapnas, tikrai neliksite nenusivylę. Gal vis dėlto neliūdėsiu, kad šio varianto Lietuvos prekybininkai nenumato turėti.
Gerai, nevyniokime čia cukraus vatos ir lėkime gaminti sumuštinių, oi, lankstyti telefono (kad ir kaip vis dar keista būtų tai sakyti). Po kelių sunkesnių pirmųjų palankstymų pradeda aiškėti „P50 Pocket“ ir „Z Flip3“ vyrių skirtumai. Jei lenkiant „Samsung“ įrenginį galima bet kada sustoti ir telefonas liks atlenktas būtent tuo kampu, tai „Huawei“ labiau taiko „viskas arba nieko“ filosofiją. Toks jausmas, kad „P50 Pocket“ lenkimo mechanizmas padaro taip, kad atlenkimas būtų kuo lengvesnis ir galėtumėte prieš draugus, lyg tikras dutūkstantųjų kietuolis, užkišęs nagą mandrai švystelėdamas atversti tą nostalgiškas Motorolas primenantį „Huawei“ modelį. Iš pusės - ergonomiška, tačiau galimybė fiksuoti tokio tipo telefoną pusiau atlenktoje padėtyje leidžia geriant kavą patogiai žiūrėti „YouTube“ be būtinybės telefoną į kažką atlenkti.
Šiaip, ką sakiau ir apie „Z Flip3“, šie geldelės formos lankstūnai iš tiesų suteikia tą akivaizdų privalumą, kurio taip reikia pirkėjams sužavėti. Kalbu apie kompaktiškumą, kadangi sulenktas „P50 Pocket“ tiesiog pranyksta kišenėje. Tobula atgaiva po 200 gramų ribą peržengusių šiuolaikinių išmaniųjų rinkos storulių. Juo labiau, kad sulenkus „P50 Pocket“ tarp abiejų ekrano dalių nelieka tarpo, o pats išmanusis dar ir plonesnis už „Z Flip3“. Jei kažkam dėl to būtų sunku tą telefoną savo letena sugraibyti ir neištėkšti ant žemės, kompanija dėžutėje nuolankiai prideda skaidrų dėklą, kuris prie korpuso prisiklijuoja lipniomis juostelėmis. Na, aš kažkaip nusprendžiau šį aksesuarą palikti pakuotėje.
Apskritai, „P50 Pocket“ dizainas „Z Flip3“ lenkia praktiškai visomis prasmėmis. Aliuminio rėmas tvirtesnis ir neturi delno odą pjaunančių aštrių kampų. Įjungimo mygtukas su integruotu pirštų antspaudų skeneriu yra idealiai ten, kur atsiduria mano nykštys, o ta kamerų viryklė ir po ja esantis identiškos apskritimo formos ekranėlis atrodo kur kas dailiau, nei dvi „Samsung“ akys ir tas standartinis išorinis keturkampis ekranas. Beje, vos nepamiršau dar vieno „P50 Pocket“ privalumo - pamatę jį, aplinkiniai tiesiog negali nuo jo atitraukti akių, kas ne retai baigiasi maloniais trumpais pokalbiais, o gal net ir netikėtomis pažintimis. Taip, mes vis dar kalbame apie telefoną.
Ekranas
Kai į apžvalgininkų rankas papuola sulenkiamas telefonas, pirmas dalykas, kurį padaro dauguma jų ir šiaip paprastų žmonių, tai karštligiškai glosto ekraną ties lenkimo vieta. Siurprizo ten ieškoti išmokė „Samsung“, kurios gimnastai toje vietoje turi gilų siaurą griovelį, taip neįprastai kliudantį prie lygaus stiklo pripratusius mūsų pirštus. Galbūt kažkam sugadinsiu vakarėlį, bet jį turi ir „P50 Pocket“. Tačiau jis platesnis ir kur kas seklesnis, todėl visiškai nepastebimas įjungus ekranas. Už tai galima padėkoti mano jau minėtam šveicarų laikrodžių meistrų sukurtam vyriui, kuris ekraną lenkia didesniu spinduliu ir sulenktą dalį įleidžia į korpusą.
Kitais apsektais „P50 Pocket“ ekranas sukelia savotišką „Z Flip3“ de žavu. Labai panaši medžiaga, kuri nors ir nėra tikras stiklas, yra pakankamo kietumo, kad atlaikytų atsitiktinį pabraukimą nagu ar stipresnį paspaudimą, tačiau kur kas blogiau tvarkosi su pirštų antspaudais. Kad ir kokia ypatinga danga girtųsi „Huawei“ atstovai, ekranas labai dažnai yra nusėtas odos aliejais ir nėra toks glotnus, kaip įprastas stiklas. Ilgainiui prie to pripranti, bet nesakyčiau, jog tai idealu. Gerai bent jau tai, kad dėl sulenkiamos konstrukcijos telefono ekranas kišenėse apsaugomas nuo subraižymų ir greičiausiai išliks nepažeistas visą naudojimo laikotarpį.
Kalbant apie vaizdą, kažko ypatinga pasakyti negaliu. 6,9 colio įstrižainės matrica yra itin siauro ir ilgo 21:9 kraštinių santykio, todėl žiūrėdamas filmus ir „YouTube“ ir pasijauti lyg kine. Na gerai, čia jau hiperbolizuoju, bet žiūrėti išties maloniau. Minusas? Pasiekti taip reikalingus pranešimų juostą ir įrankių juostą yra idiotiškai sunku, ypač, kai „Huawei“ to neleidžia padaryti braukiant žemyn nuo ekrano vidurio. Vaizdo kokybė labai nebloga - kokybiška FHD+ raiškos AMOLED matrica normaliame režime atkuria ryškias, bet nuo realybės nenutolusias spalvas (ryškumo mėgėjams skirta speciali parinktis). Šviesumas ir įžiūrimumas saulėje krypsta į flagmanų pusę, bet, deja, dar neprilygsta niekam iš „Samsung“ elitinio būrio. Na, bet teisybės dėlei reikia pasakyti, jog jokių problemų dėl to nepatyriau.
Kaip ir kiekvienas brangesnis šiuolaikinis išmanusis, „P50 Pocket“ gali pasigirti 120Hz atsinaujinimo dažniu, kuris slinkimą ekranu paverčia maksimaliai maloniu ir sklandžiu. Norintiems pataupyti bateriją, rekomenduoju rinktis išmanią „Dynamic“ parinktį, kuri išmaniai varijuoja tarp 60, 90 ir 120Hz. Jei visgi esate maksimalistas, telefonas suteikia galimybę 120Hz išlaikyti visais atvejais, kad ir ką bedarytumėte ekrane.
Tačiau tai dar ne viskas. Jau užsiminiau, jog „P50 Pocket“ nugarėlėje turi nedidelį apvalų 1,04 colio įstrižainės ekranėlį. Jis skirtas tam, kad norėdami patikrinti laiką, atėjusius pranešimus ar šiaip pasižiūrėti, kaip atrodo jūsų makiažas, oi, veidas, nebūtinai turėtumėte atlenkti didįjį ekraną. Beje, dėka „P50 Pocket“ esančios fluorescentinės kameros „Mirror“ aplikacija geba šiame nedideliame ekranėlyje parodyti, kurios veido vietos nepadengėte kremu. Tačiau visa tai gerai skamba tik teorijoje - naudos iš to ekranėlio, kitaip nei „Z Flip3“ atveju, praktiškai nėra, kadangi dažnai daug patogiau tiesiog atsiversti didįjį ekraną. Sakykime, tai labiau estetinė detalė.
Veikimas
Specifikacijų lape iš pirmo žvilgsnio nėra, prie ko prikibti. Vartotojas jau standartiškai gauna 256GB vidinės (kuri dar gali būti išplėsta NM tipo kortele) ir 8GB operatyviosios atminties, o įrenginio viduje plaka flagmaniška „Snapdragon 888“ širdis. Pala, „Snapdragon 888“, o ne šiųmečiuose lyderiuose pradėtas diegti „Snapdragon 8 Gen1“? Taip, ir tame, tiesą sakant, nematau problemos.
Tiesiog pastaraisiais metais „Android“ telefonų lustų pažanga taip pristojo, jog jų gamintojams jau netgi gėda rodyti skaičiavimų greičio prieaugio procentus - kalbą stengiamasi nukreipti į dirbtinio intelekto užduočių atlikimo ir kamerų užfiksuoto vaizdo apdorojimo galimybes. Į tai, kartu su galingesne grafika, ir koncentruojasi „8 Gen1“, tad praktiškai pajusti skirtumą nuo „888“ yra beveik neįmanoma.
Dėl šios priežasties visiškai nenustebau, jog „P50 Pocket“ suteikia pasakišką naudojimosi malonumą. Itin greitas aplikacijų atvėrimas, nė sekundės neuždelsiantis failų užkrovimas ir žaidimai, kurie pagaliau veikia aukščiausiais grafikos nustatymais. Tiesa, negaliu nepaminėti vieno nemalonaus fakto - kaip ir visuose „Snapdragon 888“ turinčiuose įrenginiuose, „P50 Pocket“ žaidžiant kokį „Call of Duty: Mobile” ar šiaip veikiant kažką labai intensyvaus, gana greitai pradeda kaisti. Šiame telefone kaitimas koncentruojasi nugarėlės viršutinės dalies apačioje ir gana greitai nusidrenuoja į aliuminio rėmą. Kitaip tariant, plonas korpusas šiuo atveju daro meškos paslaugą geimeriams, nes laikyti įrenginį darosi nemalonu, o ir pats žaidimas ilgainiui pradeda šiek tiek stabdyti, nes programinė įranga bando ataušinti prakaituojantį lustą.
Akivaizdu, šis išmanusis žaidėjams tikrai neskirtas, bet jokių kitų kompromisų nepastebėjau. Prie to neabejotinai prisideda ir „Android 11“ paremta „EMUI 12“ vartotojo sąsaja. Tiesą sakant, ji nustebino tuo, jog neturėjo jokių klaidų ar strigimų, kurie būdingi ką tik pasirodžiusiam telefonui. Nei aplikacijos lūžta, nei kažkas stabdo, o animacijos kaip per sviestą eina 24/7 - po „Android 12“ atnaujinimo bug'ų maišeliu tapęs manasis „OnePlus 9 Pro“ gali tik slėptis po lapais.
Na bet kaip be sugižusio pieno į šį puikų espresso? Juo neabejotinai taps 5G ryšio nepalaikymas. Šios technologijos pionierė dėl amerikiečių sankcijų nebegali pasigaminti ar įsigyti 5G modemų, todėl jos telefonai pasmerkti kentėti su jau antrą dešimtmetį skaičiuojančiu 4G. Na taip, didelio čia daikto, kai Lietuvoje oficialiai 5G dar net nėra prieinamas, bet visada reikia turėti omenyje, jog tokio brangumo telefonas neperkamas metams ar dviem, o tada greičiausiai jau ir atsiras galimyb4s pasinaudoti tais saldžiais 5G vaisiais. Užtat kitiems „P50 Pocket“ ryšiams rašyčiau 10 su pagyrimu - Wi-Fi veikia turbūt greičiausiai ir sklandžiausiai iš bandytų telefonų, o Bluetooth, GPS ir NFC jokių priekaištų neturėjau.
Programinė įranga ir „Google“ paslaugų nebuvimas
Kadangi portale aktyviai apžvelginėjame „Huawei“ produktus, dažnai sulaukiame tradicinio klausimo: „Noriu pirkti Huawei X telefoną, kaip ten su tais appsais?“ Pastebėjau, kad lietuviai ganėtinai gerai žino, jog šios kompanijos išmanieji nebepalaiko „Google“ paslaugų, tačiau jų žinios užstrigusios 2020 metų pradžios lygyje. O nuo to laiko pasikeitė visai nemažai...
Pradėkime nuo to, kad programėles galima atsiųsti ne tik iš gamintojui priklausančios „AppGallery“ parduotuvės, bet ir naudojant naująją „Petal Search“ programėlę. Joje pakanka suvesti aplikacijos pavadinimą ir ji suras šaltinius, iš kur ją vienu paspaudimu bus galima įsidiegti. Tuo metu šių programėlių atnaujinimais pasirūpins pati „AppGallery“. Kitas mitas - „Huawei“ neveikia Lietuvoje itin populiari ir prisijungimui prie elektroninės bankininkystės naudojama „SmartID“. Tai žinokit, jog ne tik veikia, bet ją galima atsisiųsti iš minėtosios „AppGallery“. Paneigdamas kitas legendas, iškart pasakysiu, jog „GMail“, „Yahoo“ ir kitus el. pašto adresus galima tvarkyti per „Outlook“ programėlę, „YouTube“ galima žiūrėti per „YouTube Vanced“ aplikaciją, o bekontakčiai mokėjimai, naudojant visas lietuviškas banko korteles, įmanomi atsisiuntus „Curve“ programą.
Taip, neneigsiu, šiokių tokių nepatogumų vis dar yra. Padoriai neveikia „CityBee“ ir „Wolt“, kai kurios aplikacijos negali atvaizduoti pranešimų - tai ištaisoma įsidiegus „MicroG“. Na, o jei prireikia kritiškai pasinaudoti kokia „Google“ programėle, kaip „Photos“, reikia tai daryti per iš „AppGallery“ atsisiunčiama „GSpace“ emuliatorių. Nepaisant to, prie šių dalykų ilgainiui galima priprasti, o situacija su įvairių programų palaikymu taisosi kas mėnesį.
„P50 Pocket“ diegiama „EMUI 12“, lyginant su ankstesnėmis versijomis, turite keletą svarbių patobulinimų. Įrankių juosta dabar „iOS” ir „Android 12” stiliaus - atskira nuo pranešimų juostos ir turi skirtingo dydžio valdiklius, o jos apačioje matomi visi kiti vartotojo turimi „Huawei” prietaisai, pvz. ausinės. Taip dar paprasčiau pasirinkti, per kokį prietaisą klausyti iš telefono transliuojamą dainą ar vaizdą (kompiuterio ir planšetės atveju).
Turintieji „Huawei” nešiojamuosius kompiuterius telefono atmintį matys kaip dar vieną kompiuterio diską, todėl telefone esantys failai (pvz. nuotraukos) bus pasiekiami vienu paspaudimu, o jei šalia kompiuterio atsidurs jūsų „Huawei” telefonas ar laikrodis, nereikės vesti atrakinimo slaptažodžio - kažką panašaus jau kurį laiką siūlo „Apple”. Vis dėlto manau, kad daugeliui vartotojų labiausiai pastebimas dalykas bus naujos filosofijos ir tikrai daug moderniau atrodantis vartotojo sąsajos bei gamyklinių programėlių dizainas, padidėjusi sparta ir tam tikros veikimo optimizacijos. Kaip ten bebūtų, kitąmet jau ir Europoje tikrai sulauksime „HarmonyOS”.
Garsas
Kalbėdami apie „P50 Pocket“ garsą, deja, vėl turime grįžti prie plono telefono korpuso. Kai sužinojau, kad jame montuojami stereo garsiakalbiai, buvau labai nustebęs, nes klausant muzikos tas antrasis garsiakalbis, o tiksliau, pokalbių ausinė, visiškai negirdima. Galbūt mano klausa ir nėra pati geriausia, bet net ir ji netruko padiktuoti, jog garso lygis šiame įrenginyje yra mažesnis, nei esu įpratęs. Kokybė gal ir visai nieko, daugiau mažiau girdimi visi dažniai, o aukštieji netgi neiškraipomi, bet jei telefoną naudojate kaip garsiakalbį muzikai, garsumo greičiausiai truks.
Užtat pokalbių ausinė jokių problemų nekelia ir pašnekovų girdėti netrukdo, o labai geros kokybės mikrofonai iš tiesų padeda susikalbėti net ir pučiant žiemiškam Lietuvos vėjui. Kas dar labai maloniai nustebino šiame modelyje, tai labai įmantri vibracija. Pranešimai, klaviatūros paspaudimai ir visa kita savo pojūčiu labai nedaug nutolę nuo „iPhone“ ir yra vieni geriausių „Android“ telefonų rinkoje. Tokios mažos detalės iš tiesų padeda pabrėžti tą telefono išskirtinumą, kurį taip siekė sukurti „Huawei“.
Kamera
Gamintojai mus įpratino, kad sulenkiamą konstrukciją turintys išmanieji negali turėti paties geriausio kamerų komplekto. Na žinote, ploname korpuse trūksta vietos optikai, o jei ir šiaip ne taip įsprausime tuos auksinus objektyvus, klausimas ar žmonės bus linkę mokėti tą papildomą šimtą ar du prie ir taip piniginę į gabalus draskančios sumos. Tačiau „P50 Pocket“ bando šią teoriją paneigti.
Telefono nugarėlėje įtaisyti trys jutikliai, iš kurių įspūdingiausias 40MP pagrindinis. Megapikselių šiek tiek mažiau netgi nei senajame „P40 Pro“, bet kokybei įtakos tai praktiškai neturi. Pagal nutylėjimą 10MP raiška fiksuojamos nuotraukos dienos šviesoje demonstruoja grandų lygį. Kaip ir būdinga šios bendrovės telefonų kameroms, galime stebėti itin didelį dinaminį diapazoną ir puikų detalumą. Be to, „Huawei“ šiemet šiek tiek pakeitė savo fotografavimo filosofiją, kuri nuo šiol labiau paremta ne rinkoje pirmaujančiomis optikos galimybėmis, o pažangiu vaizdo apdorojimu. Ir tai labai lengva pastebėti. Jei anksčiau dėl specifinių, ne visai natūralių spalvų ir neretai kreivoko baltos spalvos balanso „Huawei“ telefonu fiksuotą kadrą galėjai atskirti iš tolo, tai dabar spalvos kone idealiai atitinka realybę, gal tik kontrasto yra skoningai daugiau.
Pagrindinė kamera
Pagrindinė kamera
Pagrindinė kamera
Pagrindinė kamera
Tamsoje ši kamera jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Net ir fotografuojant automatiniu režimu nuotraukos gaunasi labai detalios, su mažai triukšmo ir neiškraipytomis spalvomis. Jei norite ekstrymo, galite rinktis ir naktinį režimą, kuris lieps telefoną stabiliai palaikyti kelias arba net keliolika sekundžių, kol daug skirtingų kadrų bus sujungtą į vieną įspūdingą nuotrauką. Taip, rezultatas gaunasi šiek tiek šviesesnis, bet laikant telefoną tokį ilgą laiką rankos neišvengiamai sudreba ir dėl to kenčia scenos aštrumas. Manau, vertėtų šią parinkti rezervuoti toms progoms, kai po turite štatyvą ar bent jau kur stabiliai atremti įrenginį.
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Antroji 13MP itin plataus kampo kamera taip pat ne iš kelmo spirta. Šviesiu paros metu fiksuotos nuotraukos gali pasigirti nedaug nuo pagrindinės kameros atsiliekančiu detalumu ir dinaminiu diapazonu, nors spalvos šiek tiek bukesnės ir pilkesnės. Tamsoje šis jutiklis irgi nestabdo, nors čia skirtumas nuo pirmu smuiku griežiančio sensoriaus daug pastebimesnis. Kokybę vertinčiau „neblogai“, nes nuotraukoje esantys gatvės žibintai palieka aureoles, o triukšmą bandoma kompensuoti programiškai sukuriant akvarelės efektą. Tai šiek tiek kompensuoja šios kameros galimybė fokusuoti vaizdą labai arti objekto ir fiksuoti puikios kokybės makro nuotraukas. Džiaugiuosi, kad gamintojas nesugalvojo tam skirti kokio nevisaverčio 2MP sensoriaus.
Itin plataus kampo kamera
Itin plataus kampo kamera (makro)
Itin plataus kampo kamera
Itin plataus kampo kamera (auto)
Itin plataus kampo kamera (naktinis režimas)
Tačiau nevisavertės kameros vietą šiame telefone užima ne kas kitas, o sunkiai paaiškinamos paskirties 32MP jutiklis su UV spindulių lempute. Kam jo reikia? Labai įdomaus efekto nuotraukoms tamsoje. Paimkite vandens buteliuką ar kokį šviesą gerai atspindintį objektą ir tamsoje galėsite užfiksuoti mėlynai/žaliai švytinčių kadrų. Gal ir kietas dalykas, bet kokiam 1-2 kartams. Kur kas naudingesnis dalykas būtų periskopinė, vaizdą kelis kartus optiškai artinanti kamera, tačiau vėlgi mūsų pageidavimas atsitrenkia į vietos stokojantį ploną korpusą.
UV kamera
Kuo tikrai džiaugsis asmenukių gerbėjai, tai galimybe tokio tipo nuotraukas fiksuoti galinėmis kameromis, pasitelkiant nedidelį išorinį ekraną. Pristatymo metu netgi juokauta, kad tai vienas geriausių asmenukių fiksuojantis telefonas ir tai tikrai nėra toli nuo realybės. Užtat didžiojo ekrano iškarpoje esanti 10,7MP tikroji asmenukių kamera yra reto prastumo ir tinka nebent vaizdo pokalbiams.
Kaip filmavimas? Labiausiai sužavėjo netikėtai gera vaizdo stabilizacija, bet ir pati kokybė tikrai nenuvilia. 4K įrašų detalums labai geras, tik kažkodėl vaizdas atrodo labai stipriai apdorotas ir ne visai natūralus. Be to, pats telefonas nemenkai įkaista pafilmavus ilgiau nei keliasdešimt sekundžių.
Baterija
Baterija neabejotinai yra tas Achilo kulnas, kuris sulenkiamiems telefonams kiša koja, lyginant juos su nelanksčiais konkurentais. Pavyzdžiui, tiesioginis „P50 Pocket“ konkurentas „Galaxy Z Flip3“ turi vos 3300mAh talpos akumuliatorių, kai analogiškos klasės ir dydžio išmanieji gali pasigirti įspūdingomis 4500-5000mAh talpomis. Vėlgi atsitrenkiame į mano jau minėtą ploną korpusą. Tačiau „P50 Pocket“ šį kompromisą sugebėjo sumažinti iki minimumo - jame randame pagarbos nusipelnančią 4000mAh celę.
Kokią ištvermę toks energijos bankas gali garantuoti? Jei trumpai, standartinę. Na, tokią, kai ryte nuo įkroviklio atjungus telefoną, apie bateriją galime prisiminti maždaug vakarienės metu. Tikrai ne kažkas iš ankstesnių „Huawei“ flagmanų orbitos ir gal net šiek tiek prasčiau už standartinį aukščiausios klasės atstovą, bet kartu ir nieko labai tragiška. Gyventi tikrai galima, kur jau ten - manasis „OnePlus 9 Pro“ net nepasiekia tokių rezultatų. Tiesiog šiuo atveju kiek mažesnę baterijos talpą kompensuoja procesus akylai prižiūrinti programinė įranga ir nuolat jūsų lokaciją sekančių „Google“ paslaugų nebuvimas.
Kitaip tariant, nustatykite dinaminį ekrano atsinaujinimo dažnio režimą, grafiškai sudėtingus žaidimus žaiskite atsakingai ir pasieksite tą pageidaujamą 5-6h įjungto ekrano laiko rodiklį. Sakau, turbūt ištvermingiausias sulenkiamas telefonas, kokį teko testuoti.
Ir greičiausiai įsikraunantis. 40W galios greitasis įkrovimas jau truputį skamba kaip paimtas iš apdulkėjusio 2 metų senumo specifikacijų stalčiuko, bet kai artimiausias konkurentas (pirštais į korėjiečius nebadysim) stabdo progresą su 25W, tai jau nebeskamba kaip kažkas atsilikusio. Kur jau ten, neatsimenu nė vieno įkrovimo, kai „P50 Pocket“ kraudavau ilgiau, nei 40 minučių, tad tų 40W 4000mAh baterijai yra per akis. Juo labiau, kai įkroviklį gaunate dėžutėje su telefonu.
Ko tikrai nesuprantu, tai „Huawei“ sprendimo į „P50 Pocket“ neįmontuoti belaidžio įkrovimo ritės. Jei jau gamini tokia prabanga spinduliuojantį telefoną, gal reikėtų specifikacijų lape susirinkti tokias elementarias varneles? Galbūt gamintojui užteko to greitesnio laidinio 40W įkrovimo integravimo.
Verdiktas
Pasvėrus viską, „Huawei P50 Pocket“ yra geriausias sulenkiamas išmanusis rinkoje, nes siūlo mažiausiai kompromisų. Jo dizainas sukuria įvaizdį, lyg rankoje laikytume kažką iš prabangiausių mados namų, ekranas ir specifikacijos praktiškai nesuteikia progos pamalti piktu liežuviu, o kamera maloniai stebina savo pajėgumu. Tačiau pagaminti beveik nepriekaištingą sulenkiamą telefoną yra viena, o padaryti jį patraukliu daugeliui vartotojų - visai kita.
Matote, „Samsung“ į savąjį „Z Flip3“ sąmoningai nesudėjo geresnių komponentų - kompanija siekė, kad šis modelis sulenkiamus telefonus patalpintų į kur kas daugiau delnų ir priverstų visus perkančius įprastą standų telefoną bent minutei suabejoti. „P50 Pocket“ tikrai nesistengia įsipaišyti į šią racionalią formulę ir vietoje to bando suvilioti tuos, kam tikrai reikia tokio, neperspausiu, kolekcinio telefono. Manau, šiems vartotojams nebus baisus, nei jau seniai toks nebetragiškai „Google“ paslaugų nepalaikymas, nei kažkokio 5G nebuvimas, nei blaivia galva sunkiai suvokiama kaina.
Apibendrinant - jei eidami gatve savo delne norite turėti tokį telefoną, kurio tikrai niekas kitas aplink jus neturės, „Huawei P50 Pocket“ yra kaip tik jums. Tačiau jeigu esate praktiškas žmogus, kuriam tie išskirtinumai nė motais - greičiausiai būsite laimingesni pasirinkę kitą modelį. Tiesiog iš lygties išmetus išskirtinumą, „P50 Pocket“ formulė nebetenka prasmės.