„Google“ žada didinti „Android“ programėlių privatumą: ko laukti ir ką tai reikš?

Pranešimas spaudai

2022-03-15, 11:15 (atnaujinta 2023-02-20, 13:45)

1 komentaras
„Google“ žada didinti „Android“ programėlių privatumą: ko laukti ir ką tai reikš?

„Google“ neseniai pranešė planuojanti plėsti programą, skirtą mažinti asmeninių duomenų rinkimą „Google Chrome“ naršyklėje, į ją įtraukdama ir savo plėtojamą „Android“ operacinę sistemą. „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė sako, kad žmonių privatumo galimybių didinimas „Google“ yra skausmingas, tačiau būtinas veiksmas.

Žmonių duomenys – nuo naudojamo įrenginio ir tinklo, iki naršymo įpročių ir pomėgių – „Android“ įrenginiuose įtraukiami į vieningą identifikavimo įrankį, vadinamą „Advertising ID“. Jis padeda reklamos užsakovams pasiūlyti geriau žmonių poreikius atitinkančias reklamas. „Google“ ketina apriboti šių duomenų rinkimą ir prieinamumą, tiesa, pokyčiai geriausiu atveju įvyktų per dvejus metus.

„Nors to laukia daug išmaniųjų telefonų savininkų, privatumo didinimas turės milžinišką įtaką skaitmeninio marketingo rinkai, nes net 85 procentai visų išmaniųjų telefonų pasaulyje naudoja „Android“ operacinę sistemą. Taigi net maži pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių“, – sako R. Marcišauskienė.

Privatumo atžvilgiu vejasi konkurentus

Tokių priemonių „Google“ imasi ne tik siekdama „Android“ naudotojų palankumo. Tai svarbus žingsnis, siekiant sumažinti privatumo skirtumus tarp „Android“ ir pagrindinės konkurentės, „Apple iOS“, operacinių sistemų.

„Apple“ dar 2021 m. balandį priėmė sprendimą, kad visos „iOS“ sistemos programėlės privalo gauti žmonių leidimą prieš pradėdamos rinkti reklamos asmeninimui naudojamą informaciją. „Flurry Analytics“ duomenimis, nesekimo funkciją renkasi maždaug trys iš keturių „iOS“ naudotojų.

Sumažėjus duomenų apie „Apple“ vartotojus, kurti jiems pritaikytą reklamą tapo šiek tiek sudėtingiau. Tačiau ši žinia tarp „iPhone“ naudotojų buvo priimta itin palankiai ir pagerino įmonės reputaciją.

Kitaip nei „Apple“, „Google“ yra labai priklausoma nuo pajamų, gautų iš reklamos, todėl bando sukurti hibridinę sistemą, kuri nerinktų detalių kiekvieno žmogaus duomenų, o priskirtų juos tam tikroms, iš anksto apibrėžtoms, vartotojų grupėms. Tokie pakeitimai į „Chrome“ naršyklę turėtų būti integruoti 2023 metais, o „Android“ ekosistemą pasieks dar vėliau. Didžiausias galvos skausmas „Google“ šiuo metu yra surasti būdą, kuris suderintų duomenų rinkimo mažinimą ir saugesnius būdus programėlėms integruotis su reklamos sistemomis.

Kokia informacija gali būti renkama?

Vidutiniškai vienoje programėlėje yra 6 trečiųjų šalių informacijos rinkimo algoritmai. Surinktus duomenis gali naudoti algoritmai pačioje programėlėje arba tarp atskirų programėlių. R. Marcišauskienė dalinasi dažniausiai renkamais duomenų tipais:

  • Buvimo vieta. Kai kurios programėlės jūsų buvimo vietą naudoja padėdamos surasti jums kelią žemėlapyje iki artimiausios tam tikro pobūdžio įstaigos, prekinio ženklo parduotuvės ir pan. Galimybę gauti šią prieigą turi ne tik atskiros programėlės, bet ir lankomos internetinės svetainės. Apytikslė buvimo vieta gali būti nustatoma gavus jūsų prietaiso IP adresą ar prisijungus prie viešo „Wi-Fi“ tinklo. Šie duomenys naudojami ir reklamos algoritmuose nustatant teritorijas, kuriuose gali būti matomos tam tikros reklamos.

  • Asmeniniai, kontaktiniai duomenys. Šie duomenys padeda programėlėms ir svetainėms sukurti jūsų vartotojo profilį. Jie dažnai apima jūsų amžių, lytį, kartais – išsilavinimą, taip pat dominančias temas, potencialių interesų ratą. Taip „Google“ jus dar geriau „pažįsta“ ir užtikrina, kad matytumėte kuo aktualesnes reklamas.

  • Paspaudimų, paieškos ir pirkinių istorija. Jie taip pat padeda sukurti žmogaus kaip vartotojo portretą: kuo domitės, kokie jūsų hobiai, kokių produktų ieškote internete. Visa tai yra renkama tam, kad jums būtų pasiūlytos panašių prekių reklamos ir padidėtų tikimybė, kad jas spustelėsite ir įsigysite siūlomą produktą. Būtent dėl to kažko paieškojus „Google“, kelias dienas jums apie tai yra primenama reklamomis.

  • Mokėjimo kortelių duomenys. Jeigu kada nors esate kažką pirkę telefono programėlėje ar internetu per naršyklę, „Google“ tikriausiai turi jūsų kortelės duomenis. Išsigąsti nereiktų – pinigai iš sąskaitos byrėti nepradės. Šie duomenys reikalingi jūsų pirkimo istorijos stebėjimui. Tiesa, saugumo sumetimais patartina kortelės duomenų savo „Google“ paskyroje nesaugoti ir kiekvieno pirkimo metu juos suvesti iš naujo.

„Google“ siekis padaryti „Android“ programėles privatesnes skamba daug žadančiai. Tai gali turėti neigiamos įtakos „Google“ pajamoms, tačiau, remiantis „Apple“ patirtimi, galima tikėtis, kad žmonės tokį pokytį įvertins palankiai“ – apibendrina „Telia“ ekspertė.

1 komentarų

Snake

Pirma tegul padaro visus vienodus o paskui kazka derina per daug rinkos turi ir visus sokdina.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 11:59

0 komentarų

Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas

Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ organizuoja moksleiviams skirtą egzaminą: gegužės 3 d. visi iš anksto užsiregistravę 9–12 kl. moksleiviai su dezinformacijos analizės meistrais paskaitoje diskutuos apie dezinformaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o po paskaitos dalyvaus egzamine, pasitikrins savo įgytas žinias ir, žinoma, gaus prizų.

„Dezinformacija nėra tik keistas nesuprantamas žodis ar kažkas, kas manęs nepalies – iš tiesų, kiekvieno iš mūsų telefone, socialiniuose tinkluose nuolat dūzgia didžiuliai informacijos ir dezinformacijos srautai, kuriuos turime atskirti, kad nepasimestume, kad nepakliūtume į sukčių rankas ar kitaip nenukentėtume. Svarbu suprasti, kad dezinformacija – tai priešiškai nusiteikusių šalių hibridinio karo ginklas, nukreiptas į mūsų šalies žmones ir naudojamas su tikslu silpninti visuomenę ir Lietuvą kaip valstybę.

Manau, kad dezinformacijos raštingumas šiais laikas toks pat būtinas kaip ir nuovoka informacinės technologijose, teksto suvokime ar kitose moksleiviams gerai žinomose srityse. Tikiuosi, kad šis egzaminas taps ne tik gražia tradicija, bet ir paskatins dezinformacijos raštingumo integraciją į mokymosi programas“, – sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Kaip viskas vyks?

  • Visus 9–12 kl. mokytojus (auklėtojus) iki balandžio 30 d. kviečiame registruoti savo mokomas (auklėjamas) klases dalyvauti Dezinformacijos raštingumo egzamine užpildant šią registracijos anketą. Kiekvienam mokiniui suteiksime individualų identifikacinį kodą (atsiųsime jūsų nurodytu el.paštu pasibaigus registracijai). Todėl prašome pildant formą pateikti kuo tikslesnį dalyvių skaičių iš jūsų klasės.
  • Egzaminas vyks interaktyviu būdu virtualioje erdvėje.
  • Geriausių rezultatų pasiekusi klasė bus pakviesta į Vyriausybės rūmus ir apdovanota.
  • Prieš egzaminą vykstanti paskaita bus transliuojama viešai Vyriausybės „Youtube“ ir „Facebook“ paskyrose.
  • Renginio pradžia – 10 val., trukmė – iki 1 val.

Nesate moksleiviai, bet norite mokytis dezinformacijos raštingumo?

Išbandykite „Debunk.org“ sukurtą skaitmeninį, nemokamą kursą, skirtą išmokti atpažinti melagingą ir klaidinančią informaciją. Lietuvoje „InfoSkydą“ jau išbandė 2 tūkstančiai žmonių!

45 minučių trukmės kurse apžvelgiama daugybę temų: kas yra dezinformacija ir kaip ji veikia, kas yra botai ir troliai, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas manipuliuoti jumis, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai, ir dar daugiau.

Atlikę visas užduotis, išmoksite vadovautis trimis paprastomis taisyklėmis, kurios padės išvengti informacinių pinklių: įvertinti šaltinį, patikrinti turinį, ir apsvarstyti kontekstą.

Programą sudaro trumpi straipsniai, vaizdo įrašai ir „Kahoot“ žaidimai. Turėkite omenyje: kuo greičiau pateiksite teisingą atsakymą, tuo daugiau taškų surinksite!

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas