„Samsung Galaxy S20+” apžvalga: pliusas nugalėjo „Ultra”?

Paskelbė:   Ignas Petrikonis | 2020-03-18
„Samsung Galaxy S20+” apžvalga: pliusas nugalėjo „Ultra”?
0 Pasidalinimai
2638 Peržiūros

Niekam ne paslaptis, kad skaičiai yra labai stiprus ginklas. Gigabaitai, megapikseliai, dažniai, miliampervalandės – didelis jų kiekis tiesiog nuginkluoja dalį išmaniųjų telefonų pirkėjų. Panašiai yra ir su įrenginių pavadinimais. Jubiliejiniai modeliai susilaukia kur kas didesnio vartotojų susidomėjimo – tą matėme tiek „iPhone X“, tiek „Samsung Galaxy S10“ serijos atveju. Deja, gimtadieniai ir sukaktys greitai baigiasi, tad gamintojams tenka sukti galvą, kaip vėl atkreipti dėmesį į savo produktą.

„Samsung“ šiemet pernelyg negalvojo... Ir po „Galaxy S10“ tiesiog išleido antrą jubiliejinę modelių liniją – „Samsung Galaxy S20“. Taip kompanija norėjo pademonstruoti didelį naujųjų flagmanų žingsnį į priekį ir su trenksmu pasitikti naująjį dešimtmetį. Tačiau ar tikrai ta pažanga tokia didelė ir įspūdinga, o gal tai tėra elementarus rinkodaros manevras? Į tai pabandysime atsakyti apžvelgę šios serijos aukso viduriuką – „Samsung Galaxy S20+“, užimantį garbingą vietą tarp superflagmano „Galaxy S20 Ultra“ ir mažesnį ekraną turinčio brolio – „Galaxy S20“.

Dizainas

Pietų Korėjos gigantė savo „Galaxy S“ modelių dizainą pastaraisiais metais buvo taip ištobulinusi ir nušlifavusi, kad „Samsung“ pirmūnus buvo galima atskirti nuo kitų iš poros metrų ar užmerktomis akimis paėmus į ranką. Šių įrenginių forma ir linijos buvo taip toli pažengusios į priekį, kad gamintojui tereikėjo kasmet pataisyti po kelias klaideles ir galaxy esai toliau galėjo būti laikomi mados etalonais. Tačiau naujas dešimtmetis ir iš visų pusių spaudžiantys konkurentai padarė savo, todėl „S20“ privalėjo apsivilkti naujus drabužius.

Tiesą sakant, išsiėmęs „Samsung Galaxy S20+“ iš dėžutės buvau lengvai šokiruotas – telefonas atrodo lyg atkeliavęs iš kitos kompanijos gamyklų. Pirmasis įspūdis – negi išmanusis pastorėjo? Patikrinęs specifikacijų sąrašą, buvau dar labiau suglumęs – 7,8mm siekiantis storis yra identiškas pirmtakui. Tokios iliuzijos priežastis yra lenktų ekrano kraštų panaikinimas, visiškai pakeičiantis laikymo ergonomiką. Nors to pageidavo dauguma vartotojų (apie tai plačiau ekrano skiltyje), prisipažinsiu, jog nesu tokio žingsnio fanas. Kažkodėl naujo tipo forma nesukuria tokio premium klasės jausmo, kuriuo pasižymėjo ankstesni „Galaxy S10“ ir „S9“. Vis dėlto po kelių naudojimo minučių suvedžiau galus, ką man primena „S20+“ forma – neseniai testuotą „Galaxy S10 Lite“, kurio apžvalgą rasite čia. Prietaiso dydis išlieka didesnis už vidurkį, bet jokiu būdu nepasakyčiau, kad jis griozdiškas – tiek rankoje, tiek kišenėje nesukelia nepatogumų.

Kiti ergonomikos aspektai tiesiog pagirtini. Švelniai lenkta nugarėlė ir itin sklandus perėjimas tarp metalinio rėmelio ir stiklo, paverčia išmaniojo gulėjimą delne komfortiška patirtimi. Prie to prisideda ir dešinėje pusėje, idealiame aukštyje išdėstyti garso reguliavimo ir įjungimo mygtukai. Džiugu, jog baigėsi kompanijos eksperimentai su klavišų lokacija – „Note10“ serijoje jie buvo kairėje, o „S10“ – įjungimo mygtukas idiotiškai aukštai.

Estetinė „S20+“ dizaino pusė ne mažiau kontraversiška. Mano nuomone, „Galaxy S“ serija šioje kartoje labai priartėjo prie „Galaxy Note“ dėl geriau išreikštų korpuso kampų, o siūlomi kosminės pilkos ir juodos spalvų variantai – orientuoti į verslo atstovą, o ne paprastą vartotoją. Nors kai kas prieštarautų, testavimui gautas kosminės pilkos modelis man paliko labai gerą įspūdį. Jis nekrenta į akis aplinkiniams, ne taip stipriai renka pirštų antspaudus, kaip juodas modelis, ir tuo pat metu atrodo prabangiai. Tačiau vakarėlį sugadina stačiakampis kamerų modulis, kuris atrodo tiesiog pasibaisėtinai. Niekaip nesuprantu, kodėl kompanija negalėjo palikti pirmtako horizontalios kamerų juostos ar bent jau labiau pasistengti su tuo keturkampiu, kaip pasielgė „Apple“ „iPhone 11 Pro“ serijoje.

Ekranas

Kiekvieną kartą, kai į mano rankas patenka „Samsung“ flagmanas, esu priverstas konstatuoti, kad ekrano kategorijoje pasaulis turi naują rinkos lyderį. Nieko keisto, turint galvoje, jog ši kompanija ekranais aprūpina daugumą konkurentų, tačiau viešai žinoma paslaptis – „Galaxy S“ ir „Note“ serijoms rezervuojamos pačios pažangiausios matricos. Na, o šiemet pokyčių ekrano srityje daugiau nei bet kada anksčiau.

Pradėsiu nuo jau minėtos naujovės – sumažėjusio 6,7 colio įstrižainės ekrano kraštų lenkimo. Tokio iš pažiūros atgal žengto žingsnio priežastimis įvardinamos naudingo ekrano ploto prieaugis ir atsitiktinių paspaudimų prevencija. Pastarasis argumentas iš dalies pasiteisino – netikėtų spustelėjimų šiek tiek mažiau, tačiau vis tiek kelis kartus teko susidurti su situacija, kai ekranas nereagavo į paspaudimus todėl, kad delno oda lietė jo kraštą. Kaip bebūtų, šią problemą vis dar geriausiai sprendžia dėklas. Na, o tiesesni šonai bus privalumas nebent tiems, kas planuoja ant ekrano klijuoti apsauginį stiklą. Taip pat nemažai daliai vartotojų patiks iš dešiniojo krašto į vidurį persikėlusi priekinės kameros išpjova – ją nustojau pastebėti nuo pirmų naudojimo minučių.

Kitas pokytis – didesnis atsinaujinimo dažnis. Dabar vaizdas ekrane gali keistis nebe 60, bet visus 120 kartų per sekundę. Teoriškai tai pravers žaidžiant įvairius žaidimus ir žiūrint ekstremalaus sporto vaizdo įrašus, o praktikoje – tiesiog padidins veikimo sklandumą. Esu įsitikinęs, jog tai pajusite vos po kelių naudojimo minučių, tačiau neatmetu galimybės, kad po dviejų dienų nustosite tai pastebėti. Be to, norėdami įjungti 120Hz, būsite priversti rinktis ir FHD+ raišką, o ne maksimalią galimą QHD+. Prisipažinsiu, jog po dviejų dienų, 120Hz pakeičiau didesne rezoliucija. Tiesiog man, skaitančiam daug teksto internete, vaizdo kokybės prieaugis ir šiek tiek mažesnės baterijos sąnaudos juntami kur kas labiau nei minimaliai didesnis sklandumas. Kita vertus, esu įsitikinęs, kad netolimoje ateityje gamintojas išleis atnaujinimą, įgalinantį QHD+ ir 120Hz veikti vienu metu – tada nebereikės spręsti tokių galvosūkių.

Kalbant apie ekrano kokybę, esu nuoširdžiai nustebęs, kaip „Samsung“ sugeba kiekvienais metais surasti būdų dar labiau patobulinti ir taip nuostabų vaizdą. Džiaugiuosi, jog kasmet spalvos ekrane tampa vis natūralesnės, o pats turinys – draugiškesnis akims. Jei vis dėlto pasiilgstate to senojo, „Samsung“ telefonams būdingo, kontrastingo blizgančio vaizdo – tai susigrąžinsite ekrano nustatymų skiltyje pasirinkę „Ryškų“ režimą.

Veikimas

Šiek tiek gėda prisipažinti, tačiau vienas svarbiausių patobulinimų, kurių sudėjęs kumščius tikėjausi iš „Samsung“, buvo ne 120Hz ekranas, naujas procesorius ar kamera, o naujas po ekranu montuojamas pirštų antspaudų jutiklis. Tai bene labiausiai erzinęs dalykas praėjusių metų korėjiečių flagmanuose, tačiau gamintojas, deja, į tai užmerkė akis ir šiemet. Minimaliai patobulintas veikimas iš programinės įrangos pusės ir viskas, o nuskaitymas ir toliau lėtas, nors ir truputį patikimesnis. Žinoma, yra atrakinimo veidu galimybė, tačiau bent jau man asmeniškai tai yra ganėtinai didelis trūkumas. Truputį liūdna, kad daugiau nei tūkstantį eurų kainuojantį išmanųjį tokioje kasdieniškoje srityje lenkia kelis kartus pigesni kinų gaminiai.

Laimė, likusi „Galaxy S20+“ techninė dalis sukomplektuota taip, kad kažką prikišti tiesiog neįmanoma. Naujasis „Exynos 990“ procesorius šiemet siūlo kur kas didesnį galios prieaugį nei pirmtakas, o 12GB operatyviosios ir 128GB išorine kortele išplečiamos atminties duetas turėtų įtikti net patiems reikliausiems. Beje, „S20+“ vidinė atmintis yra kur kas greitesnė nei „Galaxy S10+“, kas lemia pasakiškai greitą aplikacijų atidarymą. Visi šie komponentai sukuria sunkiai apibūdinamą veikimo sklandumą, na, o jei norite šį patiekalą dar labiau pagardinti – palikite įjungtą 120Hz ekrano atsinaujinimo dažnio parinktį. Tada „S20+“ veiks labai panašiai į greičiu garsėjančius „OnePlus“ telefonus, kartu suteikdamas to prabangaus, „iPhone“ būdingo sklandumo.

Tradiciniame Telefonai.eu veikimo teste „Galaxy S20+“ nepaliko jokių vilčių visiems anksčiau mūsų testuotiems telefonams. Viršgarsiniu greičiu atvėrė socialinių tinklų  („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir YouTube programėles, lubas pramušančio aukščio grafikos nustatymais leido žaisti „PUBG Mobile“ ir „Asphalt 9“ žaidimus ir sugebėjo fone išlaikyti visas išvardytas programėles. Pastarasis faktas nestebina – dvigubai daugiau RAM nei daugelio vartotojų kompiuteriuose tiesiog negali nuvilti. Įdomus ir kaitimo aspektas, pastebėjau, jog nugarėlė yra labiau linkusi įšilti tik tada, kai nustatytas 120Hz ekrano atsinaujinimo dažnis.

Likau patenkintas ir ryšių veikimu. Tradiciškai itin greitas Wi-Fi ir patikimai Bluetooth bei 4G. Beje, planuojantiems apie išmaniojo pirkimą porai ar daugiau metų – „Samsung Galaxy S20+“ jūsų akyse turėtų užsidirbti papildomų taškų dėl 5G palaikymo – labai didelė tikimybė, jog įsigiję šį modelį dar spėsite išbandyti penktos kartos tinklą, vos tik jis pradės veikti mūsų šalyje 2022-2023 metais.

Garsas

„Samsung“ flagmanai, pradedant „Galaxy S9“, galėjo būti laikomi garso kokybės etalonu. Puikūs garsiakalbiai, gera vibracija, užsispyrėliškai išlaikoma 3,5mm ausinių jungtis. Pridėkime dar ir puikius mikrofonus ir turime tikrą čempioną. Tiksliau turėjome, nes „Galaxy S20+“ toks nebėra.

Ilgi ekranai ir siauri jų rėmeliai gamintojams sukėlė nemažą galvos skausmą – nebeliko vietos tradicinei pokalbių ausinei, kartu tarnaudavusiai antru garsiakalbiu stereo efektui sukurti. Žinoma, inžinieriai surado būdų ir ją sumontavo po ekranu. Pirmąkart tai išvydome praėjusių metų „Galaxy Note10“ serijoje (tada šiuo sprendimu nelikau labai patenkintas), o dabar jį matome ir „S20+“. Susikalbėti tikrai įmanoma, tačiau sunku suprasti, iš kur sklinda garsas. Kartais apima jausmas, jog su pašnekovu kalbi per garsiakalbį, o pokalbį girdi aplinkiniai. Galbūt tai tėra įpratimo reikalas, tačiau man tradicinė ausinė vis dar yra labiau prie širdies.

Nemaloniai nustebino ir apatinėje briaunoje įtaisytas garsiakalbis. Jo kokybė prastesnė nei pirmtako, kadangi kur kas labiau jaučiamas mažos kolonėlės efektas. Kitas trūkumas – aukščiausiu garsumo lygiu girdimi iškraipymai, anksčiau pasitaikydavę tik biudžetiniuose išmaniuosiuose. Na gerai, nedidelis stereo efektas ir ausį rėžiančio lygio garsumas šiek tiek taiso padėtį, tačiau liūdna matyti besileidžiančią kokybės kreivę.

Kaip ir buvo galima tikėtis po „Note10“ pristatymo, „Samsung“ oficialiai įstojo į ausinių jungties atsisakiusiųjų klubą ir nuo šiol visus flagmanus gamins be jos. Pakuotėje netgi nepridedamas 3,5mm į USB-C  adapteris, tad arba reikės jį įsigyti atskirai, arba naudotis dėžutėje pridedamomis laidinėmis „AKG“ ausinėmis. Beje, jų skleidžiamas garsas man paliko labai gerą įspūdį dėl pagerėjusio žemų dažnių atkūrimo ir išskirtinio švarumo. Taip pat labai rekomenduoju apsvarstyti visiškai belaidžių „Galaxy Buds+“ įsigijimo galimybę – džiaugsitės ir gera kokybe, ir labai patogiu susiejimu su telefonu (šio produkto apžvalga mūsų portale – jau netrukus).

Kamera

Šiemet „Samsung Galaxy S20+“ kameros nesusilaukė tokio didelio susidomėjimo, nes visą medijos dėmesį pasiglemžė krūva megapikselių ginkluotas „S20 Ultra“. Tačiau netrukus paaiškinsiu, kodėl „S20+“ buvo nuvertintas nepelnytai.

Pradėkime nuo pliuso kamerų komplekto. Nugarėlėje randame ketvertuką, kurį sudaro 12MP pagrindinis, 12MP itin plataus kampo, 64MP teleobjektyvas ir „ToF“ sensoriai. Iš pirmo žvilgsnio, montuoti vos tuziną megapikselių turintį pagrindinį jutiklį yra labai drąsus gamintojo sprendimas, kadangi dauguma konkurentų, įskaitant ir broliškąjį „S20 Ultra“, juos skaičiuoja jau nebe dešimtimis, o šimtais. Problema ta, jog tokiose kamerose vaizdo taškai yra ne visai tokie, kokius randame įprastose 12MP akyse, todėl nuotraukose iškraipomos spalvos, o mažos detalės tampa neryškiu muilu. Ne, nesuklydau – daugiau megapikselių iš tiesų ne visais atvejais reiškia detalesnį kadrą.

Dėl šios priežasties „S20+“ pagrindinė kamera dienos metu tiesiog blizga. Puikus dinaminis diapazonas, ekspozicija, šviesumas ir, nepaisant santykinai nedidelės rezoliucijos, puikiai galima žiūrėti net subtiliausius paviršių nelygumus. Galbūt kameros smegenys yra linkusios šiek tiek pabrėžti detales ir paryškinti spalvas, tačiau nieko tragiško, o daugumai žmonių tai netgi bus prie širdies.

Nusileidus saulei rezultatai nė kiek nesuprastėja. Šioje srityje dar labiau pasireiškia didelių megapikselių privalumas, nes programinei įrangai nereikia nertis iš kailio jungiant kelis mažyčius vaizdo taškelius į vieną didesnį, galintį sugerti daugiau šviesos, todėl išsaugomas pusėtinas detalumas ir spalvų kokybė. Taip pat norėčiau pagirti gamintoją už neįtikėtinai didelę pažangą naktinio režimo srityje. Šiemet jau nebereikia raukytis dėl geltono atspalvio ir sunkiai įžiūrimų skirtumų nuo automatine parinktimi darytų kadrų – puikiai susitvarkoma su gatvės žibintais, įamžinama daugiau šviesos ir pati nuotrauka atrodo kur kas patrauklesnė. Galbūt metų senumo „Huawei P30 Pro“ naktiniai paveikslėliai mano akiai vis dar per plauką geresni, bet skirtumas tapo labai nedidelis.

Optinis priartinimas

Jei vis dėlto mano pasakojimas apie tai, kodėl mažiau megapikselių yra daugiau, jūsų neįtikino, „Samsung“ jums siūlo kompromisą – net 64MP teleobjektyvą. Tiesa, čia megapikseliai panaudojami kur kas protingiau – 3 kartų optiniam priartinimui. Tai tikrai veikia, o kombinuojant 3x optinį su 10x skaitmeniniu priartinimu netgi galima „S20+“ paversti neblogu žiūronu, bet aš asmeniškai nerandu, kur tokį privalumą panaudoti. Vis tiek pritraukus vaizdą jis neatrodys taip gerai, kad norėtume tokią nuotrauką pasilikti. Žodžiu, priartinimo galimybės pravers nebent bokštelyje įsitaisiusiems medžiotojams arba paskutinėje auditorijos eilėje sėdintiems studentams, bandantiems užfiksuoti dėstytojo ant lentos rašomą tekstą.

Itin plataus kampo kamera

Su itin plataus kampo kamera šiemet taip pat buvo padirbėta, todėl kadrų kokybė taip drastiškai nebesiskiria nuo pagrindinio sensoriaus. Gerai, galbūt spalvos ir detalumas vis dar šiek skiriasi į blogąją pusę, bet nuotraukos tapo tikrai pakenčiamos. Prie to prisideda ir puikus programinis tokio tipo objektyvams būdingų iškraipytų kraštų ištaisymas.

Sulieto fono režimas

„ToF“ sensorius yra tai, kas pliusą skiria nuo mažesnio „S20“. Jis labiausiai pasitarnauja fotografuojant sulieto fono nuotraukas. Tiesą sakant, jos gaunasi tokios geros, jog sunkiai sugalvoju, koks kitas telefonas galėtų pasiūlyti panašią kokybę. Objektas aptinkamas iš karto, o fonas suliejamas juvelyriniu tikslumu. Žinoma, šį jutiklį galima panaudoti ir sulieto fono video filmavimui ar 3D išplėstos realybės, tačiau abejoju, ne tik, ar pastarąsias funkcijas naudosite, bet ar išvis išbandysite.

Atskirai norėčiau paminėti „Vieno fiksavimo“ režimą. Jis turėtų patikti tiems, kas dažnai nori, bet nepasisprendžia, ką įkelti į „Instagram“. Pavyzdžiui, jei matote iš džiaugsmo nerimstantį augintinį, tiesiog nuspauskite fiksavimo mygtuką ir telefonas užfiksuos iki skirtingų nuotraukų, iki vaizdo įrašo, GIF ir panašiai. Įdomu tai, jog čia besidarbuojantis veikia tiesiog nuostabiai, todėl iš krūvos turinio tikrai rasite kažką, kas jums patinka.

Kalbant apie filmavimą, per daug nesiplėsiu. „Samsung“ flagmanai turi vieną geriausių vaizdo stabilizacijų rinkoje, o „S20+“ dar ir nėra užkrėstas „S20 Ultra“ fokusavimo problemomis. Galbūt dar galima paminėti atsiradusią 8K raiškos vaizdo įrašymo galimybę, tačiau tai labiau išmaniojo galimybių demonstravimas, nei naudinga funkcija. Tokie klipai užima beprotiškai daug atminties, o masinės gamybos 8K televizorių ar monitorių dar teks palaukti bent jau porą metų.

Priekinė 10MP kamera man paliko labai gerą įspūdį. HDR veikia tiesiog nuostabiai, o išjungus pagal nutylėjimą įjungtą veido „Sklandumo“ efektą (geltona ikona viršutiniame dešiniame kampe), galima užfiksuoti labai profesionaliai atrodančių asmenukių. Mano manymu, tai vienas geriausių tokio tipo objektyvų rinkoje.

Baterija

Besimokiusieji fiziką mokykloje prisimena, jog, remiantis tvermės dėsniu, energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda – ji tiesiog keičia savo formą. „Samsung Galaxy S20+“ baterijos tarnavimas galėtų būti idealus to pavyzdys.

Kompanija šiemet dar padidino padoriu laikytą „S10+“ akumuliatorių nuo 4100mAh iki 4500mAh. Kadangi praėjusių metų korėjiečių šedevras buvo vienas ištvermingiausių testuotų flagmanų, to paties tikėjausi iš dvidešimto pliuso. Teoriškai mano lūkesčiai buvo patenkinti, tačiau praktiškai – atsakymas nevienareikšmiškas.

Nekurdamas dirbtinės intrigos pasakysiu, jog šio įrenginio ištvermę tiesiogiai lemia pasirinkti ekrano nustatymai. Jei mėgausitės sklandumu pasirinkę 120Hz režimą, įkrovos procentai seks akyse, neatsižvelgiant į naudojimo įpročius. Save laikau gana vidutiniu vartotoju, kadangi daugiausiai laiko praleidžiu naršydamas, susirašinėdmas, tingiai slinkdamas socialinių tinklų turinį, klausydamas muzikos ir dirbdamas su keliomis specifinėmis programomis, tačiau 120Hz dažniu „S20+“ man atlaikydavo vos 4h 30min įjungto ekrano laiko. Tai kur kas mažiau nei galima tikėtis iš tokios, iš pažiūros, didelės baterijos.

Palyginimui, 60Hz režimas ir FHD+ parinktis leisdavo pasiekti beveik 7h, o pažymėjus varnelę ant QHD+ ir 60Hz langelių, laikas sutrumpėdavo iki kiek daugiau nei 6h. Taip, šiek tiek trumpiau nei pirmtako demonstruotos 8h, tačiau vis dar geriau negu patenkinama. Taigi, mano mintis ta, jog 120Hz atsinaujinimo dažnis turėtų būti įjungiamas tik prieš paleidžiant žaidimus ar leidžiant dienas namuose, netoli elektros lizdo. Galbūt „Samsung“ galėtų pasimokyti iš „OnePlus“ ir sukurti išmanų režimą, gebantį realiu laiku keisti hercus, priklausomai nuo turinio ekrane ir taip neversti vartotojų padėti kryžiaus ant vienos didžiausių šių metų naujovių.

Štai kalbai pakrypus apie baterijos įkrovimą, turiu konstatuoti, kad „Samsung“ vis dar persekioja sprogstančio „Note7“ baimės arba elementarus noras sutaupyti, kadangi palaikomas vos 25W galios sparčiosios įkrovos standartas, kai konkurentai iš Kinijos po truputį perlipa 40W slenkstį. Kita vertus, sparta yra pakankama kasdieniam naudojimui – išmanusis visiškai įsikrauna per mažiau nei valandą. Be to, niekur nedingo greitojo belaidžio ir atvirkštinio belaidžio (pravers kraunant „Galaxy Buds“) įkrovimo funkcijos.

Verdiktas

Turbūt nieko nenustebinsiu padaręs išvadą, kad „Samsung“ šiemet ir vėl nesuklupo. „Galaxy S20+“ siūlo atnaujintą dizainą, nuostabų ekraną, galingus vidurius ir puikų kamerų komplektą. Tačiau problema ta, jog gamintojas nepadarė nieko, dėl ko užsitarnautų teisę į „S20“ pavadinimą. Didesnis ekrano atsinaujinimo dažnis, 5G ryšys ir didesnis kamerų funkcionalumas tėra savalaikiai atnaujinimai, galėję kuo puikiausiai slėptis po „S11“ emblema.

Kaip ten bebūtų, mano nuomone, „Samsung Galaxy S20+“ yra protingiausias pasirinkimas iš visų trijų kompanijos flagmanų. Kontraversiški „S20 Ultra“ kamerų sprendimai ir nesuvokiamai didelė kaina niekaip neleidžia rinktis jo, kai egzistuoja pigesnis ir tam tikrais atžvilgiais geresnis „S20+“, o didesnis ekranas, baterija bei platesnis 5G spektro palaikymas turėtų atkreipti ir į įprastą „S20“ besidairančiųjų dėmesį. Jeigu ieškote objektyviai geriausio telefono šiuo metu, „Samsung Galaxy S20+“ galite pirkti užsimerkę. Jis turi viską, kas madinga šiomis dienomis, ir daug technologijų, kurias išnaudoti galėsime tik po kelerių metų.


Parašyti komentarą


Geriausios kainos

Samsung Galaxy S20+

Aliexpress

Įvertinimas 9.3

Dizainas 9
Ekranas 10
Veikimas 10
Garsas 9
Kamera 9
Baterija 9

Privalumai

  • Padori baterija
  • Solidus kamerų komplektas
  • Spartus ir sklandus veikimas
  • Išskirtinės kokybės ekranas su 120Hz atsinaujinimo dažniu
  • Puiki ergonomika

Trūkumai

  • Prastai veikiantis pirštų antspaudų skeneris
  • Korpusas prarado dalį prabangos ir elegancijos
  • Suprastėjusi garso kokybė
  • Didelės baterijos sąnaudos 120Hz režime