Jeigu reikėtų paieškoti studijos, kuri į vaizdo žaidimus žiūri kitaip nei daugelis, tai tikriausiai žvilgsniai pirmiausiai atsisuktų į „Dishonored“ kūrėjus „Arcane“, kurie sugebėjo dar prieš beveik dešimtmetį pristatyti pirmąjį savo unikalų ir pasaulinę šlovę atnešusį projektą. Po to 2016-ais jie nusprendė sukurti jo tęsinį „Dishonored 2“, kuris tarsi buvo labai panašus į savo pirmtaką, tačiau jame vis tiek kažko trūko ir būtent dėl to buvo nepateisinti daugelio lūkesčiai. Po šios nesėkmės jie ilgam dingo iš akiračio ir daugelio nuostabai per 2019-ųjų „E3“ nusprendė pademonstruoti savo kelerių metų triūsą – oficialiai pristatė „Deathloop“.
„Deathloop“ yra žaidimas apie tai, kad dažniausiai viskas nebus taip kaip buvo planuota: daugybė improvizacijų ir panikos, mirtinų klaidų iš kurių yra mokamasi bei nepasidavimo ir nuolatinio judėjimo į priekį. Paslaptingas laiko ratas, kuris kartojasi kiekvieną dieną ir kurio įveikti iš pirmo žvilgsnio nėra įmanoma, nes kam nors nepasisekus veiksmas vėl grįžta atgal į paplūdimį ir taip kiekvieną rytą. Tačiau viskas nėra taip blogai, nes kiekviena „Blackreef“ praleista para padeda siekti pagrindinio tikslo – nutraukti tą nelemtą ciklą, dėl kurio išsaugojimo visi salos gyventojai atrodo, kad yra pasiryžę net paaukoti savo gyvybę.
Žaidimas, kurio ateitis dar pernai tapo neaiški, nes po „Microsoft“ ir „Bethesda“ suokalbio pasirodė įvairiausios teorijos ir spekuliacijos dėl naujausio „Arkane Studios“ projekto. Originalusis planas buvo išleisti jį kaip dar vieną „PlayStation“ ekskliuzyvą, tačiau tai labai greitai pasikeitė. Šiuo metu „Deathloop“ yra prieinamas „PlayStation 5“ konsolėse ir asmeniniuose kompiuteriuose ir deja, bet dar labai negreitai jį galės išbandyti ir „Xbox“ savininkai, tačiau jie čia gali ir išlošti, nes šis projektas greičiausiai bus jiems dalinamas nemokamai kaip „Game Pass“ prenumeratos dalis.
Žaidimo istorija
„Bethesda“ negali toli pabėgti nuo vieno iš didžiausių savo projekto „Fallout“, nes „Deathloop“ taip pat vyksta kažkokiais, 7-tą JAV dešimtmetį primenančiais laikais, tačiau čia priešingai - jokie branduoliniai karai nesunaikino viso pasaulio. Veiksmas vyksta uždaroje „Blackreef“ saloje, kuri yra tarsi užstrigusi laiko rate. Kiekviena diena čia kartojasi iš naujo ir nesvarbu ar paprasčiausiai ji pasibaigia, ar herojus miršta, tačiau kiekvieną rytą reikia viską pradėti iš naujo, bet nemažai informacijos yra likę ir iš praeitos dienos.
Pagrindinis herojus Colt‘as, kurio istorija prasideda mirtimi, tiksliau, jam į krūtinę mačetę subeda paslaptinga moteris, kurios jis net nepažįsta. Nieko nesuprasdamas jis vėl prabunda iš naujo, tačiau dabar viskas yra kitaip: jis atsimena kas nutiko praėjusią dieną, supranta, kad būtent jam reikia nutraukti tą laiko ratą ir dabar telieka sužinoti kaip tai padaryti. Paaiškėja, kad pirmiausia jam reikia nužudyti aštuonis lyderius – vizionierius, tačiau tai padaryti reikia iki kitos dienos pradžios. Pastarieji nėra pati didžiausia problema, nes jam neretai planus sugadina kita herojė Julianna, kurią arba valdo kompiuteris, arba kiti žaidėjai internetiniame režime. Kita problema yra ta, kad tai reikia padaryti per keturis salos regionus, tačiau keliaujant iš vieno į kitą diena pasislenka, o ir visi priešai niekada nebūna vienoje vietoje.
Vienas iš didžiausių „Deathloop“ privalumų yra tai kaip paprastai yra pasakojama istorija. Čia nėra ilgų dialogų, niekam nereikalingų klipų ir nereikia persistengti ieškant kiekvienos smulkmenos tam, kad būtų sudarytas bendras žaidimo paveikslas. Nemažai jo atsikleidžia paprasčiausiai medžiojant vizionierius, stebint jų kasdieninius įpročius bei bendravimą tarpusavyje. Net pats žaidimas nepateikia tikslios instrukcijos kaip ir kokia eilės tvarka tai reikia padaryti – viskas paliekama žaidėjų improvizacijai. Kita vertus, tai gali sukelti ir papildomų problemų, nes anksti sužinojus kodėl visi įvykiai „Blackreef“ saloje iš viso prasidėjo arba kodėl herojų nuolatos persekioja Julianna, likusi istorija lieka nebe tokia įdomi.
Žaidimo grafika
Paskutiniu metu vis dažnėja tendencija, tiksliau, jau tampa įprasta, kad „PlayStation“ konsolės leidžia rinktis, kurį žaidimo grafinį aspektą maksimizuoti. Kadangi žaidime tikrai netrūksta veiksmo bei kiekvienas judesys yra ypač svarbus, tai mano manymu, geriausiai čia veikia „Performance“ režimas, kuris suteikia galimybę pastoviai matyti 60 kadrų per sekundę. Kiti du režimai yra skonio reikalas, nes „Visual Quality mode“ veikia panašiai, tačiau kartais jame juntami grafikos striginėjimai bei „Raytracing“, kuris numažina kadrų skaičių iki 30-ies ir suteikia minėtąją technologiją. Tiesa, jeigu jūsų televizorius nepalaiko 4K raiškos, tai ir pastaruosius du nėra net verta naudoti.
Su asmeniniais kompiuteriais yra šiek tiek kitaip, nes beveik kiekvieno iš jų parametrai skiriasi. Žemiau pateikiame sisteminius reikalavimus pastariesiems:
Ultra nustatymai: 4K/60 kadrų per sekundę „ultra“ nustatymais
- Operacinė sistema: „Windows 10 64-bit“ 1909 arba naujesnė versija
- Procesorius: „Intel Core i9-10900K“ arba „AMD Ryzen 7 3800XT“ 3.70GHz
- Operatyvioji atmintis (RAM): 16 GB
- Vaizdo plokštė: „Nvidia RTX 3080 (10GB)“ arba „AMD Radeon RX 6800 XT (16GB)“
- DirectX: Versija 12
- Vidinė atmintis : 30 GB (SSD)
Rekomenduojami nustatymai: 1080P/60 kadrų per sekundę su aukštesnės kokybės grafika
- Operacinė sistema: „Windows 10 64-bit“ 1909 arba naujesnė versija
- Procesorius: „Intel Core i7-9700K“ arba „AMD Ryzen 7 2700X 3.60GHz“
- Operatyvioji atmintis (RAM): 16 GB
- Vaizdo plokštė: „Nvidia RTX 2060 (6GB)“ arba „AMD Radeon RX 5700 (8GB)“
- DirectX: Versija 12
- Vidinė atmintis : 30 GB (SSD)
Minimalūs nustatymai: 1080P/30 kadrų per sekundę su žemiausiais grafikos nustatymais
- Operacinė sistema: „Windows 10 64-bit“ 1909 arba naujesnė versija
- Procesorius : „Intel Core i5-8400 @ 2.80GHz or AMD Ryzen 5 1600
- Operatyvioji atmintis (RAM): 12 GB
- Vaizdo plokštė: „Nvidia GTX 1060 (6GB)“ arba „AMD Radeon RX 580 (8GB)“
- DirectX: Versija 12
- Vidinė atmintis : 30 GB (SSD)
Visi, kas yra žaidę „Dishonored“ puikiai supras tą unikalų „Arcane Studios“ kuriamą paveikslą. Žaidimas neatrodo realistiškai, o labiau animacinis, tačiau tai tikrai nėra blogai, nes galbūt tokiam žanrui tai net labiau tinka. „Blackreef“ sala yra padalinta į keturis regionus, kuriuose ir vyksta veiksmas. Dieną jie atrodo vienaip, tačiau, naktį pablogėjus oro sąlygoms, jie atrodo visiškai priešingai. Kaip teigia kūrėjai čia nuolatos vyksta vakarėlis ir kiekvienas jos gyventojas gyvena tik šia diena, nes rytoj viskas juk prasidės iš naujo. Naktį ypač gerai yra matomas kontrastas tarp neoninių šviesų ir aklinos tamsos, kas irgi suteikia savito žavesio. Priešai čia vaikšto su kaukėmis ir iš pradžių yra net neaišku, kas yra tavo taikinys. Visos animacijos ir judesiai, tai yra šuoliai, ginklų užsitaisymas, herojaus judėjimas, labai primena jau ne kartą minėtą „Dishonored“. Vis dėl to tai yra pastarojo projekto kūrėjų darbas ir bandymas atvaizduoti 70-ųjų nuotaiką bei tematiką čia yra išpildytas su kaupu.
Žaidimo eiga ir valdymas
„Deathloop“ yra pirmo asmens nuotykių žaidimas su nemažai šaudyklės elementų, kurį praeiti užtrunka kokias 30-40 valandų. Teoriškai tai galima padaryti ir per kokį pusvalandį, tačiau žaidžiant pirmą kartą to padaryti tiesiog nėra įmanoma. Kadangi beveik visi vietiniai gyventojai nori tave nužudyti ir tikrai nesustos pašnekučiuoti, žaidimas turi pastovų ir ganėtinai nemažą tempą. Čia reikia susidėlioti idealų veiksmų planą, kurį turi įgyvendinti per vieną dieną. Iš pradžių viskas pasirodys neįmanoma, nes geriausiu atveju galima nužudyti vos keturis, tačiau stebint užuominas yra aišku, kad net kelis vizionierius galima suvesti į vieną vietą, o kai kurie iš jų net patys ateis beveik be žaidėjo įsikišimo.
Kiekvienos salos teritorijos vaizdai skiriasi nuo paros laiko – kuo ilgiau tęsiasi diena, tuo ji tampa pavojingesnė, o vietiniai gyventojai agresyvesni. Praėjus visus keturis dienos laikus ar paprasčiausiai mirus viskas pradeda kartotis iš naujo, tačiau nuo jos herojus Colt turi šiokią tokią pagalbą, kuri leidžia nepakratyti kojų du kartus. Tai leidžia greitai išanalizuoti padarytas klaidas ir priimti reikiamus sprendimus per daug nepersistengiant. Kiekvieno naujo starto metu visi ginklai, naujos galios ar kiti pagerinimai yra atimami, tačiau čia išgelbėja originalus kūrėjų sprendimas „Infusion“ sistema, kuri leidžia išsaugoti juos. Jai naudoti yra skirta speciali medžiaga „Residium“, kuri yra ganėtinai dažna „Deathloop“, tačiau šis malonumas kainuoja daug – viskas priklauso nuo norimo išsaugoti ginklo lygio.
Pats valdymas akivaizdžiai primena „Dishonored“: sėlinimas, staigūs šuoliai po keliasdešimt metrų, net ir pačios ginklų mechanikos labai primena pastarąjį, bet ar tai tikrai yra blogai? Nemanau, nes čia beveik viskas veikia geriau bei patikimiau nei praeituose studijos žaidimuose. Kiekvieną užduotį galima atlikti savaip, tai yra sėlinant ir išliekant nepastebimu, stačia galva neriant į susidūrimus su vietiniais gyventojais ar nuolat maišant tarp dviejų, kas dažniausiai ir gaunasi. Laisvės kaip atlikti reikiamą užduotį čia tikrai netrūksta ir žaidėjai yra skatinami išbandyti įvairiausius metodus ir taktikas, nes vieno idealaus sprendimo „Deathloop“ dažniausiai nėra.
Galutinis verdiktas
Panašu, kad „Arcane“ pasižiūrėjo Holivudo šedevrą „Švilpiko Diena“ ir nusprendė pasileisti plaukus. Laiko kartojimo triukas čia išnaudotas net labai gerai, tačiau čia yra viena iš pagrindinių problemų: kiekviena diena prasideda taip pat ir sekančią reiks kartoti tuos pačius veiksmus, tai yra atsikelti paplūdimyje, keliauti į bunkerį, kovoti su pavieniais priešais ir jeigu nepasiseks – viską kartoti. Žinoma, kad tas kartojamasis nusibosta, tačiau, be sisteminių klaidų, kurių nebuvo tiek daug (bent jau „PS5“ versijoje), tai yra vienintelis rimtas žaidimo minusas.
Nepaisant to, „Deathloop“ yra turbūt vienas iš geriausių žaidimų, kuriuos bandžiau šiais metais. Savaime suprantama, kad iš jo tikėjausi daugiau, tačiau tai, ką „Arcane“ pristatė, priminė 2012-uosius ir tą jausmą, kai pirmą kartą teko išbandyti „Dishonored“. Pastarasis buvo ne pats pozityviausias, o tuo tarpu „Deathloop“ šią problemą išsprendžia labai paprastai – pridėjo humorą. Nuolatinis Colt ir Julianna santykių aiškinimasis tikrai neprideda rimtumo žaidimui, tačiau tai tikrai nėra labai didelė problema, nes kiekvieną dieną pradėti su pastarosios sarkazmu yra tikrai neblogai, o visa necenzūrine kalba suteikia daugiau reališkumo ir dėl to veikėjai neatrodo kaip kokie eilutes skaitantys robotai.
„Deathloop“ yra prieinamas asmeninių kompiuterių ir „PlayStation 5“ savininkams