„Galaktikos Sergėtojai“ pirmą kartą pasaulį išvydo ganėtinai senai, tai yra dar 1969-aisiais metais ir nuo tada buvo kaip ir žinomi, tačiau palyginus visai nesenai sulaukė pasaulinio pripažinimo. Viskas tarsi apvirto aukštyn kojomis 2014-aisiais, po pirmosios Holivudo juostos, kurią režisavo James Gunn, pasirodymo ir franšizė iš karto šovė į dar neregėtas populiarumo aukštumas. Savaime suprantama, kad jai prireikė tęsinio, kuris buvo dar sėkmingesnis nei jo pirmtakas ir dabar jau yra planuojama, kad kelių metų bėgyje pasirodys ir trečiasis filmas. Trumpai tariant, ši franšizė yra be galo sėkminga ir net atskiri herojai gaus savus serialus „Disney+“ platformoje jau netolimoje ateityje.

Tuo nebuvo apsiribota ir prieš gerą mėnesį pasirodė pirmasis franšizės bandymas užkariauti vaizdo žaidimų rinką ir savaime suprantama, kad po pernai pasirodžiusių „Marvel‘s Avengers“ fiasko, daugelis į šį projektą iš pradžių žiūrėjo labai skeptiškai. Dar daugiau abejonių sukėlė tai, kad ir „Marvel's Guardians of the Galaxy“ išleis ta pati „Square Enix“. Aš ir pats birželį pamatęs pirmąjį pristatomąjį klipą daugybės vilčių nedėjau į šiuos „Galaktikos Sergėtojus“ ir galvojau, kad kada nors, kai atsiras kokios nors nuolaidos, tai pabandysiu ir prašom – likau maloniai nustebintas.

Pirmiausia, patį žaidimą išleido jau anksčiau minėta „Square Enix“, tačiau šį kartą jį kūrė jau ne „Crystal Dynamics“, o „Eidos Montreal“ ir kitoks požiūris į projektą pasimatė iš karto. Buvo visiškai atsisakyta bet kokių pirkimų žaidimo viduje, o realiai jeigu jie ir būtų buvę, tai jų nauda nebūtų juntama. Taip pat kartu buvo atsisakyta ir internetinio režimo („multiplayer“), ir viso to pilnai pakako, kad žaidėjai susidomėtų „Marvel's Guardians of the Galaxy“. Toliau būtent ir apžvelgsiu pastarąjį projektą ir pabandysiu atsakyti į klausimą „ar ir toliau galime patikėti „Marvel“ herojus „Square Enix“?

Žaidimo istorija

Viena iš pagrindinių žaidimo varomųjų jėgų čia yra humoras, kurio niekada nebus gana: nuo kvailų komentarų iki niekam tikusių kapitono bandymų užmotyvuoti komandą. Kiekvienas veikėjas turi savo istoriją, kuri yra pamažu atskleidžiama, pavyzdžiui, Gamora yra tiesiog apsėsta lėlių kolekcionavimu, Groot‘as augalų auginimu ir t.t.. Mačiusieji „Galaktikos Sergėtojų“ filmą čia tikrai ras naujų veikėjų, ar sužinos naujų detalių apie populiariuosius herojus. Turbūt vienas iš įsimintiniausių čia yra Cosmos – Sovietų Sąjungos laikais į kosmosą išsiųstas šuo, kuris turi telepatinių galių ir dabar yra labai svarbus šulas vienoje iš galaktikos prekybos vietų „Knowhere“.

Vos tik pradėjus žaisti iš karto tampa aišku, kad „Galaktikos Sergėtojų“ penketas visais įmanomais būdais bandys greitai praturtėti ir čia tampa akivaizdu, kad tai nėra komanda, kuriai norėtum patikėti galaktikos išgelbėjimo misiją. Gamora ir Rocket yra pasiryžę perkasti vienas kitam gerklę, Drax ir pagrindinis herojus Star-Lord arba Peter Quill savaip aiškinasi santykius, ir vienintelis Groot išlieka ramus, tačiau eilinį sykį niekas į jį nekreipia dėmesio. Kadangi juos į krūvą ir suvedė noras praturtėti, tai nenuostabu, kad žaidimo istorija ir prasideda būtent nuo bandymo sučiupti monstrą už kurį yra siūlomas nemenkas atlygis, tačiau viskas čia labai greitai apsiverčia aukštyn kojomis ir staiga „Galaktikos Sergėtojai“ lieka vieninteliai herojai, kurie ir privalo išgelbėti visą pasaulį nuo garantuotos pražūties.

Istorija čia pasakojama labai paprastai. „Sergėtojai“ nuolatos kažką prisidirba ir tada jiems reikia ieškoti būdų kaip viską sutvarkyti: tarpgalaktinė policija paskiria baudą – reikia apvogti arba apgauti turtingą karalystės valdovę tam, kad ją sumokėti, Drax‘ui pašlijo protas ir jis pradėjo vergauti priešams – reikia surasti mistinį „Marvel“ veikėją (jo vardo nežaidusiems neatskleisiu, bet jau dabar yra žinoma, kad jis pirmą kartą pasirodys trečiojoje filmo „Galaktikos Sergėtojai“ dalyje), kuris kaip ir turėtų jį „sutvarkyti“, Peter‘io „galima“ dukra vadovauja visai priešų sektai – reikia ir ją kaip nors išgelbėti. Žodžiu viskas kaip ir aišku, tai yra istorija pasakojama nuosekliai su kartais įsiterpiančiais Peter‘io prisiminimais ar istorijomis, kodėl Rocket nekenčia vandens ir t.t..

Žaidimo grafika

„Marvel‘s Guardians of The Galaxy“ naujos kartos konsolėse, tai yra tiek „PlayStation 5“, tiek „Xbox Series X“ turi kelis grafinius režimus. Pirmasis iš jų yra „Quality Mode“, kuris su 4K arba 3840x2160 pastoviai palaiko 30 kadrų per sekundę, tačiau kūrėjai pasiūlė opciją tiems, kurie nori šiek tiek daugiau. Norintys geresnės žaismo kokybės gali rinktis „Performance“ režimą, kuris su 1920x1080 raiška palaiko pastovius 60 kadrų per sekundę. Vaizdo kokybė tarp abiejų yra tikrai akivaizdi. Žinoma, kad norint labiau išnaudoti žaidimo mechanikas reikia rinktis „Performance“, tačiau nuo to labai smarkiai nukenčia grafikos kokybė. Trumpai tariant, savo vaizdo maksimumą „Marvel‘s Guardians of The Galaxy“ pasiekia „Quality Mode“, tačiau kūrėjų intencija buvo jį žaisti 1080p ir 60 fps‘ų. Žemiau pateikiame asmeninių kompiuterių reikalavimus:

Minimalūs sisteminiai reikalavimai:

• „Windows 10“ 64 bitų, 1803 versija;
• Procesorius: „Intel Core i5-4460“ arba „AMD Ryzen 5 1400“;
• Operatyvioji atmintis: 8 GB;
• Vaizdo plokštė: „Nvidia Geforce GTX 1060“ arba „AMD Radeon RX 570“;
• „DirectX 12“;
• 80 gigabaitų vidinės atminties kietajame diske.

Rekomenduojami sisteminiai reikalavimai:

• „Windows 10“ 64 bitų, 1803 versija;
• „Intel Core i7-4790“ arba „AMD Ryzen 5 1600“
• Operatyvioji atmintis: 16 GB;
• Vaizdo plokštė: „AMD Radeon RX 590“ arba „Nvidia GeForce GTX 1660 Super“;
• „DirectX 12“;
• 80 gigabaitų vidinės atminties kietajame diske.

Sisteminiai reikalavimai, palaikantys „RayTracing“ funkciją:

• „Windows 10“ 64 bitų, 1803 versija;
• Procesorius: „Intel Core i5-9400“ arba „AMD Ryzen 5 2600“;
• Operatyvioji atmintis: 16 GB;
• Vaizdo plokštė: „Nvidia GeForce GTX RTX 2060“
• „DirectX 12“;
• 80 gigabaitų vidinės atminties kietajame diske.

Užteks apie techninius parametrus ir plačiau apie tai kaip projektas žiūrisi. Iš aplinkinių pilkų, niūrių ir jau dažnai įprastais tapusių daugelio pastarųjų metų žaidimų „Marvel‘s Guardians of The Galaxy“ tikrai išsiskiria savo spalvinga išvaizda. Priešingai nei daugelyje, čia kūrėjai nusprendė pasiraitoti rankoves ir užtikrinti, kad kiekvienas naujas lygis atrodytų visiškai skirtingai nei prieš tai buvęs, o net ir tolimesnėje žaidimo eigoje dar kartą sugrįžus į jį, jis atrodo visiškai kitaip. Animacijos čia yra sklandžios ir veikėjai panašiai kaip ir „Marvel‘s Avengers“ skiriasi nuo tų, kuriuos matome Holivudo juostose. Galbūt tai nėra pats inovatyviausias vaizdo žaidimas iš grafinės pusės, tačiau sakyti, kad tai atrodo prastai irgi negalima.

Žaidimo eiga ir valdymas

„Marvel‘s Guardians of the Galaxy“ yra trečiojo asmens nuotykių žaidimas, kurį pereiti galima per kokias 15 -25 valandas (priklauso nuo tempo), tačiau jis tikrai nėra užkištas jokiais nereikalingais dialogais ar ilga ir nuobodžia kelione iš taško „A“ į tašką „B“. Veiksmo čia yra gausu ir kiekvienas lygis, kurių iš viso yra 16-a, pasiūlo vis kažką naujo. Tai tikrai nėra kažkoks sunkus ar daugybės strategijos reikalaujantis projektas kaip koks „Dark Souls“, o labiau lengvas, leidžiantis atsipalaiduoti ir paprasčiausiai smagiai praleisti laiką žaidimas.

Iš valdymo pusės, tikriausiai čia žaidimas mažiausiai sublizga, nes praktiškai nepasiūlo nieko naujo. Čia, kad ir kaip būtų liūdna yra valdomas tik pagrindinis herojus Peter‘is arba Starlord. Viskas padaryta saugiai ir per daug nerizikuojant, nes kokius 70 procentų žaidimo yra paprasčiausiai bėgiojama po zoną ir šaudoma dvejais pistoletais. Žinoma, kad kovose galima išnaudoti ir kitus herojus, su jų nepaprastomis galiomis, tačiau į juos įsikūnyti „Eidos Montreal“ nesuteikė progos. Visi penki komandos nariai turi savitas galias, kurias palaipsniui progresuojant žaidime yra galima atsidaryti.

Vienas iš įdomiausių kūrėjų sprendimų čia yra „Huddle Up“ mechanika, kuri leidžia komandos kapitonui „užmotyvuoti“ visus kovai, tačiau kartais tai gali ir nepavykti, o to pasėkoje tik pats Starlord tampa silpnesnis. Žodžiu, kartais gali padėti komandai ir pasigirs tranki roko muzika arba gali „susimauti“, ir pasigirs koks 80-ųjų muzikinis hitas, toks kaip „Never Gonna Give You Up“. Šios mechanikos asmeniškai niekaip neperpratau, nes kartais atrodo, kad pasirenki tinkamą atsakymą, tačiau gaunasi atvirkščiai ir komandos nariai savo nusivylimo tikrai neslepia.

Garso takelis

Čia „Marvel‘s Guardians of the Galaxy“ ir sublizga labiausiai, nes iš garso pusės žaidimas yra tiesiog nepriekaištingas. Praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečių muzikiniai hitai čia dera puikiai ir įtemptose kovose atitinkama daina tikrai padeda. Akivaizdu, kad taip manau aš ne vienas, nes visiems pasauliniams hitams ir kitiems žaidimo garso takeliams buvo išleistos net atskiros plokštelės, o „Spotify“ platformoje esantis beveik penkių valandų grojaraštis jau dabar turi beveik 30 tūkstančių paspaudimų „patinka“. Kituose projektuose garso takelis tik padeda sukurti atitinkamą atmosferą, o čia jis tiesiog ją akivaizdžiai kuria. Pats herojų įgarsinimas irgi yra kokybiškas ir nesvarbu, kad norėtųsi išgirsti kokį Bradley Cooper įgarsinant Rocket, bet jo pamaina žaidime irgi skambėjo neblogai.

Verdiktas

Vaizdo žaidimai, kurie yra paremti filmais ar komiksais yra ganėtinai jautri tema daugeliui, todėl pradėdamas „Marvel's Guardians of the Galaxy“ buvau labai skeptiškas, bet žaidimas labai greitai pakeitė mano nuomonę ir tikrai į gerąją pusę. Kūrėjai čia nebando išrasti kažko naujo ir dar nematyto, o labiau naudojasi laiko patikrintais įrankiais. Jokių mikrotransakcijų, jokių internetinių režimų ir nuolatinių atnaujinimų padeda tiesiog mėgautis žaidimu ir negalvoti kaip čia greičiau pasiekti atitinkamą lygį. Prisėdi, pažaidi kokias 20 valandų ir viskas, to pilnai užtenka. Būtų gerai, kad tai būtų supratę ir patys leidėjai „Square Enix“ prieš nuspręsdami priimti daugybę netinkamų sprendimų su „Marvel‘s Avengers“ ir to būtų pilnai pakakę fanų palankumui laimėti.

„Marvel‘s Guardians of The Galaxy“ yra prieinamas asmeniniuose kompiuteriuose „Xbox Series/One“, „PlayStation 4/5“ konsolėse bei „Nintendo Switch“ per „Cloud Gaming“.