Žaidimų fanams sulaikius kvapą laukiant naujosios kartos „PlayStation 5” konsolės prekybos pradžios, „Sony“ ir „Insomniac“ žaidimų studija yra pasiryžę nekrapštyti nosies ir, kaip sakant, iš karto griebti jautį už ragų. Likus savaitei iki „PlayStation 5“ prekybos Lietuvoje, pamatysime pirmą žaidimą, kuris jau bus skirtas ne tik senai, bet ir naujai „PS“ konsolei. „Spider-Man: Miles Morales“ yra 2018 metų versijos tęsinys apie kurį aš, kaip ir daugelis kitų nieko nežinojau iki šių metų birželio. Asmeniškai, buvau nuginkluotas po pusantros minutės trukmės klipo ir iš karto žinojau, kad jis tikrai ankščiau ar vėliau atsiras mano vaizdo žaidimų bibliotekoje. Taigi, šį šedevrą jau spėjau išbandyti ir toliau apžvelgsiu naująjį „Spider-Man: Miles Morales“. Pasistengsiu neišduoti svarbiausių žaidimo istorijos detalių, (kitaip sakant „nespoilinsiu“) bei bandysiu papasakoti, kaip jis išnaudoja naujosios „PlayStation 5“ konsolės teikiamą pranašumą.
Žaidimo istorija
Turbūt visi žaidę 2018-tųjų „Marvel‘s Spider-Man“ pamena jo pabaigą, tai yra Žmogaus Voro Peter‘io kovą su savo buvusiu mentoriumi ir naujausiu priešu daktaru Octavijumi. „Miles Morales“ istorija prasideda praėjus metams po šio susidūrimo. Herojus palaipsniui treniruoja savo pamainą Miles‘ą (kuris pasirodė ir pirmojoje dalyje), kuriam tikrai dar reikia daug išmokti apie herojaus darbą bei naujas galias, kurias jis įgavo po voro įkandimo. Net ir pačiomis pirmosiomis žaidimo minutėmis, kai jau yra suteikiama galimybė pagaliau valdyti naująjį Žmogų Vorą, galima pajausti skirtumą tarp Miles‘o ir Peter‘io.
Vienas iš jų puikiai supranta užduotį, tai yra visais įmanomais būdais sustabdyti Rhino, o kitas - dar kurį laiką blaškosi kovodamas su eiliniais priešais. Kuris atlieka ką, manau, aišku. Žinoma po to Miles‘ui tenka vienam sustabdyti ankščiau minėtą piktadarį ir iš karto po to jo ir mokytojo keliai išsiskiria. Naujai iškeptas superherojus dabar jau vienas turi išgelbėti gimtąjį Harlemą bei visą Niujorką nuo sunaikinimo. Naujai įsikūrusi kompanija Roxon, kuria naują, nemokamą energijos šaltinį ir nori suteikti nepriklausomybę herojaus miestui, tačiau viskas, kaip vėliau paaiškėja, nėra taip gražu ir kilniaširdiška.
Vienas iš pagrindinių Miles'o uždavinių ir yra sustabdyti ją. Žinoma, istorijoje yra nemažai veikėjų iš „Spider-Man: Into the Spider-Verse“ filmo, kuriame plačiau galima susipažinti su herojumi, jo šeima ir bendražygiais ir draugais. O be mokytojo Peter‘io ir jau anksčiau paminėto Rhino galime išvysti dar kelių veikėjų, nors ir neretai trumpą, bet vis tiek sugrįžimą (deja, dėl suprantamų priežasčių negaliu atskleisti, kas jie). Taigi, toliau veiksmas vystosi šventiškai, nes vis dėl to jis vyksta Kalėdiniu laikotarpiu - nežinau, ar sutapimas, bet dauguma žaidėjų šį žaidimą būtent ir išbandys prieš ar po Kalėdų, kai pagaliau gaus išsvajotąją „PlayStation 5” konsolę.
Į miestą grįžta jo geriausia vaikystės draugė, kuri, kaip vėliau pamatysite, irgi nėra tokia gera ir šventa. Beje, istorija, kurios tikrai nenoriu išduoti, vystosi nuosekliai ir po truputį kuriama kulminacija, tai yra parodoma, kas yra tasai pagrindinis blogietis ir ką Miles‘as turi padaryti, norėdamas jį sustabdyti. Prisipažinsiu, žaidimo pabaiga yra tiesiog vau. Ne tik dėl vienos iš įspūdingiausių boso kovų, kurią esu matęs, bet ir to, kad po krūvos nesėkmių pagaliau naujasis herojus supranta, ką jam reikia atlikti ir koks yra jo tikslas. Na žinoma, tai nėra kažkokia Holivudo ekranizacija, tačiau matosi, kad kūrėjams istorija, herojaus vystymas ir kūrimas buvo ypač svarbūs. Juk neretas vaizdo žaidimas nesugeba užbaigti ilgai kuriamos istorijos ir žaidėjus palieka tarsi pustuščiu skrandžiu. Patikėkite, taip tikrai nėra su „Spider-Man: Miles Morales“.
Garso takelis
Pirmiausia, kas labiausiai patraukė mano dėmesį, yra garso takelis, kuris parinktas tiesiog tobulai. Turbūt visi puikiai prisimena iš ankščiau pateikto klipo Jaden‘o Smith‘o ir Kid‘o Cudi kūrinį „On My Own“, kuris sugrįžta ir žaidime. Tačiau tai tikrai nėra viskas, nes visur yra gausu hiphopo ar kartas nuo karto išgirstamų kalėdinių melodijų, kurios puikiai kuria šventinę nuotaiką. Net ir vienos iš papildomų misijų yra būtent susijusios su garso takeliais, o tai parodo, kad, priešingai nei pirmtake, „Spider-Man: Miles Morales“ kūrėjai nusprendė daugiau dėmesio skirti atmosferos sukūrimui pasitelkdami garsą. Net ir pati teminė daina tarsi paima originaliąją „Žmogaus Voro“ melodiją ir pateikia ją su šiuolaikinio hiphopo prieskoniu. Žinoma nesakau, kad 2018 metų dalyje šioje srityje kažkas buvo blogai, tačiau naujausioje versijoje tai galbūt buvo kur kas didesnis kūrėjo prioritetas. Galimai taip irgi buvo stengiamasi parodyti, kad naujasis herojus yra ne toks subrendęs kaip jo pirmtakas Peter‘is Parker‘is.
Žaidimo pasaulis
Kas esate žaidę pirmąją „Spider-Man“ dalį, tikriausiai prisimena, kad žaidimo pasaulis yra tiesiog milžiniška ir ganėtinai nebloga turbūt žinomiausio pasaulio miesto kopija. Visi pagrindiniai Niujorko regionai šį kartą yra žiemiški, apsnigti, o nemažoje dalyje jų yra kalėdinės mugės, kurių dalyje galima sudalyvauti ir pačiam. Manheteno viduryje esantį Centrinį parką, Harlemą ar kurią kitą teritoriją, kaip ir jo pirmtake, galima pasiekti metro. Tačiau tikiu, kad dauguma, kaip ir aš daug mieliau rinksis kelionę „tradiciniu“ būdu - supdamiesi ant savo sukurtų voratinklių. Kiekviena teritorija, kiekvienas rajonas turi savo gyvenimo būdą, savo gyventojus ir priklausomai nuo to juose yra nemažai papildomų veiklų, kitaip vadinamų side missions, kurios leidžia įsijausti į jų problemas bei kasdienius iššūkius.
Kaip minėjau ankščiau, žaidime veiksmas vyksta žiemą, tiksliau didžiųjų metų švenčių laikotarpiu. Kalėdų proga herojus netgi gauna specialų žiemišką kostiumą, kuris tikrai prideda džiaugsmo šiuo niūriu sezonu. Nemažai dėmesio yra skirta net ir smulkioms miesto detalėms, tokioms kaip Kalėdų papuošimai ar varvekliai ant statybviečių kranų ir kt.. Trumpai tariant, 2018 metais gavome Niujorką vasarą, o 2020-tais žiemą.
Ką naujo pasiūlo Miles‘as?
Gerai, užteks kalbų apie tuos niekam nelabai įdomius ir ne pirmo svarbumo dalykus. Ką gero gali pasiūlyti naujai iškeptas herojus? Ogi, palyginus su Piteriu, tikrai nemažai, ypač dėl naujų galių, kurios nuolatos atsiranda ir tobulėja.
Pirmiausia noriu pakalbėti apie nematomumą. Tai yra turbūt pati unikaliausia ir įdomiausia mechanika daugelyje vaizdo žaidimų, kuri suteikia kartais gal ir net nevisai sąžiningą pranašumą. Ši savybė pakeičia net dalį misijų - sėlinimas ir sekimas tapo ženkliai paprastesni, o pačiame žaidime tai tenka panaudoti tikrai neretai. Pavyzdžiui, jeigu tave pastebi tavo taikinys, galima labai greitai dingti jam iš akių ir išvengti konfrontacijos. Tačiau tai taip pat padeda ir kovose, kuriose kartais reikia aiškintis santykius su daugybe priešų vienu metu. Na įsivaizduokime, jeigu pamatome, kad nelaimėsime, galima tiesiog pabėgti nuo priešų ar lengvai pereiti į patogesnę poziciją ir apgalvoti tolimesnius veiksmus. Tai būtent ir paverčia „Spider-Man: Miles Morales“ ypatingu, nes labai dažnai žaidėjui yra suteikiama laisvė rinktis, kaip kovoti su priešais - brutalia jėga ar strateguojant paslapčiomis ir iš pasalų.
Dar viena unikali galia yra elektros iškrova, kuria herojus gali ne tik įkrauti draugo išmanųjį, bet ir ją panaudoti kovai su nusikaltėliais. Nors idėja, kad nereikia jokių laidų ir kištukų skamba smagiai, tačiau naujasis Niujorko sergėtojas jos tam nenaudoja. Tai yra vienas iš pagrindinių ginklų ne tik kovose, bet ir įvairiose dėlionėse bei iššūkiuose, kurių yra tikrai nemažai. Pavyzdžiui, Miles'as gali užvesti generatorius ar net naudoti savo tinklą kaip elektrinius laidus, o kovojant netgi galima elektros iškrova nutrenkti priešus. Galimybių tai padaryti yra daug. Aplink šią mechaniką sukasi nemažai naujojo žaidimo misijų ir nemeluosiu, pažaidus „Miles Morales“, be jos sunku įsivaizduoti ir 2018 metų pirmtaką.
Nemažai kovos judesių ir veiksmų yra paimta ir iš 2018 metų versijos. Jei tai puikiai veikė ten, kam tai keisti? Būtent taip ir pasielgė „Insomniac“ suteikdama galimybę su priešais kovoti panašiais būdais, kaip to reikėjo ir Peter‘iui. Su voratinkliu galima ne tik „prikalti“ priešus prie sienų, bet ir trumpam laikui uždengti jų akis. Tinkamas atakos išvengimas ir kontrataka yra nuolatos apdovanojama, o vien mygtukų kalimas ir bet koks maigymas čia tikrai nepadės. Žaidime gausu įvairiausių kombinacijų ir veiksmų, kurie tikrai nesunkiai įsimenami ir išmokstami. Tačiau nuolatos naudojant tas pačias taktikas žaidėjai neretai praranda pranašumą ir dažniau susiduria su sunkumais, nes juk ne visi priešai nėra vienodi. Kai kurie iš jų naudoja šaunamuosius ginklus, o kiti - specialius šarvus ir skydus, kurie net gali pažaboti jo galias ar panaudoti jas prieš patį elektrinį voriuką.
Na ir turbūt pati maloniausia dalis, yra keliavimas iš taško A į tašką B. Nežinau kaip, bet „Insomniac“ sugebėjo paversti jį dar smagesniu ir įsimintinesniu. Juk daug kas pamena tuos senus „Žmogaus Voro“ žaidimus, kur kelionės atrodė tiesiog primityviai: voratinkliai buvo elementariai šaudomi į dangų arba prie pastatų buvo pridėti simboliai ir herojus galėjo judėti tik naudodamas juos. Žinoma, tai pasikeitė jau 2007 metų „Spider-Man 3“ kompiuterinėje ekranizacijoje, tačiau būtent 2018 metų versija parodė, kaip iš tikrųjų turi atrodyti tikra kelionė per pilną dangoraižių Niujorką. Nežinau kodėl, bet tai man ir paliko didžiausią įspūdį šiame žaidime. Galbūt dėl to, kad kiekvienas judesys, kiekvienas nuokrypis nuo tikslo keičia skrydžio trajektoriją ir leidžia pasijusti tikru Žmogumi Voru. Ši mechanika padeda ir kovojant su priešais, nes taip galima greitai keisti poziciją ir užklupti juos iš už nugaros. O ir tas kartas nuo karto pasitaikantis herojaus nerangumas bei baimė supantis padaro ją dar tikroviškesne.
Žaidimo grafika
„Miles Morales“ tikrai palieka neišdildomą įspūdį ne tik dėl istorijos ir pagrindinio herojaus, bet ir dėl puikios grafikos, kuri puikiai matoma ir senos kartos konsolėje, o dar geriau - mūsų jau testuojamame „PlayStation 5“ ?. Žaidėjams yra suteikiama galimybė rinktis, ką jie nori išvysti - ar jiems reikia daugiau kadrų per sekundę, ar glotnesnių kampų ir gražesnių vaizdų. „Fidelity“ režimas būtent ir leidžia matyti tuos įspūdingesnius vaizdus, glotnesnius kampus ir t.t., bet žaidimas tada veikia tik šiek tiek didesniu nei 30 kadrų per sekundę dažniu. Norintiems matyti daugiau nei 60 kadrų per sekundę yra sukurtas „Performance“ režimas. Tačiau ir antruoju variantu, kuriuo yra išspaudžiamas maksimumas iš techninės pusės, naujasis „Žmogus Voras“ žiūrisi tikrai neblogai. Beje, testavimas buvo atliktas 4K raiška. Tačiau puikūs vaizdai prienami ir „PS4“ turėtojams, tik kažko panašaus su fps‘ais yra sunku tikėtis. Garantuoju, kad „Sony“ ir „Insomniac“ sugebės maloniai nustebinti abiejose, tai yra „Playstation 5“ ir „Playstation 4“ versijose, bet visas galimybes atskleis būtent penktuke.
Kurią versiją rinkčiausi - 2018 ar 2020?
Na, kad ir koks „Marvel‘s Spiderman“ bebūtų geras (netgi buvo vienas iš pagrindinių pretendentų laimėti metų žaidimo titulą), tačiau „Miles Morales“ yra mano pasirinkimas. Taip tikrai nėra dėl to, kad jis naujesnis, o labiau todėl, jog jame yra išsprendžiama nemažai jo pirmtako klaidų. Pirmiausia, ar atsimenate tas niekam neįdomias misijas, kur reikia įsikūnyti į MJ ar tą patį Miles‘ą pirmojoje dalyje? Jos tikrai nebuvo pats geriausias ir įdomiausias „Marvel‘s Spider-Man“ aspektas. 2020 metų versijoje jų yra ženkliai mažiau, o ir tos dėlionės, kuriomis taip „didžiavosi“ kūrėjai „Insomniac“, ir kurioms net buvo sukurtas atskiras paspaudimas „praleisti“, jame irgi nebeegzistuoja. Panašu, kad „Spider-Man: Miles Morales“ kūrėjai pasimokė iš pirmtako ir išgirdo fanų kritiką. Tai leido „Insomniac“ mums pateikti istoriją, kuri yra trumpesnė, tačiau be nereikalingų smulkių detalių, tiesiog vilkinančių laiką. Na ir savaime suprantama, kad atnaujintos kovos mechanikos su naujomis galiomis yra ne tik smagesnės, bet ir patikimesnės bei leidžia daugiau improvizuoti žaidžiant.
Galutinis verdiktas
„Spider-Man: Miles Morales“ yra tiesiog nuostabus savo pirmtako tęsinys, o naujasis herojus suteikia šviežio oro gurkšnį superherojų žanro vaizdo žaidimuose. Grafiškai ir techniškai jis yra sukaltas net ne gerai, o tiesiog puikiai. Net ir tos mažos klaidelės, kurių, beje, nėra tiek daug, tikrai netrukdo gelbėjant Harlemą. Kai pagalvoji, kad pirmąją dalį išvydome tik prieš šiek tiek daugiau nei dvejus metus, supranti, kad „Insomniac“ tikrai padirbėjo iš peties. Istorija yra unikali ir, svarbiausia, įdomi. Priešingai nei daugelyje kitų vaizdo žaidimų, jos pabaigą nuspėti yra labai sunku, tačiau vis tiek galima suprasti, kas joje yra herojai ir blogiečiai bei matyti, kaip jie keičiasi. Nežinau, kas geriau - ilgas ir perpildytas žaidimas ar kvapą gniaužiantis 15-25 valandų nuotykis. Čia jau rinktis Jums, bet mano pasirinkimas čia jau yra aiškus. Taip pat tai yra puiki proga atsinaujinti televizorius į palaikančius 4K raišką, nes patikėkite, tai tikrai yra verta ir prižadu, jog skirtumą pajusite iškart. Smagu matyti, kad „Sony" su naujuoju „PlayStation 5" ištesėjo duotą pažadą ir pristatė puikią naujos kartos konsolių patirtį, ką šis Žmogaus Voro šedevras ir geriausiai įrodo.
Taigi „Spider-Man: Miles Morales“ prekyboje pasirodo jau šią savaitę, tai yra lapkričio 12-tą dieną ir iš karto bus prieinamas „Playstation 4“ naudotojams Lietuvoje, o pasirodžius „Playstation 5“ - ir jo savininkus su galimybe persikelti visus progreso failus iš senosios į naująją konsolę. Beje, nemokamai bus galima ir pasikeist jąi į „PS5“ versiją, jeigu iš pradžių sugalvosite jį išbandyti su „PS4“. Būtent taip ir reikia startuoti su nauja konsole, o ne su visokiais „Knack“ ar kitais dėmesio nevertais žaidimais, kokius matėme PS4 pasirodymo metu. Taigi, ar Jūs pasiruošę įsikūnyti į naujai iškepto superherojaus kailį? Jeigu taip, palūkėkite iki lapkričio 12-tos dienos.