Kritinis SEB banko perspėjimas, reaguoti privaloma nedelsiant: viena paprasta klaida gali kainuoti labai brangiai, pasakė, ką turi žinoti kiekvienas

SEB

Pranešimas spaudai

2024-07-02, 07:54 (atnaujinta 2024-07-02, 09:51)

5 komentarai (-ų)

SEB bankas įspėja apie itin įžūlią naują telefoninio sukčiavimo schemą, kurią pasitelkiant iš žmonių išviliojami ne tik internetinės bankininkystės duomenys, bet ir banko kortelės.

Prasidėjo mega „Aliexpress“ išpardavimai – visą svarbiausią informaciją rasite paspaudę čia.
Kritinis SEB banko perspėjimas, reaguoti privaloma nedelsiant: viena paprasta klaida gali kainuoti labai brangiai, pasakė, ką turi žinoti kiekvienas

Bankas ragina gyventojus būti budriais ir niekam neatskleisti savo asmens duomenų, neperduoti banko kortelių ir nediegti savo įrenginiuose nesaugių programėlių.

„Pastebėjome, kad gyventojams masiškai skambina sukčiai, apsimetantys „Google“, „Meta“, SEB ir kitų bankų arba policijos atstovais. Dažniausiai klientai sulaukia skambučio rusų kalba, kurio metu teigiama, kad kliento paskyra, kortelė ar sąskaita nėra saugios, kad kažkas neva bando į jas įsilaužti ir pasinaudoti duomenimis. Tuomet žmogus sujungiamas su tariamais policijos pareigūnais ar banko darbuotojais, kurie prašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenis arba kortelės PIN kodą.

Pasitaiko vis daugiau atvejų, kai sukčiai, įtikindami gyventojus, kad saugumo sumetimais būtina keisti kortelę, išvilioja pačias korteles drauge su jų PIN kodais. Pastarosios sukčiams perduodamos gyvai arba per pavežėjus, nurodant tikrąjį banko adresą kaip kelionės tikslą. Taip sudaromas įspūdis, kad kortelė neva siunčiama į banko skyrių“, – įspėja Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

D. Uosytė priduria, kad gyvai ar per pavežėjus iš gyventojų gautos kortelės panaudojamos ir platesnei sukčiavimo schemai. Į šių kortelių sąskaitas sukčiai perveda iš kitų aukų išviliotus pinigus, o tuomet juos skubiai išgrynina.

Anot SEB banko Prevencijos departamento direktorės, kai kuriais atvejais klientai atskleidžia savo interneto banko prisijungimo duomenis to net patys nesuprasdami. Skambučio metu žmonių prašoma parsisiųsti programėles, leidžiančias dalintis ekranu.

Be to, siekdami sumažinti klientams galinčius kilti įtarimus, sukčiai teigia, kad šiuo atveju jiems nereikės diktuoti jokių duomenų, tik atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju gyventojai turėtų būti atsargūs, nes bet kokios įtartinos programos ar naršyklės papildiniai kelia tiesioginį pavojų asmens duomenų saugumui.

„SEB bankas niekada neprašo perduoti mokėjimo kortelių per tarpininkus ar kitus asmenis. Be to, jeigu jums paskambinęs konsultantas su jumis nekalba lietuviškai, tai turėtų sukelti įtarimą. Tokiu atveju rekomenduojame nedelsiant nutraukti pokalbį ir susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais, nurodytais banko interneto svetainėje“, – pataria D. Uosytė.

SEB bankas primena klientams, kad pokalbių telefonu metu jokiu būdu negalima atskleisti savo prisijungimo duomenų, tokių kaip interneto banko atpažinimo kodas, „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar SEB programėlių PIN1 ir PIN2 kodai, taip pat mokėjimo kortelės informacijos ir PIN kodo. Be to, gyventojai turėtų būti budrūs ir niekada nevesti šių duomenų į SMS, „Facebook“ žinute ar el. laišku gautą nuorodą.

Kaip apsisaugoti nuo mokėjimo kortelių duomenų vagysčių?

Siekdami apsisaugoti nuo mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, be reikalo nesidalykite kortelių informacija neaiškios reputacijos tinklalapiuose – naudokitės tik jums gerai žinomomis svetainėmis.

Taip pat patartina turėti atskirą mokėjimo kortelę internetiniams mokėjimams bei reguliariai stebėti sąskaitų išrašus. Prisijungimams prie jautrių paskyrų aktyvuokite papildomas saugumo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, dviejų veiksnių autentifikavimą.

„Jei tapote mokėjimo kortelės duomenų vagystės auka, nedelsdami susisiekite su savo banku ir praneškite Lietuvos policijai, taip padidinsite tikimybę užkardyti neteisėtą lėšų nuskaitymą ir duomenų nusavinimą“, – sako L. Sadeckas.

Eksperto teigimu, šansų atgauti lėšas, inicijuotas mokėjimo kortele yra maži, tačiau skubūs nukentėjusio asmens veiksmai įvykus kortelės duomenų vagystei gali padėti šią tikimybę padidinti.

5 komentarų

INGA

Gavau iš banko žinutę. Prašoma atnaujinti asmeninius duomenis. Gyvenu ne ES priklausančioje valstybėje. Esu deklaravusi išvykimą iš šalies. SEB bankas prašo pateikti dokumentą, įrodantį, kad toje šalyje, kurioje gyvenu dabar, dirbu ir moku mokesčius. Manau, kad tai jau per daug kontrolės

Janina

Ačiū bankams už tai, kad rūpinasi saugumu.Bet ne tik sukčiai išvilioja kodus, jie taip atidirbę sistemą savo. Susipažįsta rašo tokius meilės laiškus apsuka galvą. Po kurio laiko jam įvyksta didelė bėda, jis sudėjo savo brangų turta pinigus sąskaitas į seifuką ir per TNT tarnybą nusiūs tau tą siuntinį. Ir taip prašo maldauja jį gelbė. Kai jau gausi siuntinį atsiimsi tuos siuntos siuntimo pinigus. O jie nemaži iš Tailando 1000 e. , o dar paskui l Lietuvoj atsiėmimo mokesčiai. Tada atsiunčia TNT tarnyba laišką kur pervest pinigus siuntos nuotrauką. O tas draugas vis tau siunčia prašymą gelbėt , nenusisukt. Ir patiki. Tai dar k ačiū banko darbuotojams, kad sustabdė

Irena

Tik ''nepirkit'' išdidžiųjų internetinių parduotuvių, nes ten labai pigu ir lietuviškos internetinės bei fizinės parduotuvės nebeparduoda kelis kartus brangiau tų pačių prekių, netrukdykit bizniui.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas