Kenkėjiškos programėlės „Android“ išmaniuose telefonuose – itin opi problema. Su šia operacine sistema veikiantys įrenginiai nuolat atsiduria sukčių taikinyje, o dabar pranešama ir apie dar vieną parazitą, kuris gali pridaryti nemažai problemų daugeliui.
Daugėja kenkėjiškų stebėjimo programų atakų, kurias viena saugumo bendrovė net pavadino šnipinėjimo programų antplūdžiu. 101 proc. padidėjimas per metus kelia susirūpinimą. „Zscaler ThreatLabz“ saugumo specialistai įspėjo, kad per 12 mėnesių laikotarpį „Google Play“ parduotuvėje aptiko 200 pavojingų programų.
„ThreatLabz 2024 Mobile, IoT & OT Threat Report“ ataskaitoje teigiama, kad šios programėlės buvo įdiegtos beveik aštuonis milijonus kartų. Išanalizavę saugumo debesijos surinktus duomenis, apimančius iš viso 20 mlrd. su grėsmėmis susijusių operacijų, tyrėjai sugebėjo nustatyti, kad nuo 2023 metų birželio mėnesio iki šių metų gegužės mėnesio parduotuvėje „Play Store“ buvo galima rasti 200 pavojingų aplikacijų.
Atlikus analizę nustatyta, kad viena „Android“ bankinių kenkėjiškų programų šeima „Anatsa“ naudojo PDF ir QR kodų skaitymo programėles, kad galėtų platinti kenkėjišką kodą, taikydamasi į daugiau nei 650 finansų įstaigų visame pasaulyje.
Finansų sektorius buvo pagrindinis „Zscaler“ aptiktų pavojingų programėlių taikinių sąrašas – atakų vektorius, kuris nuo to paties laikotarpio prieš metus išaugo 29 proc. Tačiau tai yra nereikšminga prieš šnipinėjimo programas, kurių skaičius išaugo šokiruojančiu 101 proc.
„Akivaizdu, kad grėsmių vykdytojai vis dažniau vadovaujasi atakų pelningumu – tiesiogine pinigine nauda arba asmeninių duomenų ir įgaliojimų rinkimu“, – teigė tyrėjai.
Kalbant apie geografiją, turbūt nenuostabu, kad, atsižvelgiant į techniškai išprususius gyventojus, JAV yra pagrindinis bendras kibernetinių nusikaltėlių taikinys, teigiama ataskaitoje. Nuo JAV atsilieka Japonija, Kinija, Singapūras ir Vokietija. Tačiau vertinant konkrečiai tik mobiliąsias kenkėjiškas programėles, sąrašo viršuje yra Indija, o pirmąjį penketuką sudaro JAV, Kanada, Pietų Afrika ir Nyderlandai.
Kaip „Google Play Store“ apsaugo naudotojus nuo kenkėjiškų programų
Nors į „Play Store“ parduotuvę patenka kenkėjiškų programų, „Google“ aktyviai aptinka ir sėkmingai šalina grėsmes. Tokios funkcijos kaip „Chrome“ saugaus naršymo funkcija, „Android“ saugumo funkcijos ir „Play Protect“ apsauga „Play Store“ parduotuvėje – visos jos naudojasi informacija apie grėsmes ir žvalgybos signalais, gaunamais iš įvairių „Google“ produktų, ir kartu su jais teikiamomis ilgametėmis grėsmių aptikimo žiniomis.
„Play Protect“ sistema tikrina programėles jų diegimo metu, taip pat periodiškai skenuoja jūsų įrenginį, kad aptiktų ir padėtų pašalinti galimai kenksmingas aplikacijas. Tokia apsauga gali siųsti pranešimus apie galimą žalą ir suteikti jums galimybę ją pašalinti arba tam tikromis aplinkybėmis tai padaryti automatiškai.
„Nustatytos kenkėjiškos šių programėlių versijos būna pašalinamos iš „Google Play“. „Android“ vartotojai automatiškai apsaugomi nuo žinomų kenkėjiškų programų versijų, paminėtų šioje ataskaitoje, naudojant „Google Play Protect“, kuri pagal nutylėjimą įjungta įrenginiuose su „Google Play“ paslaugomis. Ši apsaugos sistema gali įspėti naudotojus arba blokuoti žinomai kenkėjiškai veikiančias programėles, net jei tos aplikacijos atkeliauja iš šaltinių, nepriklausančių „Play“, – teigiama pareiškime, pateiktame „Google“ atstovo spaudai.
Įsitikinkite, kad „Google Play Protect“ apsauga yra įjungta
Norint apsisaugoti nuo įvairiausių „Android“ parazitų - turėtumėte siųstis programėles tik iš „Google Play“ parduotuvės. Siuntimasis iš trečiųjų šalių parduotuvių ar internetinių svetainių yra mažiau kontroliuojamas ir tai sukelia didesnes rizikas.
Kad „Android“ telefonas būtų apsaugotas nuo reklaminių, kenkėjiškų, šnipinėjimo ir kitų grėsmių, įsitikinkite, kad įjungta „Google Play Protect“. „Google“ sukurta saugumo funkcija tikrina visas nauja atsisiųstas ir esamas programėles, kad padėtų užtikrinti jūsų ir jūsų duomenų saugumą.
Kibernetiniai sukčiai nuolat rengia naujas gudrias strategijas, kuriomis siekiama pavogti jūsų duomenis ir sunkiai uždirbtus pinigus arba, kaip šiuo atveju, bombarduoti jūsų telefonus reklamomis, kad galėtų sukčiauti rodant reklamas.