„Telia“ pasakoja, kaip išmanieji telefonai, laikrodžiai ir įvairios kitos mus supančios technologijos kiekvieną dieną gelbėja žmonių gyvybes.
„Mažai kas žino, bet už ryškių šiuolaikinių prietaisų ekranų ir galingų lustų slepiasi daugybė į vartotojo saugumą orientuotų funkcijų. „Apple“ vadovas Timas Kukas nuolat sulaukia klientų padėkų dėl „Apple Watch“ anksti nustatyto širdies veiklos sutrikimo, o „iPhone“ per neseniai JAV pietryčius nusiaubusią audrą įrodė galintis iškviesti gelbėtojus net be mobiliojo ryšio ir interneto.
Ne ką mažiau įspūdingai skamba istorijos, kaip „Tesla“ automobiliai sunegalavusius savininkus savarankiškai nuveža į ligoninę, o „ChatGPT“ DI robotas vaikui sugeba diagnozuoti ligą po keliolikos nesėkmingų gydytojų vizitų“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
Kai laikrodis būna greitesnis už mirtį
Ne visos širdies ligos apie save išduoda aiškiais ir ankstyvais simptomais, todėl gali likti nepastebėtos iki pat kritinės akimirkos. Tuo savo kailiu įsitikino vienas į oro uostą pasiimti dukros vykęs Kalifornijos gyventojas. Pasijutęs silpnai, vyras to nesureikšmino ir ketino tiesiog išgerti kavos, bet jį suneramino pranešimas išmaniajame laikrodyje.
Jo „Apple Watch“ pranešė apie dvigubai nukritusį pulsą bei taip įtikino susisiekti su žmona, o netrukus po to – ir su gydytojais. Medikai vyrui diagnozavo pavojingą prieširdžių virpėjimo būklę ir po kelių valandų implantavo širdies stimuliatorių. Įvairiais skaičiavimais, tokia būklė gresia net ketvirtadaliui vyresnių, nei 40 m. amžiaus, žmonių, o šis sutrikimas dar ir siejamas su smarkiai didesne insulto rizika.
„Laimė, prieširdžių virpėjimą šiais laikais gana patikimai padeda įtarti mūsų išmanieji laikrodžiai, todėl pasijutus blogai rekomenduojama pasinaudoti juose esančia, širdies elektrinę veiklą analizuojančia EKG funkcija. Ją galima rasti ketvirtos kartos arba naujesniuose „Apple Watch“ modeliuose, atvėrus „ECG“ programėlę, o trečios kartos ir naujesniuose „Galaxy Watch“ – „Samsung Health Monitor“ aplikacijoje. Matavimo metu reikės nejudėti ir laikyti rodomąjį pirštą ant laikrodžio karūnėlės ar pradžios mygtuko. Proceso pabaigoje įrenginys pateiks išvadą, ar prieširdžių virpėjimas yra tikėtinas jūsų situacijoje“, – pataria M. Baltušis.
Jei nepadės praeiviai, padės išmanusis
Autoavarijos beveik visada sulaukia didelio praeivių ir pravažiuojančių eismo dalyvių dėmesio, bet kai kada jos gali likti nepastebėtos ištisas valandas. Pernai Los Andželo apskrityje vienas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir su juo rėžėsi į žemę nuo daugiau, negu šimto metrų, aukščio uolos. Gelbėtojų teigimu, ši tragedija būtų padėjusi tašką nelaimėlio gyvenime, jei jo iš mirties nagų nebūtų padėjusi išplėšti prieš porą metų „iPhone“ debiutavusi susidūrimo aptikimo funkcija.
Gyvybes gelbstintis funkcionalumas, naudodamas telefone esančius jutiklius, susidūrimą atpažįsta pagal gravitacijos jėgas, oro pagalvių išsiskleidimo sukeltus slėgio pokyčius, tipinius avarijos garsus ir net buvimą prisijungus prie automobilio medijos sistemos. Nustatęs autoavariją, išmanusis nedelsiant kviečia pagalbos tarnybas ir kartu joms išsiunčia buvimo vietos duomenis, kurie būtent ir padėjo greitai aptikti į nuošalų, žmonių nelankomą tarpeklį nugarmėjusį aukos automobilį.
„iPhone 14“ ir naujesnių „Apple“ išmaniųjų savininkai pasitikrinti, ar susidūrimo aptikimas įjungtas jų išmaniajame, gali nuėję į įrenginio nustatymų skiltį „SOS signalas“ ir įsitikinę, kad parinktis „Skambinti įvykus rimtai avarijai’ yra aktyvuota. Tačiau pasak „Telia“ atstovo, avarijos atveju „gerųjų samariečių“ gali būti net du – automatiškai iškviesti pagalbas po susidūrimo šiandien gali visi 2018 m. ir vėliau pagaminti ES rinkai skirti automobiliai, turintys „eCall“ funkciją.
Pagalba atvyks net grįžus į technologinius viduramžius
Šių metų rugsėjo pabaigoje JAV pietryčius nusiaubus uraganui „Helene“, Ašvilio miesto gyventojams teko patirti nesuvokiamą siaubą, kai elektros tiekimą visoje vietovėje nutraukusi audra juos paliko be interneto ir mobiliojo ryšio. Atskirti nuo civilizacijos, žmonės baiminosi negalėsiantys susisiekti su galimai į bėdą patekusiais giminaičiais ir išsikviesti pagalbos tarnybų, bet juos netikėtai išgelbėjo „iPhone“ esantis palydovinis ryšys, leidęs bendrauti trumposiomis žinutėmis.
„Kol kas ši funkcija neveikia Lietuvoje, tačiau ja pasinaudoti jau galima ne tik JAV, bet ir tautiečių kelionių radare dažnai atsiduriančioje Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir keliose kitose šalyse. Ji naudinga ne vien stichinių nelaimių atvejais – palydovinė komunikacija praverčia kopiant į kalnus, išsiruošus į žygį miške ar kitur, kur nėra mobiliojo ryšio. Palydovinį ryšį palaiko „iPhone 14“ ir naujesni modeliai, o prisijungimą prie jo išduoda vietoje ryšio stulpelių ekrano viršuje įsižiebęs palydovo ženkliukas“, – atskleidžia ekspertas.
Į ligoninę nuveža pats automobilis
Sunegaluoti kartais galime ne tik laiką leisdami namie ar vaikščiodami mieste, bet ir būdami už vairo. 37 metų teisininkas iš Misūrio valstijos, vairuodamas savo „Tesla Model X“ elektromobilį, netikėtai pajuto dusulį ir didelį skausmą krūtinėje. Nebegalėdamas tęsti vairavimo, vyras navigacijoje nustatė artimiausią ligoninę ir visą vairavimą patikėjo kontraversiškajam automobilio autopilotui, kuris jį saugiai vežė beveik 30 km. Ten nelaimėliui buvo diagnozuota plaučių arterijos tromboembolija, kuri buvo sėkmingai išgydyta.
Kad tai yra tikroji technologijų pažanga, o ne laimingas atsitiktinumas patvirtina kita, vos prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje nuskambėjusi istorija. Sugedus cukriniu diabetu sergančio vyro insulino pompai ir gliukozės lygiui kraujyje pasiekus gyvybei pavojingas aukštumas, „Tesla“ automobilis sugebėjo ne tik nuvežti žmogų į gydymo įstaigą, bet ir sėkmingai surasti vietą jos stovėjimo aikštelėje bei į ją įvažiuoti. Toks visiškai vairuotoją atstoti galintis „Tesla“ autopilotas kol kas veikia tik už Atlanto, bet jau kitąmet turėtų pasiekti ir Europos šalis.
DI padėjo ten, kur nepavyko septyniolikai gydytojų
„ChatGPT“ DI robotas gali padėti greitai parašyti elektroninį laišką ir tekstą paversti gražia prezentacija, bet kartais jo gebėjimai gali nustebinti net patyrusius gydytojus. Savo istorija pasidalinusi moteris, pasakoja vieną dieną pastebėjusi, kad jos keturmetis sūnus pradėjo kramtyti įvairius buities daiktus ir kentėti nuo didelio skausmo. Odontologo kabinete prasidėjusios kelionės metu motina savo vaiką nuvedė pas septyniolika gydytojų, kurių nė vienas negalėjo nustatyti tikrosios diagnozės.
Viltį praradusi mažylio globėja vaiko magnetinio rezonanso tyrimo duomenis suvedė į „ChatGPT“, kuris jos nuostabai pirštu bedė į retą genetinį Pririštų nugaros smegenų sindromą. Šią diagnozę vėliau patvirtino ir per „Facebook“ surastas, minėtos ligos gydyme besispecializuojantis neurochirurgas.
„Šis atvejis jokiu būdu nėra įrodymas, kad sunegalavę nuo šiol turėtumėme savo simptomus tyrinėti su „ChatGPT“, užuot kreipęsi į specialistą. Tai veikiau yra patvirtinimas, kad tokių retų ir neaiškių ligų atvejais „ChatGPT“ visažiniškumas gali suteikti naudingų nuorodų ar pastebėjimų, kurie gydytojams praverčia tolesniame diagnozės paieškų procese“, – prideda M. Baltušis.