Per pastaruosius metus įvyko daugybę netikėtų įvykių – iš pradžių koronavirusas, kuris daugelį mūsų uždarė namuose, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje, o rinkoje vis daugiau nežinomybės. Nepaisant to, gamintojai stengiasi pasiūlyti vis naujesnius produktus ir sukasi čia it bitės. Mes nuolat galime matyti vis geresnius, vis galingesnius, vis geriau fotografuojančius telefonus. Kiti gamintojai stengiasi pasiūlyti ir kuo pigesnius modelius.
Dar 2019 metais „Xiaomi“ naujus telefonus pristatydavo vos ne kiekvieną savaitę, o jiems į nugarą tuomet kvėpavo rinkos naujokė „Realme“, kuri į šią rinką įsiveržė tarsi viesulas ir jau dabar užima reikšmingą dalį rinkos. Nesunku pastebėti, kad mažesni gamintojai dažnai pasiūlo gerokai pigesnių įrenginių, o tokių galima rasti net ir tarp didžiųjų gamintojų.
Naujausias ir galingiausias procesorius, daugybę kamerų su įspūdingos raiškos jutikliais, 120 Hz ekrano atsinaujinimo dažnis, talpios baterijos ir vos dviejų ar trijų šimtų kaina. Kaip tai įmanoma, klausiate jūs? Kaip galima už tokią mažą kainą pasiūlyti išskirtines savybes? Kodėl vieni gamintojai pasiūlo gerą kainą, o kiti už panašių specifikacijų telefonus prašo 2 ar net 3 kartus daugiau? Kodėl „Xiaomi“ ar „Redmi“ įrenginiai yra gerokai pigesni nei kitų gamintojų?
Telefonų savikaina
Pradėkime nuo išmanaus telefono savikainos. Ne paslaptis, kad bet kurio telefono pagaminimo kaštai yra ne tik jo sudedamosios dalys (ekranas, procesorius, baterija ir kt.), bet ir jo darbas – surinkimas, testavimas, logistika, rinkodara.
Daugelis galvoja, kad telefonų savikainą, kaip ir kitos elektronikos, sudaro tik jo komponentai bei logistikos kaštai. Tačiau tai nėra teisinga mąstysena. Reikia nepamiršti, kad bendrovės turi sugalvoti, sukurti, o kai kuriais atvejais ir išrasti norimus panaudoti sprendimus. Būtent todėl didelę kainos dalį sudaro ilgamečiai tyrimų plėtros procesai (angl. R&D – research and development), prototipų paruošimas ir testavimas, dizaino variantų išbandymai ir pan.
Išmaniųjų telefonų savikainą sudaro ne vienas kriterijus ir sudėjus juos į visumą galima gauti išties įspūdingą sumą pinigų. Tačiau tai nepaaiškina kodėl „Xiaomi“, „Redmi“ ar „Realme“ išmanieji, kurie yra populiarūs ir Lietuvoje yra pigesni nei galima būtų tikėtis. Daugeliui gali kilti minčių, jog šios bendrovės dirba nuostolingai, tačiau išties taip nėra. Viskas yra kiek sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Užsakomųjų paslaugų tipai
Ne paslaptis, kad dauguma gamintojų neturi savo fabrikų telefonų gamybai, nes tai labia brangus malonumas. Tai yra normalu, net JAV technologijų milžinė „Apple“ iš savo kūrybinių studijų perkelia telefono gamybą į išorę, t.y. užsako surinkimą, bet tokios paslaugos būna labai įvairios.
Pirmasis užsakomųjų paslaugų tipas yra OEM sutartis. Ką tai reiškia? OEM – tai angliško pavadinimo „original equipment manufacturer“ trumpinys, išvertus į lietuvių kalbą – „originalios įrangos gamintojas“, kai gamintojas yra gamykla, o išradėjas ir kūrėjas yra klientas.
Būtent pagal tokią sutartį dirba „Apple“ ir didžiausia pasaulyje OEM sutarčių vykdytoja „Foxconn“. Jei galima būtų paversti komercinių susitarimų dokumentaciją paprastu telefoniniu pokalbiu, jis atrodytų maždaug taip:
„Apple“ atstovai: Labas, „Foxconn“. Yra vienas reikaliukas. Mes čia sugalvojome nauja „iPhone“, štai brėžinys, štai pavyzdys. Ar galite surinkti lygiai taip pat, bet daug?
„Foxconn“ atstovai: Labas, „Apple“. Nuostabus naujas „iPhone“, be abejonės padarysime.
„Apple“ atstovai: Puiku! Padarykite tiksliai taip, kaip nurodyta dokumentacijoje ir, be abejonės, naudokite geriausias medžiagas. Ačiū, iki.
Gana sąžiningas ir tinkamas darbo pasidalijimas rinkoje – vieni užsiima tyrimais ir išradimais, dizainu, rinkodara, o kiti - gamyba, tačiau yra ir kitas gamybos modelis.
ODM – „original design manufacturer“, lietuviškai „originalaus dizaino gamintojas“. ODM sutartis skiriasi nuo OEM tuo, kad klientas pateikia užsakymą ne tik gamybai, bet ir visam produkto kūrimui. Kad būtų aiškiau, įsivaizduokime telefoninį pokalbį, bet dabar su kitomis kompanijomis:
„Wiko“ atstovai: Labas, „Huawei“. Noriu naujo telefono. Ką gali pasiūlyti, kad turėtų didelį ekraną, gražų dizainą ir būtų vidutinio galingumo?
„Huawei“ atstovai: Sveikas, „Wiko“. Kaip tik turiu nuostabų modelį atitinkantį tavo reikalavimus – „Huawei Nova 9 SE“.
„Wiko“ atstovai: Puikumėlis. Pakeisk prašau pavadinimą į „Wiko 5G“, pakeiskite procesorių į tokį, kuris palaiko 5G, nes mums netaikomos sankcijos, ir siųskit juos į mūsų sandėlį.
Būtent tokią situaciją matėme praėjusių metų pabaigoje, kuomet Prancūzijos bendrovė „Wiko“ pristatė naująjį „Wiko 5G“, kuris iš esmės yra tas pats „Huawei Nova 9 SE“, tačiau su labai nedideliais pakeitimais. ODM gamyba yra daug pigesnė, nes nereikia išlaikyti savo inžinierių, daug metų praleisti išradinėjant kiekvienam modeliui naujus komponentus, tobulinant dizainą. Uždedi kitą logotipą ir siunti į pardavimų lentynas. Bet prie ko čia „Xiaomi“ ar „Samsung“ ir kiti didieji gamintojai? Viena yra, kai tuo užsiima mažai žinoma „Wiko“, kita, kai kalba pasisuka apie naująsias technologijas pristatančius gamintojus. Skaičiai nemeluoja ir sausa statistika tai puikiai įrodo.
Pasirodo, kad net 75 proc. „Xiaomi“ telefonų yra gaminami pagal ODM sutartį, t.y. 75 proc. svetimo dizaino ir gamybos. Iš „Xiaomi“ lieka tik logotipas ir programinė įranga, nuo kurios ši kompanija pradėjo savo kelią bei vis dar vysto ir tobulina iki šių dienų. Jei dar skaičiuosime sutelktinio finansavimo platformą, kurios pagalba „Xiaomi“ finansuoja nežinomų gamintojų produktus suteikdama jiems savo vardą, tai kiekiai bus dar įspūdingesni.
Kita vertus, kas čia tokio blogo? 75 proc. „Xiaomi“ telefonų yra biudžetiniai modeliai. Kai kompanijos tikslas yra pateikti vartotojui aukštas technologijas už mažą kainą, ODM gamyba turi daug privalumų: nereikia leisti pinigų tyrimams ir išradimams (R&D), nereikia išlaikyti didelių gamyklų, o šios sąnaudos visada būna įskaičiuojamos į telefono kainą. Taip pat, dėl didelio kiekio komponentų užpirkimo kaina ODM gamyklai būna net iki 30 proc. mažesnė už stambiausio gamintojo pirkimo kainą.
Tokių gamyklų kokybės kontrolė neprastesnė nei geros OEM produkcijos, o jos lygį galima reguliuoti pagal kliento pageidaujamus standartus. Brokuotų gaminių netekimo kaštai taip pat atitenka ODM gamintojui, tad klientas sutaupytus pinigus gali investuoti į didesnę įrenginio reklamą arba į flagmanų klasės telefonų vystymą, „Xiaomi“ atveju į likusius 25 proc.
ODM reikšmė pasaulinėje rinkoje
Nors telefonų pardavimai pasaulinėje rinkoje jau nusistovėjo, o pastaruoju metu net ir mažėja, ODM paklausa auga. Tai įrodo, kad šis gamybos modelis pasirodė esąs efektyvus ir vartotojui galintis pasiūlyti kokybišką produktą už minimalią kainą.
Būtent dėl šios priežasties daugelis pigesnių išmaniųjų ne tik atrodo kone identiškai, tačiau ir siūlo kone identiškas specifikacijas. Jeigu ieškosite itin atsparaus (angl. rugged) telefono – daugelis jų turės labai panašų dizainą, veiks su tais pačiais procesoriais, turės tokias pačias kameras ir t.t. Toks gamybos modelis yra itin populiarus tarp Kinijos gamintojų.
Didžiųjų gamintojų padėtis
Ką daryti kitiems gamintojams, kurie nuo seno vystė savo gamybos linijas? Kaip konkuruoti rinkoje dėl tokio dempingavimo? Išeitis viena – uždaryti savo steigtas gamyklas. Stambūs gamintojai negali konkuruoti su į rinką plūstančiais žemos kainos telefonais, todėl uždaro savo gamyklas ir sudaro ODM sutartis. Ryškiausias pavyzdys yra Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ – pirmasis toks išmanusis telefonas buvo „Samsung Galaxy A6s“, išleistas dar 2018 metų spalio mėnesį. Telefono kokybė nebuvo prastesnė nei kitų „Samsung“ telefonų, tačiau jo savikaina tapo 24 proc. mažesnė nei pati „Samsung“ būtų jį gaminusi.
2019 metais „Samsung“ uždarė savo paskutinę gamyklą Kinijoje ir padidino ODM sutarčių kiekį iki 8 proc., palyginus su 2018 metų 3 proc., o vien 2021 metais bendrovė tokiu būdu užsakė virš 40 mln. išmaniųjų. Flagmanai vis dar yra ir bus gaminami „Samsung“ gamyklose, tačiau už puikiai parduodamą „Galaxy A“ serijos kūrimą ir gamybą bus atsakinga ODM gigantė „Wingtech“. Tikriausiai dar negirdėjote apie šią kompaniją, tačiau siaurame technologijų gigantų rate jie ją gerai žino. „Wingtech“ kuria ir gamina telefonus ne tik „Samsung“, bet ir „Huawei“, „Oppo“, „Lenovo“ ir, žinoma, „Xiaomi“.
ODM pasekmės
Didieji gamintojai tai vadina išgyvenimo žaidimu. Atiduodami telefonų kūrimą ir gamybą ODM kompanijai, įmonės praranda savo kompetenciją ir turi pasikliauti ODM gamykla. Dėl to stiprėja ODM pozicija rinkoje, o kuo stipresni ODM, tuo stipresni ir tiesioginiai konkurentai.
Jei įmonė netenka galimybės daryti įtaką įrenginio kūrimui ir gamybai, o rinktis iš esamo gaminių sąrašo, jos vienintelis pranašumas yra kaina ir per ilgus metus suformuotas prekės ženklas. Tačiau su laiku visi tokie telefonai gali tapti panašūs ir žmonėms jau nerūpės, koks pavadinimas užrašytas ant nugarėlės.
Senų gamintojų padėtis panaši į aklavietę. Jie turi tyrimų ir išradimų katedras, gamyklas ir didelę gaminimo patirtį, tačiau jiems vis tiek yra pelningiau užsisakyti įrenginius iš kokio nors ODM, nes tai paprasčiausiai yra pigiau.
Ką daryti? Kaip ir sakėme, uždaryti gamyklas. Bet yra dar viena išeitis.
„BBK Electronics“ kelias
Bene geriausiai sėkmingą „BBK Electronics“ veikimo modelį iliustruoja „Realme“ pavyzdys. Dar prieš keletą metų ši bendrovė buvo sunkiai kam žinoma, tačiau vos per keletą metų „Realme“ tapo itin populiariu prekiniu ženklu ir rinkoje įsitvirtino su vėjeliu.
„Realme“ savo veiklą pradėjo 2018 metais ir iškart pradėjo fiksuoti stulbinančius rezultatus. Vien per pirmuosius „BBK Electronics“ dukterinės bendrovės gyvavimo metus pavyko užfiksuoti 800 proc. metinį augimą. Jau 2019 metais „Realme“ turėjo virš 10 mln. vartotojų, o taip pat pradėjo intensyvią plėtrą į kitus regionus.
Dabar „Realme“ yra puikiai žinomas prekinis ženklas, o šios bendrovės telefonus galima įsigyti ne tik Kinijoje, tačiau ir Europoje. Verta pastebėti, jog ši kompanija buvo sukurta kaip eksperimentas, kaip tiesioginis „Redmi“ konkurentas Indijos rinkoje. Buvo nuspręsta žaisti tą patį žaidimą kaip ir „Xiaomi“ – maksimali galia už maksimaliai žemą kainą. Eksperimentas pasiteisino ir akivaizdu, kad pasiteisino su kaupu.
Kodėl? Todėl, kad iš „Redmi“ linijos pinigus uždirba tik ODM gamykla, o „Realme“ telefonai surenkami „Oppo“ gamyklose. Tai naudinga abiem kompanijom, „Realme“ įgyja pranašumą dėl didesniojo prekės ženklo naudojamų technologijų pasidalinimo, o visos kitos BBK grupės įmonės gauna pigesnius komponentus savo telefonams dėl didesnio užpirkimų kiekio. Dėl šios priežasties mes galime rasti daugybę panašių telefonų, kuriuos parduoda „BBK Electronics“ valdomos kompanijos – ar tai būtų „Vivo“, „Oppo“ ar „OnePlus“, ar tas pats „Realme“. Net ir technologiniai sprendimai čia yra naudojami tie patys.
Išvados
Laukia įdomūs laikai, dar daug teks nuveikti telefonų gamintojams. Senųjų gigantų strategijos neveikia, o naujokams į padus kabinasi dar aršesni naujieji rinkos žaidėjai. Mes, galutinis vartotojas, laimėsime tik tuo atveju, jei gamintojai ne tik ieškos pigiausio ir geriausio ODM rangovo, bet kartu ir nepraras savo ilgus metus puoselėto bei auginto vardo.
Tai, kad situacija rinkoje keičiasi nuolatos, puikiai iliustruoja ir vis mažėjantis aukščiausios klasės telefonų populiarumas. Vartotojai vis dažniau renkasi pigesnius modelius. Išmaniųjų telefonų gamintojai nuolatos turi ieškoti sprendimų, kaip pasiūlyti produktus, kurie būtų patrauklus vartotojai, tačiau, žinoma, turėtų nepamiršti ir savo pelno maržų.
Beje, dar yra IDH (angl. „Independent Design House“) – nepriklausomo dizaino namai. Tai yra, kai užsisakote dizainą iš IDH ir gaminate jį savo gamykloje arba pagal OEM sutartį. Pavyzdžiui, Jony Ive paliko „Apple“ ir įkūrė savo nepriklausomą projektavimo studiją, o „Apple“ gali tapti jo klientu. Tiesa, tą patį gali padaryti ir „Xiaomi“, o gal ir „Samsung“.