Pastarasis laikui bėgant dėvisi, praranda skaidrumą, o automobilis netenka pirminio blizgesio. Švaros ekspertai tikina, kad pirminį blizgesį galima atkurti, o nuo dėvėjimosi – apsisaugoti.

„Kartais kėbulo dažus dengiančio lako sluoksnis pažeidžiamas netyčia perbraukus kėbulą rankinuku, kuprine, šakomis gamtoje ar užkabinus pirkinių vėžimėliu automobilių stovėjimo aikštelėje. Visgi pagrindinis nusidėvėjimas kyla dėl kasdienės eksploatacijos – žiemą dažnai valant sniegą ar gremžiant ledą, šiltuoju metų laiku savarankiškai plaunant ir netinkamai sausinant automobilį“, – sako Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas.

Kiek neįprastas, tačiau efektyvus patarimas norintiems išvengti galvos skausmo dėl kėbulo lako pažeidimų ­– rinktis šviesų automobilį.

„Jei atliktume eksperimentą ir identiškai eksploatuotume juodą ir baltą automobilį, palyginus jų išvaizdą – juodasis atrodytų ženkliai prasčiau. Įbrėžimai apsauginiame lako sluoksnyje matomi plika akimi, nes šviesos spinduliai krisdami ant irėžimo lūžta ties aštria įrėžimo briauna taip sudarydami atspindžius. Laimei, nupoliravus kėbulą galima nugludinti paviršių ir grąžinti kėbului ankstesnį spindesį“, – sako A. Plečkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad neverta imtis stebuklingų priemonių, kaip poliravimo pigmentai, kurie neva atkuria automobilio spalvą visuomenėje: „Jie sukuria nebent placebo efektą, kadangi poliruojamas skaidraus lako sluoksnis, o ne dažai, esantys po juo.“

Taip pat jis paneigia vis dar gajų mitą, kad poliravimas neva gadina apsauginį lako sluoksnį.

„Tikrai negadina, nes patys automobilių gamintojai rekomenduoja kėbulą poliruoti reguliariai, bent kartą per 2-3 metus, priklausomai nuo automobilio eksploatavimo intensyvumo. Gamykliškai nudažyto automobilio dažų ir lako sluoksnis siekia 90-130 mikronų ir poliruojant reguliariai suplonėja vos keliais mikronais. Norint jį visiškai nutrinti, kėbulą prireiktų reguliariai poliruoti 50 metų“, – sako A. Plečkaitis.

Jis papildo, kad smulkūs įrėžimai šalinami naudojant poliravimo pastą, o gilesni įrėžimai šalinami naudojant šlifavimo pastą ir grubesnius šlifavimo padelius, o po to – paviršiai pakartotinai poliruojami. Esant giliems įrėžimams, kuomet dažų dangos sluoksnis pažeistas kiaurai iki dažų arba grunto, poliravimas nebepadės – tokius įrėžimus tvarko tik dažytojai.

Ne tik praktinė, bet ir estetinė nauda

Kuo lygesnis paviršius, tuo lengviau jį prižiūrėti. Prie lygaus kėbulo sunkiau kimba nešvarumai, tad automobilis išlieka švarus ­ilgiau – tai ypač aktualu žiemą, kuomet prie kėbulo priauga kelio apnašų sankaupos.

Automobilių švaros ekspertas poliruoti rekomenduoja ir automobilio stiklus bei žibintus, kurie lygiai taip pat kaip ir kėbulas – dėvisi.

„Žibintai ir stiklai bėgant metams praranda skaidrumą. Juos būtina poliruoti visų pirma dėl saugumo – skaidrumą praradę žibintai prasčiau skleidžia šviesą, nelygiai lūžtanti šviesa gali akinti kitus eismo dalyvius. Stikluose atsiradę įrėžimai atitinkamai apsunkina vairavimą, kadangi prie jų labiau kimba kelio apnašos, jie sunkiau nusivalo, atsiranda klastingi šviesos atspindžiai galintys akinti vairuotoją“, – sako A. Plečkaitis.

Ekspertas tikina, kad poliravimas yra vienas sudėtingiausių procesų švaros centruose ir nors savarankiškai automobilį poliruoti galima, galutinis rezultatas gali nepatenkinti lūkesčių.

„Pirmąjį poliravimo etapą sėkmingai įveikti ir suteikti automobiliui blizgumo gali bet kas, kam teko poliruoti kokį nors paviršių ir moka naudotis įrankiais. Bėda ta, kad po šio etapo susidaro vadinamos „hologramos“ – apvalūs atspindžiai, kuriems pašalinti reikia ilgametės patirties“, – sako A. Plečkaitis.

Gerą automobilio paviršiaus būklę išlaikyti padeda dangos

Vairuotojai rinkoje turi didelį pasirinkimą apsauginių dangų: nuo įprasto vaško iki brangesnių – kvarco ar nano keramikos dangų.

„Vaškas suteikia automobilio kėbului hidrofobinių savybių ir prie jo mažiau limpa nešvarumai, tačiau nuo pažeidimų praktiškai neapsaugo. Kita vertus kvarcas ar nano keramika padengia kėbulą tvirta membrana, kuri suteikia ne tik atsparumo purvinimuisi, bet ir apsaugą nuo smulkių mechaninių pažeidimų. Jei akmenuku ar rankinuku perbrauktume tokia danga padengtą kėbulą, tikėtina, kad bus pažeista tik danga, o po ja slypintis lakas ir dažų sluoksnis liks sveikas“, – sako A. Plečkaitis.

Pasak jo, šviežiai nupoliruotas ar dar nespėjęs apsitrinti kėbulas ilgiau išliks blizgantis ir atrodys nepriekaištingai, jei bus padengtas apsauginėmis dangomis: „Be to, nutikus nelaimei ir lengvai apgadinus apsauginį kėbulo sluoksnį, atnaujinti apsauginę dangą bus gerokai lengviau, nei poliruoti automobilį, ar, juo labiau – jį perdažyti.“