Automobilio kėbulo poliravimas ir apsauginės dangos: akių dūmimas ar būtinybė?

Pranešimas spaudai

2023-03-03, 07:35

0 komentarų

Reguliariai eksploatuojant automobilį dyla ne tik variklio ar pakabos elementai, bet ir žibintai, stiklai, kėbulas. Tiek plastikines, tiek metalines dažytas kėbulo dalis dengia grunto sluoksnis, plonas dažų sluoksnis ir skaidraus lako sluoksnis.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Automobilio kėbulo poliravimas ir apsauginės dangos: akių dūmimas ar būtinybė?

Pastarasis laikui bėgant dėvisi, praranda skaidrumą, o automobilis netenka pirminio blizgesio. Švaros ekspertai tikina, kad pirminį blizgesį galima atkurti, o nuo dėvėjimosi – apsisaugoti.

„Kartais kėbulo dažus dengiančio lako sluoksnis pažeidžiamas netyčia perbraukus kėbulą rankinuku, kuprine, šakomis gamtoje ar užkabinus pirkinių vėžimėliu automobilių stovėjimo aikštelėje. Visgi pagrindinis nusidėvėjimas kyla dėl kasdienės eksploatacijos – žiemą dažnai valant sniegą ar gremžiant ledą, šiltuoju metų laiku savarankiškai plaunant ir netinkamai sausinant automobilį“, – sako Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas.

Kiek neįprastas, tačiau efektyvus patarimas norintiems išvengti galvos skausmo dėl kėbulo lako pažeidimų ­– rinktis šviesų automobilį.

„Jei atliktume eksperimentą ir identiškai eksploatuotume juodą ir baltą automobilį, palyginus jų išvaizdą – juodasis atrodytų ženkliai prasčiau. Įbrėžimai apsauginiame lako sluoksnyje matomi plika akimi, nes šviesos spinduliai krisdami ant irėžimo lūžta ties aštria įrėžimo briauna taip sudarydami atspindžius. Laimei, nupoliravus kėbulą galima nugludinti paviršių ir grąžinti kėbului ankstesnį spindesį“, – sako A. Plečkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad neverta imtis stebuklingų priemonių, kaip poliravimo pigmentai, kurie neva atkuria automobilio spalvą visuomenėje: „Jie sukuria nebent placebo efektą, kadangi poliruojamas skaidraus lako sluoksnis, o ne dažai, esantys po juo.“

Taip pat jis paneigia vis dar gajų mitą, kad poliravimas neva gadina apsauginį lako sluoksnį.

„Tikrai negadina, nes patys automobilių gamintojai rekomenduoja kėbulą poliruoti reguliariai, bent kartą per 2-3 metus, priklausomai nuo automobilio eksploatavimo intensyvumo. Gamykliškai nudažyto automobilio dažų ir lako sluoksnis siekia 90-130 mikronų ir poliruojant reguliariai suplonėja vos keliais mikronais. Norint jį visiškai nutrinti, kėbulą prireiktų reguliariai poliruoti 50 metų“, – sako A. Plečkaitis.

Jis papildo, kad smulkūs įrėžimai šalinami naudojant poliravimo pastą, o gilesni įrėžimai šalinami naudojant šlifavimo pastą ir grubesnius šlifavimo padelius, o po to – paviršiai pakartotinai poliruojami. Esant giliems įrėžimams, kuomet dažų dangos sluoksnis pažeistas kiaurai iki dažų arba grunto, poliravimas nebepadės – tokius įrėžimus tvarko tik dažytojai.

Ne tik praktinė, bet ir estetinė nauda

Kuo lygesnis paviršius, tuo lengviau jį prižiūrėti. Prie lygaus kėbulo sunkiau kimba nešvarumai, tad automobilis išlieka švarus ­ilgiau – tai ypač aktualu žiemą, kuomet prie kėbulo priauga kelio apnašų sankaupos.

Automobilių švaros ekspertas poliruoti rekomenduoja ir automobilio stiklus bei žibintus, kurie lygiai taip pat kaip ir kėbulas – dėvisi.

„Žibintai ir stiklai bėgant metams praranda skaidrumą. Juos būtina poliruoti visų pirma dėl saugumo – skaidrumą praradę žibintai prasčiau skleidžia šviesą, nelygiai lūžtanti šviesa gali akinti kitus eismo dalyvius. Stikluose atsiradę įrėžimai atitinkamai apsunkina vairavimą, kadangi prie jų labiau kimba kelio apnašos, jie sunkiau nusivalo, atsiranda klastingi šviesos atspindžiai galintys akinti vairuotoją“, – sako A. Plečkaitis.

Ekspertas tikina, kad poliravimas yra vienas sudėtingiausių procesų švaros centruose ir nors savarankiškai automobilį poliruoti galima, galutinis rezultatas gali nepatenkinti lūkesčių.

„Pirmąjį poliravimo etapą sėkmingai įveikti ir suteikti automobiliui blizgumo gali bet kas, kam teko poliruoti kokį nors paviršių ir moka naudotis įrankiais. Bėda ta, kad po šio etapo susidaro vadinamos „hologramos“ – apvalūs atspindžiai, kuriems pašalinti reikia ilgametės patirties“, – sako A. Plečkaitis.

Gerą automobilio paviršiaus būklę išlaikyti padeda dangos

Vairuotojai rinkoje turi didelį pasirinkimą apsauginių dangų: nuo įprasto vaško iki brangesnių – kvarco ar nano keramikos dangų.

„Vaškas suteikia automobilio kėbului hidrofobinių savybių ir prie jo mažiau limpa nešvarumai, tačiau nuo pažeidimų praktiškai neapsaugo. Kita vertus kvarcas ar nano keramika padengia kėbulą tvirta membrana, kuri suteikia ne tik atsparumo purvinimuisi, bet ir apsaugą nuo smulkių mechaninių pažeidimų. Jei akmenuku ar rankinuku perbrauktume tokia danga padengtą kėbulą, tikėtina, kad bus pažeista tik danga, o po ja slypintis lakas ir dažų sluoksnis liks sveikas“, – sako A. Plečkaitis.

Pasak jo, šviežiai nupoliruotas ar dar nespėjęs apsitrinti kėbulas ilgiau išliks blizgantis ir atrodys nepriekaištingai, jei bus padengtas apsauginėmis dangomis: „Be to, nutikus nelaimei ir lengvai apgadinus apsauginį kėbulo sluoksnį, atnaujinti apsauginę dangą bus gerokai lengviau, nei poliruoti automobilį, ar, juo labiau – jį perdažyti.“

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

RRT

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 10:54

0 komentarų

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Situacija Lietuvoje artėja prie kritinės ribos: lietuviai vis dažniau nukenčia nuo sukčių, esamų kovos priemonių jau nebepakanka

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad žala vien IV ketvirtį padaryta vartotojams apibendrinant visų kategorijų sukčiavimus elektroninėje erdvėje yra per 4,7 mln. Eur. Jų duomenimis, 2023 metais fiksuota virš 5 tūkst. fišingo atvejų, 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1,9 mln. Eur – 2022 m. iki 1,6 mln. – 2023 m. Vidutinė išviliojama suma per metus sumažėjo nuo 542 Eur iki 300 Eur.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys rodo, kad, jei palygintume paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir pirmus tris šių metų mėnesius, nuorodų į žalingus interneto resursus blokavimo per dieną apimtis išaugo nuo 7 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkst. Visgi nors laiku blokuojamų žalingų nuorodų skaičius išaugo, iššūkių stabdant kibernetinius sukčius netrūksta.

RRT apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos pašto, siuntų pristatymo įmonių, Lietuvos banko, kai kurių komercinių bankų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir mobiliojo ryšio operatorių atstovai.

Daugėja sukčių skambučių

Pasak renginyje dalyvavusių operatorių atstovų, pastaruoju metu sukčiavimo metodai kinta didinant skambučių skaičių.

„Tokiu būdu sukčiai tikisi, kad nors dalis skambučių pasieks vartotojus. Ir šiuo atveju labai svarbu, jei norime rezultatų, kad policija maksimaliai įsitrauktų užkardant tokią veiklą. Itin reikšmingas yra ir tarptautines teisėsaugos bendradarbiavimas, nes sukčiai į Lietuvos vartotojus kėsinasi iš viso pasaulio“, – sako Darius Kuliešius, RRT tarybos narys.

Tuo metu Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad įsigalėjo ir nauja sukčiavimo tendencija – apsimestinės žinutės siunčiamos remiantis Android ir iOS telefonų funkcionalumu, kai RCS ir iMessage žinutės siunčiamos šifruotais duomenų kanalais ir tampa „nematomos“ operatoriams. Norint jas užkardyti, būtinas kompanijų „Google“ ir „Apple“ įsitraukimas.

Operatorius „Telia Lietuva“ pateikė statistiką, kad vien jų tinkle per 2024 metų pirmą ketvirtį buvo užblokuota 2,5 mln. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais, taip pat blokuota 36,9 tūkst. SMS žinučių, kurios neatitiko su turinio siuntėju suderintų identifikacinių požymių. „Bitė Lietuva“ skelbia, kad per 14 pastarųjų dienų blokavo beveik 70 tūkst. sukčių iš viso pasaulio skambučių, prisidengusių lietuviškais numeriais.

„Tai įrodo, kad mūsų priimtos priemonės dėl skambučių blokavimo su galimai suklastotais numeriais yra veiksmingos, tačiau jas dar galima tobulinti priimant išplėstinį variantą, kad operatoriai matytų ne tik savo, bet ir visus vartotojus, kurie užsienyje naudojasi mobiliojo ryšio paslaugomis. Tokiu būdu dar labiau sustiprintume apsaugą nuo apsimestinių mobiliojo ryšio skambučių iš užsienio“, – pabrėžia D. Kuliešius, RRT tarybos narys.

2023 m. RRT įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti trumpąsias žinutes su nuorodomis į žalingus interneto resursus bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dar vienas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje taip pat blokuoti Lietuvos mobiliojo ryšio numerius, jei operatorius nustato, kad šiais numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje, o abonentai tuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos.

Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams. Operatoriai taip pat privalo blokuoti tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučius, inicijuotus iš operatoriaus savo abonentams suteiktų numerių, kai abonentai nėra išvykę iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas