Automobilis dūsta, springsta, trūkčioja – kas sukelia šiuo simptomus ir kuo tai „gydyti“?

Pranešimas spaudai

2024-03-30, 12:00

0 komentarų

Jei jūsų automobilio variklis veikia netolygiai, pastebėjote padidėjusį dūmingumą, degalų sąnaudos pasiekė iki šiol nematytas aukštumas, o kartais jo užvedimas tampa tikru iššūkiu – tai gali būti signalas, kad turite problemų su užsikišusiais degalų purkštukais arba kietųjų dalelių filtru.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Automobilis dūsta, springsta, trūkčioja – kas sukelia šiuo simptomus ir kuo tai „gydyti“?

Tačiau ne visais atvejais tai būtinai reiškia dideles išlaidas remontui ar būtinybę keliauti į servisą. Kas tokiais atvejais gali padėti?

Vandens ir nešvarumų kamščiai

Šiuolaikinės degalų sistemos pasižymi dideliu efektyvumu, tačiau tuo pat metu reikalauja ir atitinkamos priežiūros. Pavyzdžiui, viena dažniausių problemų, kuri aktuali ne tik dyzelinių, bet ir benzininių automobilių vairuotojams – užsikišę degalų purkštukai. Į degimo kamerą degalai įpurškiami naudojant labai aukštą slėgį per ypač mažas skylutes purkštuko antgalyje, kurios ir yra jautriausia vieta.

Šias skylutes gali užkimšti įvairūs nešvarumai, net ir itin maži, dulkių pavidalo, taip pat ir vanduo. Nešvarumai gali atsirasti dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, degalus pilant iš metalinių ar plastikinių talpyklų. Taip pat dėl natūralaus degalų sistemos judančių detalių dėvėjimosi bei korozijos arba degalų degradacijos, kai jie bake stovi ilgai, tai ypač aktualu dabar, kai dyzelino sudėtyje naudojami biopriedai.

Tuo metu drėgmė į sistemą gali patekti su degalais, pavyzdžiui, nuo degalų užpylimo čiaupo, tačiau neretai ji susidaro degalų bake dėl temperatūrų skirtumo ir nedidelio jame esančio degalų kiekio. Drėgmė veikia kaip korozijos katalizatorius, taip pat tiesiogiai užkemša pačius degalų purkštukus sudarant vandens kamščius, kurių sistema nebegali pašalinti.

Kad degalų tiekimo sistemoje yra nepageidaujamų problemų, galima suprasti pastebėjus netolygų variklio darbą, kuris gali pradėti trūkčioti stipriau nuspaudus akseleratoriaus pedalą ir norint greičiau įsibėgėti, taip pat gali pastebimai padidėti degalų sąnaudos. Tačiau pastebėjus šiuos simptomus, nebūtina skubėti į servisą. Prieš tai galima pamėginti sistemą išvalyti.

Užterštos degalų sistemos valymui yra sukurti specialūs valikliai, kurie panaikina tiek dėl nešvarumų, tiek dėl drėgmės susidariusius kamščius. Renkantis valiklius reikėtų atkreipti dėmesį ar jie yra agresyvaus ar švelnaus veikimo. Agresyvaus gali „sukelti“ nešvarumus nuo degalų bako dugno, taip pat atplėšti korozijos daleles nuo sistemos vamzdelių sienelių ir kai kuriais atvejais, tai padaro daugiau žalos, nei naudos. Švelnios veikia tik tą vietą, kur yra kamštis ir pašalina jį.

„Tokius valiklius naudoti labai paprasta. Pakanka juos įpilti į baką, kartu su degalais. Susimaišęs su degalais, valiklis patenka į sistemą ir imasi darbo – skaido nešvarumus bei drėgmę. Valiklis nešvarumus išskaido į tokias daleles, kurios lengvai telpa per purkštuko antgalį ir patenka į degimo kamerą, kur sudega kartu su degalais, tada pasišalina per išmetimo sistemą“, – valiklių veikimo principą paaiškina „Xado“ klientų vadybininkas Ramūnas Kieras.

Nešvarumai ir drėgmė sistemoje neatsiranda staiga, nebent iš karto patenka dideliais kiekiais, todėl vairuotojai turi du pasirinkimus – valiklius naudoti profilaktiškai ir taip palaikyti degalų sistemos higieną, arba situaciją mėginti gelbėti, kai pastebimi pirmieji problemos simptomai.

Automobilį „dusinančios“ kietosios dalelės

Nuo tada, kai dyzeliniuose automobiliuose pradėti naudoti kietųjų dalelių filtrai (DPF), jie vairuotojams sukelia įvairius galvos skausmus. Pagrindinė jų problema – užsikimšimas. Taip nutikus, vairuotojai turi kelis pasirinkimus: seną filtrą keisti nauju, užsikišusį tiesiog išmontuoti, arba jį išvalyti. Jei DPF išmontuosite, o ne pakeisite jį nauju ar išvalysite, ne tik labiau kenksite aplinkai, tačiau labai tikėtina, kad nepavyks įveikti ir privalomosios techninės apžiūros, kurios metu kietųjų dalelių filtro darbui skiriamas vis didesnis dėmesys.

Kokios pagrindinės šio filtro užsikimšimo priežastys? Tai gali būti tiesiog natūrali automobilio eksploatacija. DPF filtras paprastai tarnauja 300-500 tūkst. kilometrų, o jei ir pasiekiamas dalinis užsikimšimas, filtras valomas regeneracijos būdu. Filtras gyvuoja trumpiau, jeigu automobilis daugiausia eksploatuojamas miesto sąlygomis, kai važiuojami trumpi atstumai, variklis nepasiekia darbinės temperatūros, todėl ir išmetimo sistema nepasiekia reikiamos temperatūros ir suodžiai neišdega. Dar viena priežastis – blogai veikianti degimo arba tepimo sistema. Nesudegę degalai ar į degimo kamerą patenkantis tepala, per išmetimo sistemą patenka į DPF filtrą ir jį užkemša.

To pasekmės gali turėti neigiamos įtakos įprastai automobilio eksploatacijai, tai yra, padidėja degalų sąnaudos, sumažėja automobilio trauka, aktyvuojamas avarinis variklio darbo režimas. Kartais filtras užsikemša tiek, jog nebepavyksta variklio užvesti. Net ir blogiausiu atveju, kietųjų dalelių filtrą dar galima išgelbėti jį valant - naudojant specialius valiklius.

„DPF filtras yra kaip korys, kurį nešvarumai ir užkemša. Ten susidaro kietas ir labai tankus suodžių sluoksnis, kuris sumažina, o galiausiai net ir visiškai užblokuoja išmetamųjų dujų pašalinimą. Specialūs valikliai būtent šioje zonoje ir veikia. Jie supilami į degalų baką, su jais susimaišo ir patenka į degimo sistemą. Būtent čia prasideda aktyvus priemonių veikimas – degimo metu vyksta cheminė reakcija ir valiklis, dujų pavidalu, nukeliauja iki DPF filtro, pradeda ardyti suodžius ir jie pašalinami per išmetimo sistemą“, – aiškina „Xado“ atstovas R. Kieras.

Jei pastebite, kad net ir neseniai išvalius DPF filtras vėl signalizuoja apie galima užsikimšimą, reikėtų patikrinti ar tvarkingai veikia variklio degalų tiekimo ir tepimo sistemos. Jei problemų nepašalinsite, kietųjų dalelių filtras gali pradėti kimštis ypač dažnai. Valiklį galima naudoti ne tik tuomet, kai jau pastebimi DPF filtro užsikimšimo simptomai, tačiau reguliariai. Pastaruoju atveju ne tik prailginsite šio brangaus komponento veikimą, bet ir užtikrinsite sklandesnį variklio veikimą.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas