Nors vairuojant automobilį telefono rankose laikyti negalima, baudas už tai kasmet gauna šimtai vairuotojų. Kalbėjimas telefonu vairuojant – dažniausia pasitaikanti ydinga vairuotojų pašalinė veikla, tačiau yra ir kitų, kurios kelia ne mažesnį pavojų – valgymas, kavos gėrimas, gražinimasis ar net pernelyg garsus muzikos klausymasis. Specialistai teigia, kad bet kuri pašalinė veikla prie vairo kelia pavojų, tad nė vienos jų nereiktų nuvertinti.
„Poco F6 Pro“ išmanusis dabar kainuoja tik 412,02 eurus su nuolaidos kodu DHJULYPROMOTIO55. Spauskite čia, kad įsigyti.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, parodė, kad jokia papildoma veikla vairuodami neužsiima tik 16 proc. vairuotojų. Net 15 proc. vairuodami geria kavą, 4 proc. kalbasi telefonu nenaudodami tam skirtos laisvų rankų įrangos.
Pašalinė veikla vairuojant – labai blogas įprotis, kurio atsikratyti daugeliui vairuotojų reikės labai daug laiko, sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Vieni dalykai mažiau pavojingi už kitus?
„Ar bent įsivaizduojame, kiek yra buvę tokių atvejų, kai vairuojant automobilyje po sėdyne nukrenta cigaretės pelenai, ima svilti, vairuotojas ima gesinti, lenkiasi ir nebemato kelio. Nesunku nuspėti, kuo tai gali pasibaigti ir pasibaigia“ , – sako A. Pakėnas.
Vairuotojams neretai atrodo, kad vienos blogybės vairuojant yra didesnės už kitas. Pavyzdžiui, visi puikiai žinome, kad kalbėjimas telefonu vairuojant labai blaško, o jei rankoje laikomas ir telefonas, kur kas blogiau reaguojame į sudėtingas, netikėtas situacijas.
Vis dėlto, anot A. Pakėno, visos nereikalingos veiklos gali būti vienodai pavojingos esant skirtingoms aplinkybėms.
„Labai sunku būtų pasakyti, kad viena veikla pavojinga labiau, o kita mažiau. Kiekviena pašaline veikla užsiimdami galime patekti į sudėtingas situacijas. Vienomis aplinkybėmis pavojingiausias gali būti telefono naudojimas, kitomis – valgymas. Juk ir iki mobiliosios eros buvo kalbama apie rūkymą, valgymą, gėrimą vairuojant“, – dėsto saugaus vairavimo ekspertas.
Anot jo, dar blogiau tai, kad Lietuvoje turime susiformavusią greičio viršijimo kultūrą, o važiuojant nesaugiu greičiu užsiimti pašaline veikla tampa dar pavojingiau.
Kasdienius įpročius būtina keisti
A. Pakėnas sutinka, kad užsiimti pašaline veikla vairuojant labai didelei daliai vairuotojų yra įprotis. Teoriškai net ir pačių blogiausių įpročių įmanoma atsikratyti, tačiau tam reikia ir daug laiko, ir pastangų.
„Vairuotojams įpročius pakeisti yra labai sunku. Aš manau, kad turėtumėte kalbėti apskritai apie gyvenimo būdo keitimą. Kodėl mes taip skubame, kodėl norime daryti vienu metu kelis darbus, nemokame susiplanuoti laiko“, – svarsto A. Pakėnas.
Jis pabrėžia, kad šiandien turbūt nė vienas vairuotojas pašaline veikla prie vairo neužsiima nesuprasdamas, kokia ji yra pavojinga, taip pat tikrai žino, už ką gali būti nubaustas.
„Supraskime, kad į vairavimo mokyklas ateina jau mokyklas bebaigiantys žmonės. Jie jau tikrai nėra kvaili ir supranta, ką vairuojant automobilį daryti galima, o ko negalima. Lygiai taip pat ir vyresni vairuotojai – tikrai žino, už ką gali būti nubausti“, – priduria pašnekovas.
Ragina visų pirma rūpintis saugumu
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu norima vairuotojus paskatinti atkreipti dėmesį į tai, kad pavojų kelyje kelia ne tik viršijamas greitis ar alkoholio vartojimas.
„Vairavimas yra itin atsakingas dalykas. Vairuodami automobilį juk esame atsakingi ne tik už savo, bet ir keleivių gyvybes, o galiausiai ir už visų kitų eismo dalyvių saugumą. Ar tikrai negalime užkąsti ir išgerti kavos namuose arba kavinėje, ar iš tiesų negalime stabtelėti, kad pakalbėtume telefonu ar išsitrauktumėme cigaretę. Neabejoju, kad laiką planuoti galėtume geriau ir visus pašalinius darbus atlikti dar prieš sėsdami prie vairo, o automobilyje turėtumėme koncentruotis tik į kelią“, – sako R. Viršilas.
Jis priduria, kad šiandieniniame pasaulyje visi vieni iš kitų tikimės kultūringumo, kurio kelyje, deja, daugeliui vis dar trūksta.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.