Tiesa, čia ir prasideda sunkioji dalis, mat transporto priemonės dizainas turi būti ne tik patrauklus akiai, bet ir atlikti įvairias funkcijas, atitikti saugumo reikalavimus, mašinoje privalo tilpti skirtingi agregatai ir panašiai.
Nors pastarieji dalykai yra objektyvūs, užduotis patraukti akį, atrodytų, yra itin subjektyvus tikslas, tačiau tam tikri standartai leidžia net ir tai įvertinti objektyviai, o kai kurie techniniai sprendimai padeda dizaineriams sukurti tokius automobilius, kokie jie yra.
Kalbant apie šiuolaikinių produktų dizainą, negalima nepaminėti prestižinio dizaino konkurso „Red Dot“, rengiamo dar nuo 1955 metų. Jame už geriausius dizaino pasiekimus ir proveržius apdovanojami produktai, prekių ženklų ir komunikacijos dizaino sprendimai bei dizaino konceptai.
Produktų kategorijų sąraše puikuojasi ir automobiliai. Tarp jų galima rasti net ir tokių kasdienių modelių kaip „Škoda“ ar „Peugeot“, taip pat ir superautomobilių, išriedėjusių iš „Maserati“, „Ferrari“ ar kitų žymių ir egzotiškų gamyklų.
Tiesa, kaip rašoma konkurso rengėjų puslapyje, įprasti „Red Dot“ apdovanojimai yra skiriami už aukštos kokybės dizainą, o „Red Dot: Best of the Best“ aukščiausiąjį apdovanojimą pelno tik savo kategorijoje išsiskiriantys unikalaus dizaino produktai, kurie rinkoje sukėlė naujų proveržių. Tarp šį titulą gavusių automobilių galima rasti „Ferrari Daytona SP3“, „McLaren 720S“ modelius ar vieną naujausių laureatų superautomobilį „Maserati MC20“.
„Maserati MC20“ yra tikrai vertas šio garbingo įvertinimo – industrijos profesionalų komisija jį skyrė už dizaino autentiškumą ir originalumą. Šis automobilis buvo geriausias, jis pranoko visus varžovus“, – apdovanojimo teikimą komentuoja automobilių dizaineris Dominykas Budinas.
Funkcionalus dizainas yra gražus pats iš savęs
Kalbėdamas apie automobilio dizaino kūrimą D. Budinas pasakoja, kad pirmiausia gaires jam nurodo kai kurios kuriamo modelio charakteristikos. Jos yra žinomos dar prieš pradedant paišyti eskizus.
„Dizainu visų pirma norėčiau vadinti būtent tai, kas apibrėžia automobilio charakterį ir kompoziciją: koks bus naudojamas variklis ir kaip jis bus išdėstytas? Kur sėdės vairuotojas ir keleiviai? Nuo to priklausys bendra proporcija – kas, mano manymu, yra labai stiprus veiksnys, siekiant sukurti dailų dizainą“, – subtilybes atskleidžia specialistas.
Štai jau minėtas italų kūrinys „Maserati MC20“ turi tarp ašių už keleivių sumontuotą variklį, tad jo siluetas panašus į daugelio kitų tokios pačios komponuotės superautomobilių – trumpesnis priekis, nei įprasta matyti gatvėse, ir ilga galinė dalis.
Savo kategorijoje šis modelis išskirtinai atrodo dėl tolygių linijų be įprastų oro aptakų – kuriant automobilio aerodinamiką inžinieriai praleido per 2 000 valandų oro tunelyje ir atliko daugiau nei 1 000 kompiuterinių simuliacijų (angl. computational fluid dynamics) tam, kad pasiektų itin mažą oro pasipriešinimą ir didelę prispaudžiamąją galią.
Taigi, kiekviena šio itališko modelio linija bei detalė ne tik graži, bet ir atlieka funkciją. Net ir automobilio dugno forma pasitarnauja geresnėms aerodinaminėms savybėms.
Išsiaiškinus šiuos dalykus, pasak automobilių dizainerio, pereinama prie kito žingsnio. Jo metu sprendžiama, kaip atrodys įvairūs paviršiai, detalės, prekių ženklą ir jo istoriją atspindintys akcentai. Taip pat ir salono funkcionalumas, patogumas, prietaisų interaktyvumas.
Štai priekinės minėto modelio grotelės sukurtos taip, kad primintų prieš beveik du dešimtmečius gaminto ir kolekcininkų pamėgto MC12 modelio dizainą.
Pavyzdys iš praeities
Specialistas pateikia kelis superautomobilių pavyzdžius, kai ranka rankon dirbę dizaineriai bei inžinieriai sugebėjo pasiekti puikių rezultatų. Dizainerio teigimu, nors modeliai labai skirtingi, juos sieja kai kurie elementai.
„Manau, geriausias superautomobilio pavyzdys iš praeities yra „Lamborghini Miura“. Jis yra laikomas šios kategorijos pradininku. Šį titulą „Miura“ modelis pelnė ne tik dėl pažangių technologijų, bet ir dėl nesenstančio Giuseppe „Nuccio“ Bertone dizaino.
Kaip kontrastą norėčiau įtraukti modernių laikų superautomobilį „Rimac Nevera“. Abiejų automobilių dizainas tam tikra prasme yra vienodai nepakartojamas: nepaisant ryškių technologinių skirtumų, jie dalijasi labai panašiu siluetu, žema vairuotojo sėdimąja vieta, aptakiu kėbulu, kuriame kiekvienas ortakis turi savo aiškią funkciją“, – dėsto D. Budinas.
Lygindamas senesnių laikų ir modernius superautomobilius pašnekovas neslepia, kad atsakyti, kurių laikų modeliai yra gražesni, būtų sudėtinga. Tačiau D. Budinas drąsiai teigia, jog naujųjų modelių dizainas yra geresnis jau vien dėl efektyvumo, naudojamų medžiagų bei aerodinaminių savybių.