Tačiau pastarieji neturėtų nustebti, jog pirmieji jų pamatyti automobiliai trasoje bus toli gražu ne patys pajėgiausi, ne patys greičiausi ir netgi ne sportiniai.

Tai bus standartiniai „Peugeot“ krosoveriai. Jais važiuos ne ankstesnių metų čempionai, o teisėjai. Kiek tokių automobilių įprastai būna ralyje ir kokią funkciją jie atlieka?

Pirmieji startuoja visai ne čempionai

Ralio varžybose starto tvarka sudaroma atsižvelgiant į vairuotojų pajėgumą. Čempionai, vicečempionai ir kiti ankstesniais metais geriausius rezultatus parodę lenktynininkai rauna pirmieji.

Tokia tvarka būtina klasikinio ralio formatui, kur dalyviai lenktyniauja bandydami kuo greičiau įveikti tam tikrą kelio ruožą. Lėtesnę techniką paleidus pirmiau, pajėgesni lenktynininkai ilgame greičio ruože silpnesnius ekipažus pasivytų, o tai turėtų neigiamą įtaką jų pasirodymui ar netgi žmonių saugumui. Tad dažniausiai pirmasis startuoja praėjusių metų čempionas ar čempionato lyderis. Visi kiti – už jo.

Vis dėlto šalia trasų įspūdingų momentų laukiantys žiūrovai pirmiausia išvysta ne pačius greičiausius ekipažus. Prieš juos – dar keli nuliais pažymėti ekipažai, kurie lekia gana greitu sportiniu tempu, tačiau jų rezultatai nėra skaičiuojami, nes šių misija yra ne kuo greičiau įveikti trasą, o patikrinti, ar ji saugi. O dar prieš juos – standartiniai saugos automobiliai.

Kiekvienas užkietėjęs ralio aistruolis iš karto atsakytų, kad saugos automobiliai, pažymėti „SAF“ (nuo angl. žodžio „safety“ – saugumas – aut. past.) skiriamuoju ženklu, vaiko žiūrovus iš nesaugių varžybų stebėjimo vietų. Ir tai yra tiesa. Užtikrinti saugumą – pagrindinė šiais automobiliais važiuojančių teisėjų misija. Tačiau tai – labai apibendrintas jų darbo apibūdinimas.

„Šiais automobiliais važiuojantys saugių varžybų organizavimo komiteto nariai tikrina, ar trasa yra saugi vykdyti varžybas, o Lietuvos automobilių sporto federacijos Ralio komiteto paskirtas stebėtojas ir sporto komisarai pasižiūri, ar viskas teisinga iš jų pusės. Jie įvertina, ar trasa pakankamai paruošta sportinei rungčiai, ar nėra neatitikimų, ar bus sudarytos geros konkurencinės sąlygos“, – apie saugos automobilių funkcijas plačiau paaiškina „Orlen Lietuva Rally“ organizatorius Vitalijus Plastininas.

Kiekvienam ekipažui – svarbios užduotys

Kiekvieną ralio trasą iš viso įveikia trys saugos automobiliai. Pirmasis nuo starto pajuda likus valandai iki lenktynių pradžios, vos tik greičio ruožas yra uždaromas. Jis juda lėtai, nes trasoje gali sutikti dar spėjusių įvažiuoti ir besiblaškančių žiūrovų. Klajokliai nukreipiami trasos kryptimi, jie privalo iš jos išsukti arba pasitraukti į saugią žiūrovų zoną. Pirmasis saugos automobilis iš esmės patikrina, ar trasa švari.

Po 10 minučių pajuda antrasis automobilis. Teisėjai žiūri, ar viskas atitinka sudarytą saugos planą. Mašinoje yra apie pavojingas vietas įspėjančių ženklų ir STOP juostų: teisėjai jas gali papildomai užtverti. Kiekvienas automobilis turi ne tik švyturėlius, bet ir garsiakalbius, per kuriuos jie gali bendrauti su žiūrovais, paprašyti jų pasitraukti į saugesnę vietą.

Galiausiai, dar po dešimties minučių, likus pusvalandžiui iki pirmojo lenktyninio ekipažo starto, į greičio ruožą išrieda trečiasis saugos automobilis. Jis stengiasi nestoviniuoti, tikrina trasos konfigūraciją, saugumą ir priima sprendimą, ar galima vykdyti varžybas. Teisėjai bendrauja radijo ryšiu, anksčiau važiavę ekipažai praneša apie didesnes žiūrovų susibūrimo vietas, kur kyla pavojų saugumui, paskutinėje transporto priemonėje esantys komisarai tikrina, ar žiūrovai atsistojo į saugias vietas.

„Kiekviename saugos automobilyje važiuoja vairuotojas ir dar du arba trys žmonės. Vienas stebi planą ir pasakoja, ką mato jame, antrasis tikrina, ar viskas atitinka, ir kalba per mikrofoną žiūrovams. Jei būna trečiasis, jis atlieka labiau pagalbinį vaidmenį, padeda greitai tverti juostas, statyti draudžiamuosius ženklus.

Daugiausia darbų atlieka SAF C automobilyje esantys specialistai. Jie padaro tai, ko nepadarė trasą tvėręs kolektyvas. SAF B stoja tik esant kritinei situacijai, o SAF A rieda trasos saugumo viršininkas. Jis priima paskutinį sprendimą – vykdyti varžybas ar ne“, – išsamiau paaiškina Lietuvos automobilių sporto federacijos saugumo ekspertas Tautvydas Antanavičius.

Misijai reikalingi didesnio pravažumo automobiliai

Teisėjai darbui dirbti dažniausiai renkasi didesnio pravažumo automobilius, nes ralis Lietuvoje vyksta tik ant žvyro, o tokia danga po galingų visais ratais varomų sportinių bolidų su itin grubiomis padangomis, kurios neretai dirba lyg žemkasės, gali sukelti iššūkių. Žvyrkeliuose gausu aštrių akmenų, gali būti ir gilių provėžų.

„Visi saugos automobiliai turėtų būti didesnio pravažumo, nes Lietuvoje yra nemažai greičio ruožų, kuriais važiuojama po du kartus. Jeigu tarp jų yra pertrauka, saugos automobiliams tenka važiuoti antrą kartą, o devyniasdešimčiai ralio automobilių pradrėskus žvyrą minti lengvąja mašina gali būti keblu“, – tikina T. Antanavičius.

Dėl šios priežasties „Orlen Lietuva Rally“ organizatoriai teisėjus pasodins į „Peugeot“ krosoverius, turinčius aukštą prošvaisą ir erdvų saloną, kad saugos darbuotojams būtų patogu, tilptų visa reikalinga ekipiruotė.

„Aš pats trasas sudarinėju su „Peugeot 3008“. Vykstame trasų ieškoti, tuomet sudarome kelio knygą, dar kartą važiuojame ją tikrindami, tuomet parengiame saugos planus ir vėl tikriname. Per dieną žvyrkeliais sukariame apie 300–400 km, trasos paruošimas užtrunka maždaug penkias dienas“, – apie automobilio panaudojimą dėliojant trasas pasakoja ralio organizatorius V. Plastininas.

Ralio savaitgalį, gegužės 12–13 dienomis, tiek dalyviams, tiek ir teisėjams teks įveikti beveik 360 km ilgio trasą, iš kurių kiek daugiau nei 102 km drieksis greičio ruožais. Varžybos vyks aplink Mažeikius, Viekšnius ir Akmenę.