Projektuojant būstą aktualu ne tik inžineriniai sprendimai, pastato lokacija, langų dydis, tinkamai įrengtas apšvietimas, bet ir tokie dalykai, kaip kambariuose auginamos gėlės.
Kaip sako „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, atsakingas energijos vartojimas nėra tam tikrų priemonių ar įpročių atsisakymas, tačiau jų naudojimas tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia. Pasak jos, panašų principą galima pritaikyti ir projektuojant bei statant aukščiausios energinės klasės namą – atsisakyti tam tikros detalės architektūroje, norint lengviau įgyvendinti A++ klasės reikalavimus, nebūtina.
„Pastato architektūrinis išplanavimas visada gali būti toks, kokio norima. Tam tereikia tinkamai pritaikyti papildomus sprendimus, kurie užtikrintų energinį efektyvumą. Pavyzdžiui, kad ir kokios formos bebūtų namas – stačiakampis, kvadratas ar ovalus, siekiant sukurti daugiau nemokamos šilumos užtektų pastato sienas orientuoti į tinkamą Pasaulio kryptį ir jau turėsime rezultatą. Pavyzdžiui, gyvenamas patalpas labiau į Pietus, o pagalbines – į Šiaurę“, – sako ji.
Energetinio efektyvumo programos vadovės teigimu, su pastato vidaus interjeru dar paprasčiau. Pavyzdžiui, norint energiją vartoti atsakingai, reikėtų neužstatyti daiktais ar baldais langų, o taip pat baldus statyti taip, kad jie neužstotų kambaryje esančio radiatoriaus, ar vengti statyti šaldytuvo ir nekabinti kondicionieriaus stipriai apšviestose saulės vietose.
Nuo teisingo apšvietimo iki augalų
Prie efektyvaus būsto energijos vartojimo dažniausiai prisideda vidaus interjero sprendimai, kurie gyventojams yra kasdienybė. Pavyzdžiui, dirbtinis apšvietimas, langams skirtos užuolaidos ar roletai. Tačiau, kaip pastebi „NOMO“ studijos architektė, interjero dizainerė Laura Janavičiūtė, energiją taupyti padeda net ir tokie elementai, apie kuriuos efektyvaus energijos vartojimo kontekste retas gyventojas pagalvoja.
„Norintiems taupyti energiją, patalpų viduje itin svarbu kruopščiai apskaičiuoti apšvietimo sprendimus. Tad vienas populiariausių efektyviam energijos vartojimui skirtų būsto vidaus interjero sprendimų – šiuolaikinės apšvietimo sistemos, kurios automatiškai reguliuoja šviesos ryškumą, atsižvelgiant į paros metą ar žmonių atliekamą veiklą. Ir, žinoma, leidžia taupyti energiją. Kitas populiarus sprendimas, kuris, pavyzdžiui, šaltuoju sezono metu daro įtaką energijos sunaudojimo kiekiui – tinkamai parinkti roletai su tinkamu saulės pralaidumu. Roleto audiniai atspindi ultravioletinius spindulius ir tamsina patalpą priklausomai nuo audinio atspalvio šviesumo. Šviesesni atspalviai gali daugiau praleisti dienos šviesos, tamsesni mažiau“, – apie interjero sprendimus pasakoja L. Janavičiūtė.
Pasak interjero dizainerės, gyventojams verta įsidėmėti, kad prie energetinio efektyvumo prisidėti gali net ir paprasčiausi kambariniai augalai.
„Yra tokių kambarinių gėlių kaip, pavyzdžiui, dracena, krotonas ar įvairūs sukulentai, kurie, pasak floristų, puikiai geba sugerti ore esančius teršalus. Be tor eikia nepamiršti, kad visi augalai didžiąją dalį vandens, kuris naudojamas laistymui, vėliau išgarina per savo lapus. Taigi, galima sakyti, kad augalai yra tarsi orą drėkinantis ir jį valantis filtras. Jie patalpose ne tik yra svarbi interjero detalė, kuri puošia įvairius kampelius, gražina aplinką, bet tuo pačiu padeda palaikyti patalpų optimalią santykinę oro drėgmę taupant jai išlaikyti naudojamus dirbtinius resursus“, – sako L. Janavičiūtė.
„Nemokamą šilumą“ geriausiai generuoja langai į Pietinę pusę
Architektūros studijos „Plazma“ architektė Skirmantė Kubiliūtė-Deniušienė išskiria keletą konkrečių veiksnių, padėsiančių lengviau suderinti tam tikrą architektūrą ar dizainą bei energetinį efektyvumą.
„Visų pirma, reikia žinoti, kad šiaurinė pusė – tamsi ir drėgna, pietinė – šilta, vakarinė – karšta ir sausa, rytinė – vidutiniškai drėgna, sausa ar karšta. Taigi, rengiant architektūrinį planą, itin svarbu tiksliai įsivertinti konkrečią vietą, aplinką, kurioje pastatas stovės – ar jis bus apsuptas kitų namų, ar atvirame lauke, ar pamiškėje. Nuo to gali priklausyti, kurioje pusėje geriausia projektuotai miegamąjį, svetainę ar virtuvę bei kurioje namo pusėje bus daugiausia langų.
Pavyzdžiui, žiemą saulei šviečiant į pietinius langus, kur nėra šešėlio, efektyviai susikuria „nemokama šiluma“, kuri namui esant gerai apšiltintam ir sandariam, pasilieka jo viduje. Siekiant energinio efektyvumo pakanka, kad pietų pusėje būtų kambariai, kuriuose gyventojai praleidžia daugiausia laiko. Taip jiems namuose bus šilčiau ir nereiks kurti papildomos šilumos. Be to, pietinėje pusėje gerai būtų ir didesni langai, kurie, galimai, leistų „nemokamos šilumos“ sugeneruoti dar daugiau“, – pasakoja architektė.
Pasak jos, tam, kad susidėliojus architektūrinius planus jie sklandžiai pavirstų realybe ir tinkamai susiderintų su energijos taupymu, namo statybos procesą įgyvendinančių rangovų darbą turi nuolatos lydėti kiti specialistai.
„Pirmiausia, reikia bendradarbiauti su pastatų energetinio naudingumo vertinimo ekspertais, kurie įvertina reikiamas išorės atitvarų šilumines savybes, taikytinus mazgus ar inžinerinių sistemų charakteristikas. Tuomet būtina, kad prie rangovų darbo toliau dirbtų architektas, kuris prižiūrėtų projekto sprendinių įgyvendinimą. Galiausiai, rekomenduotina samdytis statinio statybos techninės priežiūros specialistą, nes jis gali užtikrinti bešališkos ir korektiškos statinio techninės priežiūros eigą“, – pataria S. Kubiliūtė-Deniušienė.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo „Ignitis“ įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.