Ekspertų teigimu, vaizdo stebėjimo kameros yra vienas efektyviausių būdų, padedančių užtikrinti turto apsaugą, tačiau jos turi būti įrengtos ir prižiūrimos taip, kad nepažeistų asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
„Artėja Kalėdos ir Naujieji metai, kurių metu daug gyventojų vyksta švęsti pas draugus, gimines, į kurortus ar užsienį. Natūralu, kad tušti likę namai vilioja vagis, tačiau tik ne tada, kai šalia individualaus ar daugiabučio namo yra įrengtos vaizdo kameros – paprastai ilgapirščiai nesiryžta lankytis ten, kur bus nufilmuoti. Svarbu žinoti, kad vaizdo kameros daugiabučio namo bendrosiose erdvėse turi būti įrengiamos laikantis asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų ir vidinių bendrijos patvirtintų taisyklių, jei tokios yra“, – komentuoja NT bendrovės „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas.
Nefilmuoti langų, neįrašinėti garso
Daugiabučiuose namuose vaizdo stebėjimo kameros paprastai įrengiamos norint apsaugoti visų gyventojų turtą bei nuosavybę, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti saugią aplinką. Dėl to, pasak pašnekovo, jos dažniausiai montuojamos bendro naudojimo zonose – laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur „stebi“ įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, į laiptines įeinančius ar iš jų išeinančius žmones.
„Vaizdo kameras montuojant bendro naudojimo patalpose ir teritorijose svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio asmenų privatumui. Pavyzdžiui, vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke – į būstų langus, taip pat vaizdo stebėjimo kameros negali daryti garso įrašų. Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti ir apie tai informuojantys ženklai, aiškiai matomi asmenims dar prieš patenkant į kamerų stebėjimo zoną“, – vardina A. Sugintas.
Jo teigimu, naujuose gyvenamuosiuose NT projektuose paprastai patys projekto vystytojai pasirūpina įrengti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą bei vaizdo įrašų saugojimo įrangą, tačiau kartais gyventojai priima sprendimą įsirengti papildomai vaizdo kamerų tiek kitose daugiabučio bendro naudojimo vietose, tiek ir gyventojams nuosavybės teise priklausančiose terasose, kiemeliuose.
„Įsirengti vaizdo stebėjimo sistemą savo terasoje, balkone ar kiemelyje nėra draudžiama, tik svarbu nepamiršti, kad ir tokiu atveju negalima pažeisti kitų asmenų privatumo, taip pat būtina įsitikinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų. Jeigu vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos privačiose valdose ir į jų stebėjimo lauką patenka tik asmeniui priklausanti privati teritorija, duomenų apsaugos reglamento nuostatos netaikytinos“, – aiškina bendrovės „Realco“ ekspertas.
Vaizdo įrašais gali pasinaudoti policija
Pasak A. Suginto, asmens duomenų apsaugos reikalavimai galioja ne tik fiksuojant vaizdą, bet ir jį vėliau saugant bei peržiūrint. Dėl šios priežasties vaizdo stebėjimo kamerų įrašais negali naudotis bet kas ir bet kada.
„Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai dažniausiai būna saugomi, tvarkomi ir prireikus perduodami tretiesiems asmenims gyventojų bendrijos pirmininko ar kito paskirto atsakingo asmens. Taip yra labiau užtikrinama asmens duomenų apsauga, sumažinamas asmenų, galinčių pasiekti šią potencialiai „jautrią“ informaciją, skaičius. Leidus visiems daugiabučio namo gyventojams naudotis stebėjimo kamerų tinklu arba saugoma informacija, būtų labai sudėtinga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą“, – teigia jis.
Vandalizmo atveju, įvykus vagystei, eismo įvykiui ar kitiems nutikimams, kuriems išsiaiškinti prireikia vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, juos administruojantis asmuo, įsitikinęs duomenų panaudojimo teisėtumu ir žinodamas informacijos prašymo tikslą, suteikia vaizdo medžiagos įrašą į jį pasikreipusiems nukentėjusiems asmenims ar policijos pareigūnams.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, policija dažniausiai naudojasi savivaldybių viešose vietose įrengtomis vaizdo kameromis, kurios būna įrengiamos problematiškiausiose miesto vietose. Dažniausiai kamerų pagalba nustatomi įvairūs administraciniai, kelių eismo taisyklių pažeidimai, eismo įvykių kaltininkai, neblaivūs ar viešąją tvarką pažeidinėjantys asmenys.
„Norime priminti gyventojams, kad ir jų turimos vaizdo kameros taip pat gali būti naudingos tiriant nusikaltimus ar juos stabdant. Tam reikėtų prisijungti prie jau kelerius metus vykstančios policijos iniciatyvos ir užregistruoti turimas vaizdo stebėjimo sistemas. Matome, kad gyventojai pakankamai aktyviai jungiasi prie šios iniciatyvos, o vaizdo įrašais policijos pareigūnai yra sėkmingai pasinaudoję, tirdami įvykius“, – komentuoja R. Matonis.
Vaizdo stebėjimas ar garso signalizacija?
Paklaustas, ar vaizdo stebėjimo kameros nekonkuruoja su signalizacijos sistemomis, kurias turi įsirengę nemažai gyventojų, A. Sugintas sako, kad jų funkcijos gana skirtingos.
Signalizacijos vykdo objekto perimetro bei vidaus patalpų apsaugą, o esant pažeidimams suveikia garsiniu signalu ir informuoja saugos tarnybą. Jos taip pat naudojamos patalpų priešgaisrinės saugos stebėsenai, kuomet suveikia atsiradus dūmams ar kilus gaisrui.
Na, o vaizdo stebėjimo įranga yra prevencinė priemonė, kuri dažnai atgraso vagis nuo įsilaužimo į objektą bei padeda ieškoti kaltininko įvykus nusikalstamai veikai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad su saugos tarnybomis galima sudaryti ir vaizdo stebėsenos sutartis, tuomet jos taip pat reaguos į vaizdo kameromis fiksuojamą realiu metu vykstantį įvykį, kaip ir į signalizacijos siunčiamus pranešimus.
„Apibendrinat galima būtų sakyti, kad signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos turi šiek tiek skirtingas funkcijas ir viena kitos nepakeičia. Vidaus patalpų apsaugai labai naudinga apsauginė-priešgaisrinė signalizacija, o bendro naudojimo erdvėse efektyvesnė yra vaizdo stebėjimo įranga, užtikrinanti saugią aplinką visiems gyventojams“, – reziumuoja „Realco“ atstovas.