Įmonių vadovai tiki, kad įvairios skaitmeninės priemonės padės didinti darbo efektyvumą, darbuotojų įsitraukimą ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis išlaikyti bent jau minimalų verslo augimą. Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ekspertas išskiria keturis įrankius, kurie organizacijoms bus patys aktualiausi šiemet.
„Nors per pasaulį ritasi darbuotojų atleidimo ir kitos diržų veržimosi bangos, nepanašu, kad verslas taupytų skaitmenos sąskaita. „Gartner“ prognozuoja, kad vien išlaidos debesijos sprendimams šiemet augs daugiau, nei 21 proc. Taip pat stebime išaugusį susidomėjimą darbo erdvę už biuro ribų išplečiančiu 5G internetu, visiems gerai pažįstama „Teams“ ir kitomis superprogramėlėmis bei nulinę toleranciją saugumo incidentams garantuojančių paslaugų tapimą elementaria verslo higiena“, – naujausias tendencijas vardina „Telia“ verslo klientų vadovas Danielis Karpovičius.
Besitęsiantis įmonių „kraustymasis“ į debesis
Failų dalinimasis per „OneDrive“ ar grupinis dokumentų redagavimas, naudojant „Microsoft 365“ paketo paslaugas, šiandien yra jokia naujiena ir per pastaruosius penkerius metus spėjo tapti neatsiejama nuotolinio ar hibridinio darbo dalimi. Tačiau 2023 m. organizacijų persikėlimas į debesis kryptingai gilės ir apims kur kas daugiau užduočių, kurios iki šiol buvo atliekamos lokaliai. Netgi įskaitant administracines funkcijas.
„Įmonės vis daugiau savo procesų perkelia į debesų infrastruktūrą, o tai leidžia efektyviau naudoti tinklą, lanksčiau valdyti įmonę, išnaudoti automatizuotą duomenų analizę ir netgi kaip paslaugą gauti įvairias išorines aplikacijas. Debesų kompiuterijos sprendimai iš esmės išlaisvina bendroves iš nuosavo tinklo infrastruktūros priežiūros. Dėl šių privalumų debesijos infrastruktūra paremtas įmonių valdymas padeda joms neprisirišti ir prie vienos fizinės vietos“, – teigia pašnekovas.
Spartus 5G internetas – raktas į verslo mobilumą
Ekonominio nuosmukio akivaizdoje atlikusios restruktūrizaciją ir panaikinusios nereikalingas pareigybes, „Meta“, „Microsoft“ ir net daug mažesnių bendrovių sąnaudų taupymo žirklės perėjo prie biurų atsisakymo. Vietoje jų darbuotojams buvo sudarytos galimybės dirbti iš namų bei kitų vietų, derinant nuotolinio ir hibridinio darbo modelius. Natūralu, kad šias tendencijas seka ir lankstesnių ryšio paslaugų poreikis, ypač kai jį visiškai patenkinti gali penktos kartos mobilusis ryšys.
„5G veikimo stabilumas šiomis dienomis praktiškai nenusileidžia šviesolaidiniam internetui, tačiau leidžia išvengti išlaidų kabelio vedimui. Šiuo itin pažangiu ryšiu paremta biuro interneto paslauga leidžia našiai dirbti tiek pastovioje darbo vietoje, tiek spartų internetą kartu su savimi pasiimti į bendradarbystės erdves ar net komandos formavimo išvykas už miesto. 5G internetas yra bene geriausias sprendimas tuomet, kai nenorima prisirišti prie tam tikrų patalpų ir bendrovės viduje turėti laisvę varijuoti tarp nuotolinio ir fizinio darbo režimų – ypač turint omenyje, kad įmonių parsisiunčiamų ir išsiunčiamų duomenų kiekiai nuolat didėja“, – pažymi „Telia“ verslo klientų vadovas.
Superprogramėlės
Dar viena šiųmetė tendencija verslo padangėje – superprogramėlių išpopuliarėjimas. Remiantis prognozėmis, 2027 m. pusė pasaulio populiacijos kasdien aktyviai naudos bent keletu superprogramėlėmis įvardijamų aplikacijų, tokių kaip „Microsoft Teams“ ar „Slack“. Jų pavadinimu pakrikštytos platformos ar ekosistemos, per kurias vartotojas gali pasiekti daug įvairių paslaugų ar produktų – tiek vystomų pačios platformos, tiek trečiųjų šalių kūrėjų. Paprastai tariant, viena tokia programėlė pakeičia ar apjungia daugelį kitų programėlių, siūlančių atskiras paslaugas.
Nesvarbu, ar tai būtų superprogramėlės, ar paprastos aplikacijos – jos įmonėms gali tapti patrauklia platforma pasiekti vartotojus ir pasiūlyti savo paslaugas, atveriant naujus pardavimo kanalus. Be to, jos suteikia galimybę efektyviau valdyti verslą, kartu gaunant daugiau lankstumo ir mobilumo. Ypač, kai Lietuvos ir mūsų regiono verslams mobilios aplikacijos turėjimas tapo ne be tuo, ką turėti malonu, o tiesiog privaloma.
„Kaip rodo įvairūs tyrimai, valdant verslą išmanieji telefonai jau ima nukonkuruoti kompiuterius. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje bendrovės BT atliktas tyrimas rodo, kad 59 proc. valdančiųjų verslus pagrindiniu įrankiu tam renkasi išmanųjį telefoną. Dėl to verslams šiemet ir ateinančiais metais tiesiog gyvybiškai būtina investuoti į programėles, jų kūrimą, vystymą ir saugumą“, – įsitikinęs D. Karpovičius.
Rūpinantis saugumu – nulinė tolerancija rizikoms ir incidentams
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) duomenimis, pernai kibernetinių atakų skaičius Lietuvoje išliko aukštame lygyje ir buvo panašus kaip 2020 metais. Be to, padaugėjo sudėtingesnių tikslinių, didelę žalą padaryti galinčių incidentų. Kibernetinių nusikaltėlių taikiniu pernai dažniausiai tapo prieglobos paslaugų (angl. hosting) tiekėjai. Net 53 proc. visų atakų buvo nukreiptos į juos.
Pernai „Telia“ iniciatyva „Kantar“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad nepaisant didėjančių grėsmių, 22 proc. bendrovės klientų idžiųjų verslo ir viešojo sektoriaus įmonių segmente vis dar nenaudoja saugumo paslaugų IT infrastruktūrai. Taip pat reikšminga jų dalis nesinaudoja interneto saugumo paslaugomis, apsaugančiomis nuo įsilaužimų ir masinių atakų. „Telia“ verslo klientų vadovo teigimu, šios įmonės labai rizikuoja, nes be patikimų saugumo sprendimų – tik laiko klausimas, kada jos patirs kibernetinių nusikaltėlių žalą.
„Į kibernetinį saugumą reikia žiūrėti vadovaujantis idėja, kad niekada negalima niekuo pasitikėti, visada viską reikia tikrinti. Todėl tiek įmonės tinkle, tiek jungiantis nuotoliniu būdu rekomenduojama naudoti nulinio pasitikėjimo modelį. Tačiau kartu reikėtų pasvarstyti, kaip užtikrinti, kad reikiami žmonės saugią prieigą prie reikiamų duomenų turėtų iš bet kur“, – akcentuoja ekspertas.
Pasak jo, technologijos, leidžiančios taikyti nulinės tolerancijos klaidoms saugumo principą, apima kelių faktorių autentifikaciją, nuolatinį programinės ir techninės įrangos atnaujinimą, debesijos paslaugų valdymą bei kitas pažangias tapatybės ir prieigos valdymo priemones. Prie jų taip pat priskaitomas pažeidžiamumų skenavimas, patikimos ugniasienės, slaptažodžių valdymo sistemos ir dar daugiau.