Bankai skambina pavojaus varpais: kiekvienas lietuvis privalo žinoti kaip apsisaugoti, sukčių siekiams pasisavinti pinigus – nėra ribų

Pranešimas spaudai

2023-04-18, 15:00

10 komentarai (-ų)

Pastaruoju metu „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Bankai skambina pavojaus varpais: kiekvienas lietuvis privalo žinoti kaip apsisaugoti, sukčių siekiams pasisavinti pinigus – nėra ribų

Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų.

„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse klientų sąskaitose. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.

Kaip pabrėžia Ž. Augonė, svetainė www.swwedbank.com, į kurią SMS žinutėse nukreipia sukčiai, atkartoja tikrą „Swedbank“ interneto banko aplinką, tačiau tai yra fiktyvi svetainė, neturinti nieko bendro su „Swedbank“ veikla.

Kaip apsaugoti savo pinigus nuo sukčių

Sukčiai meistriškai moka įtraukti aukas į savo vykdomas apgaulės schemas. Jie gali mėginti „užkalbėti dantį“, užversti Jus dideliu kiekiu informacijos, gąsdinti pasekmėmis ar pabrėžti Jūsų žinių trūkumą. Tokiu atveju svarbiausia yra nepasiduoti emocijoms ir reaguoti šaltai.

Sukčiai gali itin įtikinamai apsimesti bet kokiu asmeniu, įmone arba institucija, jie gali labai profesionaliai bendrauti su Jumis telefonu, žinutėmis, laiškais ir kitais būdais – klastojami elektroniniai laiškai, dokumentai, naudojamos fiktyvios įmonės, melagingos reklamos, sukuriamos patikimų interneto svetainių fiktyvios kopijos, į asmeninį kompiuterį įdiegiami virusai ir kitos kenksmingos programos. Todėl visuomet patariame būti šiek tiek skeptikais, ypač kai kalba eina apie neįtikėtinai viliojančius pasiūlymus.

Sukčiavimo principai gali būti panašūs, tačiau scenarijai, priemonės, turinys ir forma gali skirtis. Būtent dėl šios priežasties svarbu atsiminti keletą pagrindinių dalykų, kurie padės išvengti nuostolių:

  • Niekada niekam neatskleiskite savo naudotojo ID, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos. Ypač budrūs bukite tuomet, jei banko darbuotoju prisistatantis asmuo prašo šių duomenų, nors Jūs patys bankui neskambinote ir neketinote vykdyti jokių operacijų – nei prisijungimo, nei pervedimų tvirtinimo.
  • Nespauskite jokių e. paštu, pokalbių programėlėse ar SMS žinutėse gautų nuorodų, nevykdykite prašymų suvesti arba padiktuoti prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis; atidžiai įvertinkite savo telefono ekrane matomą prašymą įvesti turimos prisijungimo priemonės slaptažodį, jei neturite su kuo sulyginti kontrolinio kodo ar jis nesutampa.
  • Jei kyla nors mažiausia abejonė, neskubėkite ir nedelsiant nutraukite veiksmus.
  • Neskubėkite vesti slaptažodžių išsamiai nesusipažinę su turimos priemonės ekrane matoma informacija. Slaptažodžio įvedimui turite pakankamai laiko – daugiau nei 15 sekundžių, tad neskubėkite ir būkite budrūs.

Nerimaujate dėl savo sąskaitos saugumo?

„Swedbank“ primena, kad kilus įtarimams ar jeigu nesate tikri, jog pavyko išvengti sukčių atakos – visada galima susisiekti su banko darbuotojais. Tai padaryti galima visą parą telefonais 1884 arba +370 5 268 4444, jeigu:

  • savo sąskaitoje pastebėjote įtartinų operacijų;
  • įtariate, kad tretieji asmenys gavo prieigą prie Jūsų e. bankininkystės;
  • susidūrėte su sukčiavimo veiksmais, kuriais siekiama išgauti prisijungimo prie e. bankininkystės ir/ar kortelės duomenis arba pasisavinti Jūsų pinigus.

Mes nedelsdami užblokuosime Jūsų kortelę ar prieigą prie Jūsų e. bankininkystės bei banko sąskaitų, kad niekas negalėtų pasinaudoti joje esančiais pinigais.

Ką nedelsiant galite padaryti patys, jei nukentėjote nuo sukčių

Visų pirma, nedelsiant užblokuokite kortelę – tai atliksite „Swedbank“ programėlėje arba interneto banke. Prisijungę prie programėlės, pasirinkite skiltį „Kortelės“, spustelėkite kortelę, kurią norite užblokuoti, o tuomet – brūkštelėkite slankiklį „Užblokuoti kortelę“. Prisijungę prie interneto banko, pasirinkite skiltį „Kortelės“, po to „Kortelių valdymas“ ir „Mano kortelės“. Pasirinkite norimą blokuoti kortelę ir brūkštelėkite slankiklį „Blokuoti kortelę“.

Antrasis žingsnis - praneškite apie saugumo spragas bankui. Jjei naudodamiesi e. bankininkyste pastebėjote kažką įtartino ir įtariate, jog tai gali būti saugumo spraga, praneškite „Swedbank“ aptarnaujančiam personalui.

10 komentarų

Ona

Bankai turi užtikrinti greitą tokių sandorių blokavimą. Kol randi kaip užblokuoti sąskaitą, jau tavo pinigai ir nuskaičiuoti. Kodėl neseka kur nukeliauja į kokią sąskaitą. Blokuoti tokią sąskaitą 24 val. O dabar tik perspėja nespausti. Turi būti draudimas nuo tokių situacijų. Turi būti galimybė stabdyti pervedimą per 20 min. Labai nerimauju dėl savo pinigų. Jokio pasitikėjimo bankais neliko.

J

Banku pareiga sukurti toki sauguma kad nedingtu nei 1 euras kitaip tai reiskia isvien su sukciais

Juozapas

Na aš apie Raseinių skyriaus veikla tūrių tik bloga nuomone ypač apie 3 langelio darbuotoja dėl jos elgimosi su klientais, ir manau neverta ten dėti pinigus šiame banke, nos esu jau daugiau negu 25 metai kai dar buvo taupomasis bankas ir tikrai dėl tokio chmisko elgesio paliksiu šį banką vien dėl tos darbuotojos elgesio. Nes pas banko vadovus tiesiog neįmanoma papulti, greičiau papuls pas šalies prizidenta negu į šį banką. Ir sutinku su visais komentatoriais, kad bankas turi apsaugoti mūsų esamas lėšas, nes mes už tai mokame.

Vitalijus Brežnevas

Kokias jūs nesąmones komentuojate? Jeigu jūs taip tikite bankais, tai nesiskūskite jeigu patenkate į sukčių vilionę. Kad jungiesi per dodgy link ir nežiūri, pats/pati kalti.
O jeigu nori saugumo, teks pasidomėti alternatyvomis patiems ir prisiimti pilną atsakomybę. Tad pirmyn! Kas stabdo?
Be to, noriu paminėti, kad 90% tavo turimo indėlio banke yra išskolinama kitiems vartotojams. Tau duoda 0% palūkanų už tai, ir turi bankui susimokėti papildomai, kad banko sąskaitą turėtum. Kol bankas iš tavo pinigų pelną daro.
Tad galvok. Ir pasidomėk. Kitaip pakistaniečiai paskambins ir sakys, kad VMI nesumokėjai. Junkis per banką, kad susitvarkytum per dodgy link. Sėkmės!

Tomm

Mes padėjome santaupas tipo saugiai ,banke. Tai jų pareiga ir užtikrint saugumą. Lupat mielieji už laikymą banke tai ir būkit tikie malonus apsaugokit. Kodėl po kiekvienos operacijos neklausiat patvirtinimo tarkim kažkokiu tai kodu. Ir baigsis nesamonės.

G

Reikia bankams ivesti apsaugos kodus,didesn nei 1000 sumoms siunciant i kita saskaita.Trecia pin koda

Mindaugas

Tai reiškia,kad bankai nepatikimos institucijos,nesaugu laikyti lėšas,prasta apsauga, rúpi tik pelnai.Dabar saugiau laikyti savarankiškai.Gal bůt tie patys sukćiai tas sistemas tiembankams ir diegė.

Danutė

Sutinku su jūsų teiginiais.
Bankai turi tobulinti saugos sistemas, kad apsaugotų klientų pinigus. Pelnai didžiuliai , o į indėlių apsaugą neinvestuoja. Per maža bankų kontrolė.

Jonas

Tai kur ten tas epolicininkas?.. Kai taip tai už kiekvieną pirstelėjimą seka, o nusikaltėliai veikia laisvai ir metramdimai. Ale nuostabos nekelia aukštyn pasižiūrint...😉

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 17:14

0 komentarų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 – grynieji elektromobiliai ir 331 – iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per šių metų kovą elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,20 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,71 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,49 procento.

Balandžio 1-ąją 4,14 proc. šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke sudarė hibridinės transporto priemonės (HEV – hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus). Didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,63 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,71 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke balandžio 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,57 procento (kovo 1 d. buvo 0,56 proc.). Dyzelinu varomos transporto priemonės užima 96 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.

Nuo visų per kovo mėnesį naujai įregistruotų naujų lengvųjų keleivinių transporto priemonių skaičiaus automobiliai sudarė 15,45 procento. Kovą nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 9,91 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (vasarį buvo 10,35 proc.), iš jų 118, arba 5,17 proc., buvo grynieji elektromobiliai ir 108, arba 4,73 proc., – iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 30,75 proc. visų kovą naujai įregistruotų elektromobilių.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį kovo mėnesį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,62 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių (šiemet vasarį – 47,24 proc.). Per kovą įregistruoti 995 nauji hibridiniai (HEV) automobiliai (vasario mėn. – 949).

Benzinu varomos transporto priemonės kovo mėnesį užėmė 30,16 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 14,38 proc. naujų automobilių rinkos.

Nauji elektromobiliai sudarė 55,56 proc. visų per kovą naujai įregistruotų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių.

Naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos didžiausią dalį – 93,77 proc. – šiemet kovą užėmė dyzelinu varomi automobiliai (vasario mėn. – 86,6 proc.). Benzinu varomi automobiliai užėmė 4,40 proc., elektromobiliai – 1,83 proc. naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. kovo mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 3,80 proc. (vasarį buvo 3,84 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,47 proc., benzinu varomos – 21,61 proc., hibridinės (HEV) transporto priemonės – 8,14 procento.

Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje kovo mėnesį elektromobiliai užėmė 0,47 proc. naudotų N1 kategorijos automobilių rinkos, dyzelinu varomos transporto priemonės – 92,21 procento.

Per 2024 m. sausio-kovo mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,91 proc. nuo visų įsigytų M1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones – 10,95 procento.

Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,91 proc. nuo visų įsigytų N1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, šis skaičius buvo 1,63 procento.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas