Internetinėje erdvėje tyko daugybė pavojų, o užkibti ant sukčių kabliuko gali būti itin paprasta. Tuo galėjo įsitikinti nemažai lietuvių, kurie susiviliojo žemomis elektronikos kainomis, o tuo pačiu – ir galimybe paremti Ukrainą.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Pastarosiomis dienomis nemažai žinomų Lietuvoje žmonių reklamavo internetinę parduotuvę, kuri siūlo neįtikėtinus dalykus – net 50 proc. nuolaidą visoms prekėms, o taip pat žadėjo, jog visos gautos pajamos bus paaukotos Ukrainai. Reklamuoti tokią akciją pasiryžo ir gerai žinomi žmonės, kurie kvietė pasinaudoti proga, o tarp jų atsidūrė Karolis Sankauskas ir Ineta Stasiulytė.
Neilgai trukus, minima internetinė parduotuvė nustojo veikti ir į ją patekti jau nebeįmanoma, tačiau prekes įsigiję asmenys liko ne tik be pigesnės elektronikos, bet ir išleistų pinigų. Ištrintas buvo ne tik „Smarteshop“ internetinis puslapis, bet ir „Facebook“ paskyra, o taip pat ir reklaminiai skelbimai vienoje didžiausių Lietuvoje skelbimų svetainių.
Neseniai apie tai, jog pateko į sukčių spąstus pripažino ir K.Sankauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje rašė, jog apgavikai prisistatė kaip naujas startuolis, o mintimi pasidalinti informacija apie juos susidomėjo dėl kilnaus tikslo.
„Prisistatė kaip startupas, paprašė pasidalinti, sutikau, bet gan greitai komanda pamatė, kad dingo ir puslapis, ir visa kita, tad ir visus pasidalinimus ištryniau. Labai šlykštu ir apgailėtina, jei pasitvirtins, kad tiesa. Kaip matau, ne mano vieno vardu buvo pasinaudota. Prašė video įrašą padaryti, tačiau nesu influenceris, bet sutikau parepostinti – visgi tikslas pasirodė kilnus“, - savo paskyroje rašė K.Sankauskas.
Nors ši internetinė parduotuvė jau nebeveikia, tačiau mes norėtumėme priminti, jog visuomet reikia vadovautis sveiku protu. Į sukčių pinkles internete patekęs žmogus dažniausiai susivilioja preke su didele nuolaida – skubėdami pasinaudoti geru kainos pasiūlymu pirkėjai atidžiai nepatikrina informacijos apie prekybininką ir taip užkimba ant sukčių jauko.
Netikri prekių skelbimai socialiniuose tinkluose ar nuorodos į suklastotas interneto parduotuves su itin pigiomis prekėmis yra kone dažniausiai naudojamas sukčių triukas pinigams išvilioti.
Natūralu, kad pirkėjams visada norisi patinkantį daiktą įsigyti su kuo didesne nuolaida. Bet turbūt daugelis suprantame, kad 80 ar 90 proc. siekiančios nuolaidos realybėje neegzistuoja.
Dažnas pirkėjas neįvertina rizikos, kad sukčių pasiūlymai pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis gali būti jam pametėti iš pirmo žvilgsnio saugioje, nes kasdien naudojamoje ir pažįstamoje erdvėje. Pavyzdžiui, populiariose bendravimo ir socialinių tinklų platformose, naujienų portaluose.
Apsisaugoti nuo sukčių internete pirmiausia padeda paties vartotojo atidumas. Jei interneto parduotuvėje ar skelbime siūloma gerai žinomo gamintojo prekė už itin mažą kainą, tai pirmasis signalas, kuris turėtų sukelti jūsų įtarimą.
Antra, skirtingai negu realybėje, internete apsimesti ar imituoti dalykus yra kur kas paprasčiau. Prekybininkais apsimetantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę gebėjimą tiek apsimesti kitais asmenimis, tiek sukurti įtikinamai atrodančias prekių ar paslaugų svetaines.
Todėl prieš planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus ir jokiu būdu neskubėkite atsiskaityti. Visų pirma patikrinkite tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas, patikrinkite, ar nurodyti kontaktai bei ar pateiktos nuorodos yra veikiančios.
Trečias patarimas – savo mokėjimo kortelėje būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų. Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification), taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.