Lietuviai sukčiams perveda vis mažiau pinigų: bankas džiaugiasi mažėjančiais klientų praradimais, tačiau perspėja išlikti budriais

Iš „Luminor“ banko klientų finansiniai sukčiai pernai išviliojo net 1 mln. eurų mažiau nei 2021 metais. Tokios tendencijos yra daug geresnės, nei bendra situacija rinkoje – Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai iš visų jos narių klientų išviliota 1,6 mln. eurų daugiau negu metais anksčiau.

Registruokitės „Temu“ platformoje ir gaukite 30% nuolaidą bei ‎100€ vertės kuponų rinkinį
Lietuviai sukčiams perveda vis mažiau pinigų: bankas džiaugiasi mažėjančiais klientų praradimais, tačiau perspėja išlikti budriais

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje, lyginant su 2021-aisiais, išaugo du kartus.

„Nors mūsų rodikliai šiuo atveju geresni negu bendra rinkos situacija, tačiau vis tiek raginame klientus neprarasti budrumo, nes finansiniai sukčiai nuolat „tobulėja“ – išbandomos vis kitos sukčiavimo schemos, pritaikomos naujos technologijos. Neretai sukčių eksploatuojamos situacijos pataiko į jautrias klientų vietas – nerimą dėl vaikų, finansinio nesaugumo jausmą ir panašiai, todėl kartais ant sukčių kabliuko pakimba ne tik mažesnio finansinio raštingumo asmenys“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Jo teigimu, galima pasidžiaugti tuo, kad „Luminor“ banko specialistams pavyko išsaugoti apie trečdalį išviliotų lėšų – tiek sustabdyti jau atliktus pavedimus, tiek sugrąžinti lėšas iš kitų bankų.

Kaip ir bendrai rinkoje, pernai „Luminor“ banko klientai dažniausiai tapo „phishingo“ (sukčiavimai išviliojant asmens duomenis SMS žinute ar elektroniniu laišku) aukomis – tokių atvejų augimas skaičiuojamas dešimtimis kartų. Romantinis, telefoninis, investicinis sukčiavimas bei apgaulingas apsipirkimas internete pasidalino kitas vietas populiariausių sukčiavimo būdų sąraše.

„Phishingas“

„Phishingu“ užsiimantys sukčiai praėjusiais metais praktiškai nesirinko aukų – bankų ar kitų finansų institucijų vardu siuntinėjo žinutes praktiškai kiekvienam asmeniui. Žinutės dažniausiai atsirasdavo susirašinėjimų sraute prie ankstesnių banko žinučių. Vartotojai paprastai buvo gąsdinami sąskaitų blokavimu, įtartina veikla, atliktais rizikingais pavedimais – išsigandę vartotojai spausdavo aktyvias nuorodas, kurios vesdavo į suklastotus banko puslapius. Čia iš klientų buvo išviliojami asmens duomenys, kuriais naudojantis ištuštintos bankų sąskaitos.

„Smishingas“

Sukčiavimas siunčiant trumpąsias žinutes (pavadinimas kilęs iš „SMS“ ir „phishing“) – viena iš duomenų vagystės rūšių, kai siekiama apgauti auką ir priversti perduoti sukčiui slapto pobūdžio informaciją. Taip sukčiaujant gali būti naudojamos tiek kenkėjiškos programos, tiek nuorodos į apgaulingas svetaines. Šios nuorodos paprastai būna labai panašios į bankų svetainių. Be to, šis sukčiavimo būdas neapsiriboja vien trumposiomis žinutėmis, jis gali būti vykdomas ir mobiliosiose programėlėse, socialiniuose tinkluose.

L.Sadeckas primena, kad „Luminor“ bankas klientams tokio pobūdžio žinučių nesiunčia, nenaudoja aktyvių nuorodų ir neprašo konfidencialių duomenų.

Investicinis sukčiavimas

Pernai smarkiai suaktyvėjo sukčiai, užsiimantys investiciniu sukčiavimu, kai apgaulingai siūlomos greito praturtėjimo galimybės investuojant. Šiuo būdu išviliojamos sumos yra bene didžiausios, todėl, anot banko eksperto, apie tokias schemas svarbu kalbėti kuo plačiau.

Paprastai sukčiai su žmogumi susisiekia netikėtai ir siūlo naudotis nauja investavimo platforma, kurioje galima prekiauti bet kuo ir garantuotai gauti puikų pelną. Jei netikėtai užkluptas žmogus jau anksčiau norėjo išbandyti investavimą, dažnai nieko negalvodamas ar nesigilindamas į platformos patikimumą, nusprendžia joje susikurti paskyrą ir net pervesti į ją lėšų. Iš pradžių asmuo mato, kad investicijos neša pelną ir kad jis daug uždirba. Toks įspūdis susidaro dėl aukos kompiuteryje sukčių instaliuotų programų.

„Sėkmingai“ investavęs žmogus atlieka papildomus įnašus ir jo pelnas neva vis auga. Pabandžius išsiimti dalį sąskaitoje sukauptų pinigų paaiškėja, kad to padaryti neįmanoma be papildomų „investicijų“.

„Luminor“ bankas fiksavo atvejų, kai su investicinio sukčiavimo aukomis dar kartą susisiekdavo sukčiai, prisistatydami advokatais ar teisėsaugos atstovais. Jie pasakodavo, kad neva tiria neteisėtą investavimo platformos veiklą ir gali padėti susigražinti prarastas lėšas, tyrimui tereikia kelių papildomų investicijų. Įdomu tai, jog kai kuriais atvejais su nukentėjusiais asmenimis sukčiai susisiekdavo net praėjus 3 metams po incidento.

Apgaulingas apsipirkimas internete

Šį kartą kalbama ne apie suklastotas interneto parduotuves, o apie pavojus, tykančius perkant daiktus gerai žinomuose skelbimų portaluose. Štai pateikiamas pavyzdys apie automobilio pirkimą, tokios situacijos yra labai dažnos:

Kaip matyti iš pavyzdžio, paprastai įkeliama prekė, kurios kaina skelbime labai patraukli, nurodoma gera kokybė, o pardavėjas paprastai skubina, nes kiti potencialūs pirkėjai labai domisi preke. Gyventojai neretai nori laimėti šią „loteriją“ ir suskumba pervesti avansą ar net visą sumą už pirkinį. Galiausiai juos sukčius užblokuoja, ignoruoja, o lėšas tenka bandyti susigražinti per savo banką bei pasitelkus teisėsaugą.

Todėl visuomet rekomenduojama klientams apžiūrėti prekę, įsitikinti pardavėjo patikimumu ir tik tuomet sumokėti. Pervesti avansą ar net visą sumą nemačius prekės ar pardavėjo – labai rizikinga.

Trumpai aptarus populiariausius sukčiavimo būdus, „Luminor“ banko ekspertas L. Sadeckas pabrėžia, kad sukčiavimo būdai nuolat tobulėja ir keičiasi, todėl reikėtų neprarasti budrumo, nepasiduoti stresui dėl nepažįstamų žmonių suteikiamos informacijos oficialiai nepatvirtintais kanalais – pagal galimybes ją reikėtų tikrinti ir neskubėti priimti sprendimų.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas