Lietuviams besiruošiant šventėms – sukčiai ruošiasi apgavystėms: ekspertai pasakė, kaip nepasimauti ant jų kabliuko ir nelikti tuščiomis

Pranešimas spaudai

2023-11-27, 13:20

0 komentarų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai.

Prasidėjo mega „Aliexpress“ išpardavimai – sutaupykite net iki 70 proc.
Lietuviams besiruošiant šventėms – sukčiai ruošiasi apgavystėms: ekspertai pasakė, kaip nepasimauti ant jų kabliuko ir nelikti tuščiomis

Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą.

Skaičiuojama, kad 2,65 mln. eurų, kuriuos sukčiams būtų pervedę gyventojai ir verslas, pavyko sėkmingai sustabdyti finansų įstaigose. Dar 154 tūkst. eurų pavyko sugrąžinti jau po to, kai pinigai buvo iškeliavę iš sąskaitų.

Saugo ne tik bankai

Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė, pažymi, kad stiprėjantis institucijų gebėjimas saugoti visuomenę nuo sukčių teikia viltį, jog ilgainiui skaitmeninių ilgapirščių keliamos grėsmės mažės. Tačiau šiandien, anot jos, atsipalaiduoti dar ne laikas.

„Žala, kurią Lietuvos gyventojai patiria dėl elektroninių sukčių atakų, rodo akivaizdų visuomenės pažeidžiamumą. Sėkmingų sukčių atakų skaičius – didesnis, nei gaisrų skaičius. , kad gyventojams reikalinga papildoma apsauga nuo netikėtų nuostolių“, – teigia specialistė.

BTA jau nuo praėjusių metų siūlo draudimo nuo elektroninių sukčių paslaugą. Anksčiau ji buvo taikoma gyventojams, pasirinkusiems kilnojamojo turto draudimo apsaugos lygius „Apsauga Plius“ ir „Apsauga Maximum“ Šiemet, įvertinus tokios apsaugos poreikį, draudimo apimtis išplėsta. Dabar apsauga taikoma visiems klientams, kurie draudžia kilnojamąjį turtą nenuomojamame, nuolat gyvenamame objekte.

Ši apsauga numato, kad gyventojai draudžiami nuo žalos, kuomet sukčiai išgrynina pinigus iš pavogtos mokėjimo kortelės ar apsiperka naudodamiesi pavogtais mokėjimo kortelės duomenimis. Taip pat draudimas galioja jei sukčiai pinigus išvilioja telefoninių skambučių metu ar pasinaudodami nuorodomis, kurios siunčiamos SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu.

Ekspertas: sukčiavimas yra verslas

Giedrius Meškauskas, kibernetinio saugumo bendrovės „Terasky“ ekspertas, nurodo, kad pastaraisiais metais populiarėja trumposios žinutės bei skambučiai, kuriais sukčiai, prisidengdami apgaulingomis istorijomis apie siuntų strigimus ar kitomis gudrybėmis, taikosi į vartotojų pinigines.

„Per pandemijos laikotarpį išmokome gyventi neišeidami iš namų. Prekes užsisakinėjame internetu, siuntas gauna visi. Sukčiai eina šiai tendencijai iš paskos. Nenuostabu, kad didelė dalis sukčių žinučių yra susijusios su siuntomis“, – aiškina G. Meškauskas.

Keletą pastarųjų metų ant populiarumo bangos yra ir vadinamasis investicinis sukčiavimas, kuomet rusų kalba kalbantys „konsultantai“ siūlo greitą pasyvų praturtėjimo būdą – tereikia tik „investuoti“ arba persiųsti jiems savo pinigus.

„Prieš pusantrų metų Latvijoje buvo uždaryti du tokie sukčių skambučių centrai, pareigūnai sulaikė 80 juose dirbusių žmonių. Kartu vienas toks centras uždarytas ir Lietuvoje. Bet jų yra ir daugiau“, – žiniomis dalijasi G. Meškauskas.

Tokių skambučių centrų darbuotojai žino, kam skambina – telefono numerį, vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą. Šie duomenys dažniausiai yra gaunami po duomenų nutekėjimo incidentų, kaip kad įvyko su „CityBee“. „Kai kurioje nors svetainėje nuteka duomenys, žinant kur ieškoti, netrukus juos galima gauti“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, elektroniniai sukčiai nuolat evoliucionuoja, modifikuoja savo veikimo būdus, pritaiko juos šiandienos aktualiausiems įpročiams.

Taikosi į pardavėjus

Pakankamai nauja sukčiavimo forma – apsimestinis pirkimas internetu. Apsimetėlis pirkėjas paprastai kreipiasi į internetu prekiaujančius asmenis skelbimuose nurodytais kontaktais, domisi prekės kokybe, tariamai ja susižavi ir informuoja apie ketinimą pirkti.

„Vėliau tariamas pirkėjas bando įtikinti, kad pinigai jau sumokėti. Dažnai kaip „įrodymą“ sukčius atsiunčia nuorodą, kuri neva veda į siuntų pervežėjo svetainę. Paspaudus ant šios nuorodos prašoma suvesti dar ir mokėjimo kortelės duomenis ar prisijungimo prie savo paskyros siuntų tarnyboje rekvizitus“, – aiškina G. Meškauskas.

Žinoma, pardavėjas jokių kurjerių nesulaukia ir pinigų negauna. Už tai sukčius iš patiklaus pardavėjo išgauna mokėjimo kortelės duomenis. Jais pasinaudojus paprastai bandoma atsiskaityti už kokias nors prekes ar paslaugas.

Kalėdos sukčiams ateis anksčiau

Artėjant didžiosioms metų pabaigos šventėms prekyba tradiciškai suaktyvėja, žmonės nori dovanomis nudžiuginti savo artimuosius. Neabejojama, kad sukčiai taip pat sieks tuo pasinaudoti. G. Meškauskas abejoja, ar paprasti piliečiai gali staiga persiauklėti ir tapti atspariais sukčių viliotiniui.

„Sidabrinės kulkos nuo sukčių nėra. Jei žmogus nebuvo budrus iki šiol, jis nebus budrus ir per Kalėdas. Tačiau, be abejo, reikėtų bet kokią jus pasiekiančią informaciją vertinti labiau kritiškai“, – ragina pašnekovas.

Šiais laikais mobilus įrenginys turėtų būti apsaugotas, todėl saugumo specialistas ragina įsidiegti telefono apsaugos sprendimą. Rekomenduojama – mokamą, nes, anot jo, nemokamas sūris būna arba neskanus, arba pelėkautuose. Kitaip tariant, arba apsaugos kokybė nebus užtikrinta, arba informacija apie vartotoją bus kaina, kurią sumokate to sprendimo kūrėjui. Šiuolaikiniai mobiliųjų įrenginių apsaugos sprendimai, be kitų saugumo užtikrinimo funkcijų, gali tikrinti žinutes ir beveik be klaidų atpažįsta apgaulingas, taip pat taiko kitas apsaugos nuo sukčių priemones.

„Šventiniu laikotarpiu grėsmių visuomenei kiekis išauga. Keičiasi orai, trumpėja šviesus paros metas, o žmonės be savo kasdienių darbų stengiasi pasiruošti ir šventėms. Žmonės ima skubėti, būna mažiau susikaupę, todėl didėja rizika patirti ne tik finansinius nuostolius, bet ir pridaryti žalos turtui ar patirti traumą. Nuolat sąmoningai skatinti save būti dėmesingais yra geras įprotis bet kurią dieną, tačiau per šventes jis itin svarbus“, – reziumuoja A. Baranauskaitė.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas