Vis daugiau kasdienių užduočių – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime – atliekame virtualioje erdvėje. Internete galime ne tik rasti atsakymus į kone bet kokius klausimus, bet ir naudotis vis didesniu skaičiumi paslaugų. Tuo bando pasinaudoti ir sukčiai.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Apgaulingus laiškus siuntinėjantys asmenys šįsyk nusitaikė į „Paysera“ klientus, kurie gauna apgaulingus el. laiškus. Kai kurie šio internetinio banko naudotojai gauna el. laiškus, kuriuose informuojama, jog vartotojas turėtų nedelsiant identifikuoti save asmeninėje banko aplinkoje, o tam neva yra vos 24 valandos. Apgavikai teigia, kad neatlikus reikiamų veiksmų – paskyra bus užblokuota. Pastarosiomis dienomis suaktyvėjo ir Valstybine Mokesčių Inspekcija (VMI) prisidengiantys sukčiai.
„Elektroninių sukčiavimo atvejų skaičius auga visame pasaulyje ir Lietuva yra ne išimtis. Taip yra todėl, kad vis daugiau savo gyvenimo perkeliame į kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Čia bendraujame, ieškome pažinčių, naršome socialinius tinklus ir naujienų portalus, atliekame mokėjimus. Siųsdami fišingo laiškus ar fišingo SMS žinutes sukčiai siekia pagauti jus tą akimirką, kai aktyviai dirbate, esate užsiėmę ar tiesiog skrolinate, todėl esate mažiau atidūs. Mažiau atidūs, reiškia ir mažiau atsargūs, taigi labiau pažeidžiami“, - teigia „Paysera“ direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už informacines technologijas, Marijus Plančiūnas.
M. Plančiūnas pažymi, jog sukčių siunčiami laiškai ar SMS žinutės dažniausiai apeliuoja į emocijas ir bando jus įtikinti, kad perskaičius pranešimą būtina veiksmų imtis tuojau pat, o jeigu ne – neva gresia kokie nors rimti nemalonumai, pavyzdžiui, sąskaitos uždarymas, VMI bauda ir panašiai.
Atskirti tikrą ir finansų įstaigos siųstą laišką ar SMS žinutę nuo suklastotos ne visada yra paprasta, tačiau nepasimauti ant sukčių kabliuko padės vienas paprastas patarimas. Tiesiog nespauskite jokių tariamai banko ar valstybinės institucijos atsiųstų nuorodų e-laiškais ar SMS žinutėmis. Net jei laiškas ar žinutė jus sujaudino. Žinoma, kartais apie kažkieno klastingus ketinimus išduoda ir laiško ar žinutės turinys.
Mūsų gautame laiške, kurį neva atsiuntė „Paysera“, nesunku pastebėti rašybos klaidų, o taip pat ir ne visur naudojami lietuviški rašmenys. Jeigu tokį laišką gavote ir jūs – jokiu būdu nespauskite jame pateikiamos nuorodos, o taip pat nenurodykite jokių asmeninių duomenų ir pan.
„Jeigu laiške ar gautoje žinutėje rašoma, kad turite atnaujinti banko klausimyną, tai nespauskite ant nuorodos, jeigu tokia yra, o patys atsidarykite naują naršyklės langą, savarankiškai įveskite paslaugų teikėjo adresą bei be nuorodų prisijunkite prie savitarnos, kur galėsite pasitikrinti, ar tikrai turite atlikti kokius nors veiksmus. Lygiai tas pats galioja gavus laišką, kuris atrodo, kaip laiškas iš VMI ar Registrų centro ar kitų valstybinių institucijų“, - pažymi M.Plančiūnas.
Verta pastebėti, jog pastarosiomis dienomis lietuviai sulaukia ir apgaulingų žinučių, kuriuos neva siunčia Valstybinė Mokesčių Inspekcija (VMI). Sukčiai į savo aukų telefonus siunčia SMS žinutes, kuriose teigiama, kad gavėjas turi skolų, o žinutės pabaigoje pridedama nuoroda, kur neva galima prisijungti prie VMI paskyros. Sukčių siųstose žinutėse esanti nuoroda veda į sukčių internetinį puslapį, imituojantį VMI prisijungimo prie informacinių sistemų puslapį. O iš jo – nuorodos į kitus sukčių internetinius puslapius, imituojančius įvairių bankų prisijungimo puslapius.
„Sudėtingiau identifikuoti sukčių SMS žinutes ir skambučius. Net jeigu telefono ekrane rodo, jog jums skambina ar rašo finansų įstaiga, iš tai vis tiek gali būti sukčiai, nes tai leidžia šiuolaikinės technologijos ir įranga, kuri nėra kontroliuojama finansų įstaigų. Visgi, patarimas tas pats – nespausti ant nuorodos, o pačiam atsidarius naują naršyklės langą prisijungti prie savitarnos ir pasitikrinti“, - aiškina „Paysera“ atstovas.
Verta priminti ir tai, kad apskritai finansų įstaigų darbuotojai klientams niekada neskambina ir nesiunčia pranešimų, prašydami padiktuoti ar kur nors suvesti saugos kodą, asmens kodą, mokėjimo kortelės ar kitus konfidencialius duomenis. Taip daro tik sukčiai. Kilus abejonių, ar kalbate su finansų įstaigos darbuotoju, visada rekomenduojama perskambinti oficialiais kontaktais, pateiktais paslaugų teikėjo internetinėje svetainėje. Ir, žinoma, prieš tai reikėtų įsitikinti, kad esate oficialioje paslaugų teikėjo internetinėje svetainėje.