Skaitmeninės technologijos sparčiai keičia pasaulį atverdamos įmonėms dar neregėtų galimybių. Tačiau ne vien tik įmonėms. Technologijų pažanga skuba pasinaudoti ir sukčiai, nuolat ieškantys būdų, kaip neteisėtai pasipelnyti.
„Aliexpress“ įsibėgėjo išpardavimų maratonas – spauskite čia ir įsigykite populiariausias prekes už rekordiškai žemą kainą
Internete plintančios apgaulės, kuriomis siekiama išvilioti pinigus ar gauti prieigą prie jautrių vartotojų duomenų, kasdien pasiekia vis daugiau žmonių. Dauguma vartotojų jau sėkmingai atpažįsta sukčių mėginimus pasipelnyti, tačiau kartais sukčiams tereikia elementariausių vartotojo duomenų.
Sukčiai nusitaikę ir į Lietuvoje veikiančias įmones ar jų darbuotojas. Išnaudojant technologinę pažangą – apgavikų taikinyje atsiduria daugelis, o apie tai savo klientus perspėja ir „Luminor“ bankas. Vieno didžiausių šalies banko atstovai savo klientams išplatino laišką, kuriame pateikia visą svarbiausią informaciją apie sukčius.
Pateikiame dažniausiai sukčių naudojamus būdus, kuriuos vertėtų įsidėmėti:
- Sukčiavimas, susijęs su sąskaitomis faktūromis
Tiekėju ar paslaugų teikėju apsimetantis sukčius kreipiasi į įmonę prašydamas pakeisti sąskaitų faktūrų apmokėjimo duomenis ir pervesti lėšas į naują banko sąskaitą. Būkite atsargūs – ši sąskaita priklauso sukčiui.
- Sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu
Sukčius gali apsimesti įmonės vadovu ir siųsti laiškus iš suklastoto el. pašto adreso primygtinai ragindamas atlikti skubų mokėjimą. Jokiu būdu to nedarykite. Visada atidžiai patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą bei nurodytos banko sąskaitos duomenis ir laikykitės įprastos mokėjimų tvirtinimo tvarkos.
- Sukčiavimas bandant tiesiogiai paveikti darbuotojus, įmonėje atsakingus už mokėjimus
Paprastai nusikaltėliai apgaule siekia išgauti prisijungimo prie įmonės interneto banko duomenis, kad galėtų ištuštinti jos sąskaitas. Bet pasitaiko atvejų, kai iš darbuotojų pirma išviliojamos asmeninės santaupos, o tada imama reikalauti, kad jie pervestų įmonei priklausančias lėšas.
Kaip apsaugoti įmonę nuo sukčių?
Apmokykite darbuotojus. Renkite reguliarius mokymus darbuotojams apie finansinius ir kibernetinius nusikaltimus. Darbuotojai turi gebėti atpažinti įtartinus el. laiškus, interneto svetaines, skambučius, sąskaitas faktūras ir žinoti, kaip tinkamai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Naudokite dviejų veiksnių tapatybės nustatymą. Prisijungti prie įmonės el. pašto ar sistemų naudokite kelių veiksnių tapatybės patvirtinimą. Taip geriau galėsite apsaugoti prieigą prie įmonės duomenų ir lėšų.
Atidžiai tikrinkite visą gautą informaciją. Ypač kruopščiai tikrinkite su mokėjimais susijusią informaciją. Būkite budrūs, jei el. laišką gavote iš nežinomo siuntėjo, laiške yra rašybos ar skyrybos klaidų, o sąskaitoje faktūroje – neatitikimų. Jei tiekėjas ar paslaugų teikėjas pranešė, kad pasikeitė jų banko sąskaita, į kurią reikia atlikti mokėjimus, susisiekite su jais oficialiais kanalais ir patikrinkite šią informaciją.
Parenkite veiksmų planą. Iš anksto apgalvokite, ko imtis įkliuvus į sukčių pinkles. Įtarę, kad kas nors galėjo sužinoti darbuotojo prisijungimo prie įmonės sąskaitos duomenis, skubiai susisiekite su banku ir užblokuokite prisijungimą, taip pat pakeiskite prisijungimo duomenis.
Pastebėję, kad iš įmonės sąskaitos buvo atliktas įtartinas mokėjimas, nedelsdami prisijunkite prie interneto banko ir patikrinkite, ar jis buvo įvykdytas. Jei taip, kreipkitės į banką ir užpildykite prašymą atšaukti mokėjimą. Jei ne, mokėjimą atšaukti galite interneto banke patys.
Peržiūrėkite mokėjimų tvirtinimo tvarką. Peržiūrėkite įmonėje nustatytus vienos operacijos, dienos ir mėnesio limitus. Mokėjimų tvirtinimo teises sutvarkykite taip, kad mokėjimus, ypač didesnių sumų, turėtų patvirtinti bent du atsakingi asmenys įmonėje.