Sukčiai ir toliau tuština lietuvių banko sąskaitas: ši sukčių gudrybė kai kuriems jau kainavo tūkstančius, sužinokite kaip apsisaugoti!

Pranešimas spaudai

2023-04-16, 12:00

6 komentarai (-ų)

Vis daugiau kasdienių užduočių – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime – atliekame virtualioje erdvėje. Internete galime ne tik rasti atsakymus į kone bet kokius klausimus, bet ir naudotis vis didesniu skaičiumi paslaugų. Tuo bando pasinaudoti ir sukčiai.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Sukčiai ir toliau tuština lietuvių banko sąskaitas: ši sukčių gudrybė kai kuriems jau kainavo tūkstančius, sužinokite kaip apsisaugoti!

Įspėjama, kad tęsiasi internetinio sukčiavimo kampanija, kurios metu yra imituojamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) žinutės. Sukčiai, apsimesdami VMI, siunčia el. laiškus su QR kodu, nukreipiančiu į sukčiavimo svetainę, kurioje siekiama surinkti banko prisijungimo duomenis.

Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų suvestine, vos per dvi paras sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojų išviliojo 5 324 eurus. Dvi Vilniaus rajono gyventojos užkibo ant to paties sukčių kabliuko – paspaudė aktyvią nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis.

Sulaukėte įtartinos SMS žinutės, kurioje pranešimą apie nesumokėtą baudą, o gal gavote el. laišką nuo VMI ar kitų institucijų dėl netikėtos subsidijos? Būkite budrūs – tai gali būti bandymas sukčiauti.

Pasitaiko atvejų kuomet VMI vardas yra naudojamas bandant sukčiauti, pavyzdžiui, siunčiant SMS žinutės ar kitus pranešimus, kreipiant į internetines svetainės, kurios imituoja VMI.

Norime paaiškinti, kaip atpažinti tokius pranešimus, jog netaptumėte sukčiavimo aukomis bei ką svarbu žinoti, jei jau patekote į tokią situaciją.

Kaip atpažinti bandymą sukčiauti?

Gaunate pranešimą nuo VMI SMS žinute. Perspėjame, kad:

  • VMI nesiunčia gyventojams pranešimų SMS žinutėmis, kuriose yra papildomos nuorodos.
  • SMS žinutes VMI vardu klientai gali gauti užsiregistravę vizitui ar, pvz. dėl gauto pranešimo VMI sistemoje, tačiau nuoroda prie jų nėra pateikiama.
  • Kitos institucijos nesiunčia SMS žinučių su informacija apie VMI.
  • Sukčių atsiųstoje SMS žinutėje siuntėjo pavadinimas, kurį savo telefone mato SMS žinutės gavėjas, gali būti nurodytas VMI, tačiau tai dar nereiškia, jog žinutę atsiuntė VMI.

Gautame pranešime pateikiama nuoroda ne į VMI interneto svetainę ar VMI informacines sistemas, bet į kitus internetinius adresus, kurie kartais gali būti vizualiai panašūs į VMI svetainės internetinį adresą. Perspėjame, kad:

  • Rekomenduojame nespausti įtartinuose pranešimuose esančių nuorodų.
  • Gautame pranešime esanti tikroji nuoroda gali būti užmaskuota. Tikrąją nuorodą galite pamatyti atsargiai užvedę ant nuorodos pelės žymeklį, bet jos nespausdami.
  • Sukčiai yra sukūrę interneto svetainių vizualiai panašių į VMI ir kitų institucijų interneto svetaines, naujienų portalus. Tokiose sukčių svetainėse pateikiama melaginga informacija, išgalvotos sėkmės istorijos investuojant į kriptovaliutas, siūlymai investuoti, padidinti pajamas, užpildyti formas dėl mokesčių nemokėjimo ir pan.
  • VMI interneto svetainės adresas yra https://www.vmi.lt/ ir visų VMI informacinių sistemų adresai turi galūnę .vmi.lt prieš pirmą pasvirąjį brūkšnį "/" (pvz.: https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Naujienos/NaujienosVISI.aspx).

Siuntėjo el. pašto adresas nėra oficialus VMI adresas. Perspėjame, kad:

  • Oficialūs VMI institucijos el. pašto adresai baigiasi galūne @vmi.lt
  • Sukčiai dažnai naudojasi labai panašiais el. pašto adresais su panašiomis galūnėmis (pvz.: @vmi.com, @vni.lt, @vmi.org. arba manovmi@vmi.meil-snder.lt)
  • Kartais sukčiai kaip laiško siuntėją nurodo VMI darbuotojo el. pašto adresą, todėl gavus tokį laišką reikia atkreipti dėmesį į antrąjį siuntėjo el. pašto adresą: jeigu jis nesutampa su priekyje nurodytu VMI el. pašto adresu (pvz.: <V.Pavardenis@vmi.lt> <d.chach@newzl.co.tz>"), tai reiškia kad tikrasis siuntėjo el. pašto adresas yra ne VMI darbuotojo ir VMI šio el. laiško nesiuntė.

Norėdami sustiprinti savo apsaugą su internetinių sukčių, savo įrenginyje naudokite nemokamą NKSC įrankį „DNS užkarda“, kuris apsaugo nuo visų NKSC žinomų žalingų interneto svetainių. DNS užkarda – tai nemokama vieša DNS paslauga su papildoma saugos funkcija.

Nuo įprastos domeno vardų sistemos (angl. Domain Name System, DNS) ji skiriasi tuo, kad joje yra įdiegta papildoma apsauga nuo kibernetinių grėsmių, tokių kaip netikros bankų svetainės, nesąžiningos prekybos platformos, kenkimo kodą platinančios svetainės ir kitos NKSC patvirtintos žalingos svetainės.

Kibernetinio sukčiavimo atvejų skaičiui kasmet augant, gyventojams ir organizacijoms siūlome pasinaudoti nemokamu įrankiu - DNS užkarda - kurią aktyvavus, įrenginio naudotojas negalės pasiekti NKSC žinomų žalingų interneto resursų. Tai reiškia, kad net ir paspaudus ant sukčių atsiųstos nuorodos, naudotojas nepatirs žalos, nes kenkėjiškas adresas bus blokuojamas, o naudotojas bus apie tai informuotas.

6 komentarų

Gaila

Bankai turi jug saugoti pinigus jug jų tokia paskirtis būtent tam juos ir pastatė kad saugotų žmonių pinigus. Bet kadangi vagia tai vadinasi bankai ir kalti reikia bankus į teismą duoti už tai kad atvira erdvė jokių apsaugų kas nori tas gali prisijungti jai tik turi kodus ir nesvarbu iš kurio pasaulio krašto. Tai yra apgailėtina.

Gaila

Patis bankai turi saugoti ir neduoti bet kam jungtis prie sąskaitos. Apsaugų visiškas 0 net ir iš Brazilijos gali jungtis prie lietuviškos sąskaitos bankui visiškai poxui yra svarbu kad kodai suvesti o tai kad galim geolokacijos apsauga autorozuoti patvirtinimą telefonu bei autorozuoti konkretų įrengimo imei IP mac susieti su kliento turima kurią jungiasi į banką taip apsaugant nuo pašalinių bandančių prisijungti. Bet kadangi tu apsaugų nėra tai praktiškai čia bankai ir yra sukčiai ir vagys kadangi yra tokia atvira erdvė visiem priejimas

aišku

tuoj liaudis pradės kakoti virtualioje aplinkoje.Gulėdamas lovoje,suves visus savo duomenis,prisijungs prie banko.Ir tada jau pirmyn?

Faktas

Skandalingas faktas - bankai Lietuvoje turi teisę ištuštinti sąskaitas labai anejotinais atvejais.Rekomenduoju pinigus laikyti slaptose vietose,tai bus bankams signalas baigti vogti..

Jonas

Nėra tikimybes, kad kokia programa yra saugi ir netikiu niekuo, todėl negalima atlikti internetu jokių pirkimo operacijų per banką.Žmonės ,kodėl pamiršote tiesioginius atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais,mokėtojus per mašinų stovėjimo automatus ,už mašinos stovėjimą ir taip toliau.Nerekės sportuoti,daugiau pajudėsite ir nesudarysite galimybių jūs apvogti .Toks vaizdelis kad visos reformos yra žmonėms apvogti,nejaugi nesupranta žmonės.Slapukai reikalauja duoti galimybes jūs sekti,o tai reiškė, kad leidžiame juos prieiti prie savo duomenų.Niekas jūs nesaugo ,jeigu patys proto neturite.Mokame pinigus už internetą ir suteikiame galimybes mūs apvogti.

Evaldas

Apsisaugoti apsisaugoti ir dar patiems sugalvoti... Bankai prieš dešimtį metų pradėjo apsaugoti mūsų sąskaitas įdiegė informacinės sistemas o db vistiek patys turime saugotis o sukčiavimo atvejų daugėja, tai gal tos visos reformos nelabai apgalvotos buvo ir labiau į sukčius orientuotos

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas