Internetiniai sukčiai pastarosiomis savaitėmis yra itin aktyvūs, o naujausias triukas – elektroniniai laiškai, kuriuose vartotojus perspėjama apie ribotą prieigą prie banko sąskaitos. Panašu, kad tokius laiškus gauna atsitiktiniai gavėjai, kurie net nebūtinai turi sąskaitą „Swedbank“ banke.
Sukčių siunčiamame laiške teigiama, kad dėl „sąskaitos informacijos neatnaujinimo“ prieiga prie sąskaitos yra apribota. Laiške prašoma atnaujinti informacija, o norint tai padaryti reikia tik spustelėti mygtuką. Žinoma, jokios realios informacijos atnaujinti nereikia, o tokia metodika naudojama kortelių duomenims išvilioti.
„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse klientų sąskaitose. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Tiesa, vertėtų pastebėti, jog šiuo atveju naudojama sukčių schema atrodo pakankamai mėgėjiškai. Visų pirma, čia nurodoma, kad el. laišką atsiuntė „Swedbank P&C“, o ir nurodyta pašto dėžutė aiškiai sufleruoja, jog tai yra sukčiai. Nesunku pastebėti ir viršutinėje laiško dalyje nerodomo paveiksliuko.
„Swedbank“ jau kuris laikas perspėja savo klientus apie siautėjančius sukčius, kurie įvairiausiais būdais bando išvilioti pinigus. Banko atstovai primena, jog niekada niekur ir niekam neatskleistumėte savo banko duomenų - naudotojo ID, kortelės informacijos ar PIN kodų. Jei ne Jūs patys skambinate bankui, o bankas Jums – tokių duomenų nei „Swedbank“, nei joks kitas bankas neprašys.
Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
3 būdai atpažinti sukčių ataką
– Bankas nesiunčia SMS pranešimų, kad sužinotų asmeninę klientų informaciją.
Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti gyventojai – bankas niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Jei gavote tokią žinutę ir nesate tikras, visada galima kreiptis į savo banką ir išsiaiškinti situaciją. Įtarus sukčių ataką gyventojų prašoma pranešti bankui ir policijai.
– Bankas niekada nesiunčia aktyvių nuorodų ir neprašo atlikti veiksmų jas aktyvavus.
Net jei nuorodoje minimas banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, neapsigaukite – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta išgauti asmeninius duomenis arba paskatinti patvirtinti fiktyvius mokėjimo pavedimus. Jei norite patekti į savo interneto banko paskyrą – adresą surinkite patys, pavyzdžiui, www.swedbank.lt.
– Sukčių pranešimai jus gali pasiekti ir netiesiogiai.
Išlikite kritiški iš artimųjų gaunamai informacijai, kuria gali pasidalinti jūsų šeimos nariai, artimieji, draugai, kolegos. Artimos aplinkos žmonių patikinimas, kad būtina atlikti pranešime nurodomus veiksmus, neturėtų sumažinti jūsų budrumo − tai toks pat sukčių bandymas išgauti jūsų asmeninę informaciją ar pinigus.