Karo pabėgėliai iš Ukrainos tapo ne tik raketų, bet ir Kremliaus dezinformacijos taikiniu. Bandant manipuliuoti visuomenės nuomone, Latvijoje ir Lietuvoje daugiausia sutelkta į finansinius žmonių rūpesčius, o Estijoje ir Lenkijoje – į kultūrinius ir politinius klausimus.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Visose šalyse figūravo bendra tendencija – skatinimas kovoti su „ukrainizacija“, siejant šį naratyvą su Ukrainos vėliavų naudojimu pabėgėlius priimančiosiose šalyse.
Debunk.org tyrimo duomenimis, daugiausia turinio (straipsnių, tinklaraščio įrašų ir pan.) sutelkta Estijoje, o Lenkija pirmauja pagal interakcijų (paspaudimų „patinka“, komentarų ir pasidalijimų) socialiniuose tinkluose skaičių. Latvija ir Lietuva su prieš pabėgėlius nukreipta dezinformacija susiduria mažiau, tačiau kai susiduria, pirmenybė teikiama bendresnio pobūdžio pranešimams prieš pabėgėlius, o ne konkrečiai anti-ukrainietiškai retorikai.
Dvylikos savaičių laikotarpiu (2022 m. liepos 27 – rugsėjo 18 d.) surinkti 346 įrašai su dezinformacija apie karo pabėgėlius iš Ukrainos, kurie sugeneravo 141,307 interakcijas socialiniuose tinkluose.
Pastebėtos šešios pagrindinės su karo pabėgėliais iš Ukrainos susijusios temos. Pagal interakcijų skaičių, pirmavo žinutė, kad „ukrainiečių pabėgėliai yra išlepę ir nedėkingi“. Antroje ir trečioje vietose atsidūrusios žinutės susitelkė į pabėgėlių neva keliamą grėsmę juos priimančioms šalims: „Ukrainos pabėgėliams teikiama pirmenybė prieš priimančiosios šalies piliečius / gyventojus“ ir „Ukrainos pabėgėliai kenkia priimančiųjų šalių vidaus stabilumui“. Likusios trys žinutės, įpintos į dezinformacinį turinį, teigė, kad „Ukrainos pabėgėliai nebėra laukiami“, „ukrainiečiai yra naciai“ ir kad „Ukrainos pabėgėliai kelia epidemiologinę grėsmę“.
Iš visų analizuotų šalių, Estija yra priešpaskutinė pagal interakcijų skaičių, tačiau dėl didžiausio turinio skaičiaus ir nuoseklios melagingos ir klaidinančios informacijos sklaidos visu tiriamuoju laikotarpiu, Estiją galima laikyti viena labiausiai dezinformacijos prieš Ukrainos pabėgėlius paveiktų šalių.
Estijoje prie dezinformacijos apie pabėgėlius skleidimo daugiausia prisideda EKRE partija (Estijos konservatyvioji liaudies partija), kuri minima šešiuose iš dvylikos pranešimų. Pastebėta tendencija tapatinti ukrainiečius su emigrantais iš Rusijos, perkeliant su pastaraisiais susijusias neigiamas konotacijas ant karo pabėgėlių.
Tyrimo duomenimis, Latvija yra antroji šalis pagal interakcijų skaičių, tačiau nedidelis turinio skaičius ir anti-ukrainietiškų žinučių apie pabėgėlius nenuoseklumas leidžia manyti, kad Kremliaus dezinformacijos pastangos šioje šalyje buvo mažesnės, bent jau nagrinėtos temos atžvilgiu.
Be to, į Latvija nutaikytuose pranešimuose daugiausiai dėmesio skirta ekonominiams klausimams ir ksenofobiniams pasisakymams („Ukrainos pabėgėliai yra išlepę / nedėkingi“), o ne konkrečiai su Ukrainos kontekstu susijusiam turiniui.
Galima daryti prielaidą, kad Kremliaus ruporai pereina prie labiau nusistovėjusios prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, jau ištobulintos per ankstesnes pabėgėlių krizes, nes specifinė anti-ukrainietiška taktika pasirodė esanti mažiau veiksminga.
Lietuva yra mažiausiai dezinformacijos prieš pabėgėlius iš Ukrainos paveikta šalis. Lietuvoje šis turinys sulaukė mažiausiai interakcijų ir paties turinio kiekis taip pat buvo mažiausias. Dezinformacija šia tema tiriamuoju laikotarpiu plito nenuosekliai. Žinutės „Ukrainos pabėgėliams teikiama pirmenybė prieš priimančiosios šalies piliečius / gyventojus“ paplitimas Lietuvoje buvo panašus kaip ir Latvijoje, kitos žinutės nebuvo platinamos taip aktyviai.
Tuo metu Lenkija neabejotinai pirmavo pagal interakcijų socialiniuose tinkluose skaičių, tačiau aukšti rodikliai atitinka jos gyventojų skaičių, todėl nebūtinai rodo, kad dezinformacijos skleidėjai taikosi būtent į šią šalį.
Nors Lenkijoje, palyginti su Estija, pastebėta mažiau dezinformacinio turinio, tai vienintelė šalis, kurioje užfiksuotos visos pagrindines žinutes, o tai leidžia manyti, kad Lenkijoje prieš karo pabėgėlius iš Ukrainos nutaikyta dezinformacija buvo platinama kryptingai.
Pagrindinės pasikartojančios retorikos temos Lenkijoje buvo šios: penkiuose iš dvylikos pranešimų paminėta kampanija „Stop ukrainizacijai“, ir nepritarimas Lenkijos vyriausybės planams įsteigti fondą, skirtą padėti Ukrainos karo našlaičiams ir iš nelaisvės ištrūkusioms moterims. Nors fondas paminėtas tik dviejuose pranešimuose, ši žinia sukūrė vieną daugiausiai interakcijų sutraukusių dezinformacijos atvejų.
Tyrimo išvados gautos apibendrinus dvylika savaitinių Ukraine War Disinfo Working Group ataskaitų, kurios apima laikotarpį nuo 2022 m. birželio 27 iki rugsėjo 18 dienos. Duomenis apie su Lenkija susijusią dezinformaciją pateikė Fakenews.pl.