Baltijos šalių elektros energijos tinkle pastaraisiais metais įvyko reikšmingų pokyčių, kuriuos lėmė dideli saulės ir vėjo generuojamos elektros energijos laimėjimai. Deja, atsinaujinanti energetika yra neprognozuojama ir tiksliai žinoti, kiek elektros bus pagaminta rytoj – neįmanoma.
„Aliexpress“ įsibėgėjo išpardavimų maratonas – spauskite čia ir įsigykite populiariausias prekes už rekordiškai žemą kainą
Tad būtina ieškoti būdų, kaip subalansuoti kintamos atsinaujinančios energijos gamybos nepastovumą ir reikalingą energijos poreikį. Energetikos ekspertų teigimu, kitas labai svarbus žingsnis energetikoje – tinkamas energijos kaupimo sistemų (angl. ESS – Energy Storage System) integravimas į tinklą. Na, o siekiant sukurti sąžiningas, lengvai prieinamas naujų lankstumo išteklių rinkas, pirmiausia turi būti įgyvendinti tam tikri politikų ir atsakingų energetikos institucijų sprendimai bei paskatos.
Prognozuojama, kad per dvidešimtmetį pasaulinė energijos kaupimo sistemų tokių kaip išmaniosios ličio jonų kaupikliai/baterijos pramonė turėtų išaugti nuo 2022 metais buvusių 550 gigavatvalandžių (GWh) iki 7 782 GWh 2040 metais.
Nuo 2025 metų vasario mėn., kai Lietuva sinchronizuosis su Centrine Vakarų Europa, elektros energijos disbalanso kiekiai tik dar labiau išaugs, todėl norint, kad elektros naudojimas būtų nepertraukiamas, reikės žymiai daugiau išmanių lankstumo įrenginių, tokių kaip išmaniosios baterijos – kaupikliai, nei jų turime ir naudojame dabar.
Kita vertus, dėl neaiškios reguliacinės aplinkos, šiuo metu prarandamos didelės investicijos į didelės galio (angl. Grid scale) energijos kaupimo sistemas arba jos apskritai nepasiekia mūsų šalies bei kaimyninių Baltijos valstybių.
Vis dar neaiški baterijų ir kaupiklių reguliacinė aplinka atbaido tarptautinius investuotojus, o tai gresia galimais nemažais elektros energijos tiekimo sutrikimais jau kitais metais.
Geriausias tokių kylančių iššūkių sprendimas – tai bendras suinteresuotųjų šalių požiūris. Tad verslo, teisės bei energetikos plėtros ekspertai nusprendė sukviesti Baltijos šalių energetikos specialistus į rugsėjo 11 d. nuo 10 val. vyksiančią virtualią diskusiją „GRID SCALE ESS (Energy Storage System) Financial Environment in the Baltics: What Are We Missing Today? Next Steps for 2024–2034“ ir pasvarstyti bei pasitarti, kokių veiksmų imtis, kad Baltijos šalys taptų palankiu regionu energijos kaupimo sistemų plėtrai.
Tarptautinio energetikos eksperto, „Linea Ignis“ įkūrėjo Karolio Kiguolio, advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ įkūrėjo Roberto Juodkos bei Estijos prekybos rūmų Lietuvoje vykdančiosios direktorės Snieguolės Matonienės iniciatyva organizuojamas specialus virtualus renginys, skirtas Baltijos šalių energetikos specialistams bei visiems kitiems energetika besidomintiems asmenims. Jame bus siekiama labai tikslingai aptarti strategijas, reikalingas investicijoms į energijos kaupimo sistemas pritraukti.
Pasak vieno iš renginio organizatorių Karolio Kiguolio, tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse šiuo metu netrūksta ekspertų, kurie supranta, ką ir kaip reikia keisti energetikos srityje bei kurie gali pritaikyti kitų, labiau šioje srityje pažengusių, šalių patirtį ir praktiką pas mus.
Tad nagrinėjant neatsakytus klausimus ir iššūkius, šiuo renginiu bus siekiama padėti tvirtus pamatus Baltijos šalių lanksčiai ir saugiai energetikos ateičiai.
„Tam, kad atsinaujinančioje energetikoje būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, turi atsirasti ir suderinti planai. Atitinkamos nacionalinės institucijos, įskaitant Vyriausybę, reguliavimo institucijas ir perdavimo bei skirstymo sistemų operatorius, galėtų susitelkę teikti pirmenybę koordinuotų planų rengimui. Šiuose suderintuose planuose taip pat turėtų būti nustatyta, kaip bus pašalintos lankstumo kliūtys.
Akivaizdu, kad bendromis pastangomis galime įveikti ir dekarbonizacijos keliamus iššūkius bei ženkliai sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, tačiau laikas, kurio prireiks pakeisti dabartinę situaciją, priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų. Būtent todėl ir kviečiame visus Baltijos šalių energetikos specialistus padiskutuoti apie energetikos pertvarką, įrankių plėtros disbalansą, baterijų finansinę riziką bei siekti efektyvių rezultatų visiems kartu“, – sako Karolis Kiguolis .
Be organizatorių, renginyje patirtimi taip pat dalinsis tokie specialistai kaip Tarptautinės energetikos agentūros energetikos analitikas Oskaras Alšauskas, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, vėjo ir saulės parkus Baltijos šalyse vystančios kompanijos „Evecon“ vadovas Karlas Kullas, energetikos kompanijos „Baltic RCC“ valdybos narys Gatis Junghans, buvęs „Ignitis Group“ stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras bei Estijos Klimato reikalų ministerijos energetikos rinkų ekspertas Tauno Hilimonas.