Europos Parlamentas patvirtino naują aktą: siekiama apsaugoti pagrindines teises, demokratiją nuo rizikų, sužinokite, kas nuspręsta

Pranešimas spaudai

2024-03-14, 14:55

0 komentarų

Trečiadienį Parlamentas pritarė Dirbtinio intelekto aktui, kuriuo siekiama užtikrinti saugą, užkirsti kelią pagrindinių teisių pažeidimams ir skatinti inovacijas.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Europos Parlamentas patvirtino naują aktą: siekiama apsaugoti pagrindines teises, demokratiją nuo rizikų, sužinokite, kas nuspręsta

Reglamentui, dėl kurio su ES valstybėmis susitarta 2023 m. gruodžio mėn., pritarė 523 europarlamentarai, 46 nepritarė, o 49 susilakė.

Šio teisės akto tikslas – apsaugoti pagrindines teises, demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkos tvarumą nuo didelės rizikos dirbtinio intelekto (DI) sistemų, kartu skatinant inovacijas ir užtikrinant Europos lyderystę šioje srityje. Reglamente nustatyti su dirbtiniu intelektu susiję įsipareigojimai, pagrįsti galima rizika ir poveikio lygiu.

Naujosiomis taisyklėmis uždraudžiamos tam tikros piliečių teisėms grėsmę keliančios dirbtinio intelekto prietaikos. Draudimai apima biometrinio kategorizavimo pagal neskelbtinus ypatumus sistemas ir konkrečiu tikslu neapribotą veido atvaizdų rinkimą iš interneto ar apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų įrašų, siekiant kurti veido atpažinimo duomenų bazes.

Taip pat uždraudžiamas emocijų atpažinimas darbo vietoje ir švietimo įstaigose, piliečių vertinimas, kriminologinis prognozavimas (kai jis grindžiamas vien tik asmenų profiliavimu ar jų ypatybių vertinimu) ir žmonių elgesiu manipuliuojantis arba žmonių pažeidžiamumu piktnaudžiaujantis dirbtinis intelektas.

Iš esmės uždraudžiama biometrinio tapatybės nustatymo sistemas naudoti teisėsaugoje, išskyrus išsamiai išvardytas ir tiksliai apibrėžtas situacijas. Tikralaikio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos gali būti naudojamos tik užtikrinus griežtą apsaugą, t. y. jas naudojant ribotą laiką ir ribotoje teritorijoje ir gavus konkretų išankstinį teismo ar administracinį leidimą.

Jas naudoti galima, pavyzdžiui, ieškant dingusio asmens ar siekiant užkirsti kelią teroristiniam išpuoliui. Netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos laikomos keliančiomis didelę riziką, todėl jos gali būti naudojamos tik gavus teismo leidimą ir tik tiriant nusikaltimus.

Teisės akte taip pat nustatyti įsipareigojimai, susiję su kitomis didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemomis (dėl jų galimos didelės žalos sveikatai, saugai, pagrindinėms teisėms, aplinkai, demokratijai ir teisinei valstybei). Didelės rizikos dirbtinis intelektas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūroje, švietimo ir profesinio mokymo, užimtumo ir esminių privačių bei viešųjų paslaugų (pvz., sveikatos priežiūros, bankininkystės) srityse, tam tikrose teisėsaugos sistemose, migracijos ir sienų valdyme, teisingumo ir demokratijos procesuose (pvz., darant poveikį rinkimams).

Naudojant tokias sistemas turi būti įvertinamos ir mažinamos rizikos, registruojamas jų naudojimas, užtikrinamas skaidrumas, tikslumas ir žmogaus vykdoma priežiūra. Piliečiai turės teisę teikti skundus dėl dirbtinio intelekto sistemų ir gauti sprendimų, paremtų didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemomis ir darančių didelį poveikį jų teisėms, paaiškinimus.

EP pranešėjas Brando Benifei (Socialistai ir demokratai, Italija) teigė: „Galiausiai turime pirmąsias pasaulyje privalomas dirbtinio intelekto veiklą reguliuojančias taisykles, kuriomis siekiama sumažinti rizikas, sukurti galimybes, kovoti su diskriminacija ir siekti skaidrumu. Europos Parlamento dėka bus draudžiamas nepriimtinas dirbtinio intelekto pritaikymas bei gerbiamos darbuotojų ir piliečių teises. Įsteigiame Dirbtinio intelekto biurą, kuris padės įmonėms prisitaikyti prie naujų taisyklių įgyvendinimo.“

Kitas EP pranešėjas Dragoş Tudorache („Atnaujinkime Europą“, Rumunija) pridūrė: „Pavyko suderinti dirbtinio intelekto koncepciją su pagrindinių teisių apsauga. Dirbtinis intelektas skatina mus peržiūrėti socialines normas, švietimo sistemas, darbo rinkas ir saugumą.“

Reglamentą dar turės galutinai peržiūrėti teisininkai lingvistai. Tikimasi, kad jis bus galutinai priimtas iki šios kadencijos pabaigos. Teisės aktą dar turi oficialiai priimti ir ES Taryba.

Jis įsigalios po dvidešimties dienų nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje ir bus pradėtas taikyti praėjus 24 mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, išskyrus: draudimą vykdyti neleistiną veiklą, kuris bus pradėtas taikyti po šešių mėnesių nuo teisės akto įsigaliojimo dienos; praktikos kodeksus (po devynių mėnesių nuo įsigaliojimo dienos); bendrosios paskirties dirbtinio intelekto taisykles, įskaitant valdymą (po 12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos) ir su didelės rizikos sistemomis susijusius įsipareigojimus (po 36 mėnesių).

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas