Nors postūmis buvo ganėtinai lėtas, tačiau Kinija per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo padaryti didelę pažangą technologijų industrijoje. Ši šalis iš esmės revoliucionizavo mobiliojo ryšio segmentą, kuriam kadaise vadovavo Vakarai. Tačiau verta paminėti, kad šalies tikslai yra ambicingesni. Kinija nori peržengti šią ribą ir vadovauti naujai erai technologijų segmente. Negana to, šalis nori turėti pranašumą.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Remiantis nauja Didžiosios Britanijos kibernetinio vadovo ataskaita, paskelbta „Reuters“, Kinija siekia „pasaulinio technologinio pranašumo“ kibernetinėje erdvėje. Šalis panaudos visus savo kibernetinius įgūdžius vykdydama žvalgybos ir sekimo kampanijas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NCSC), priklausančio Didžiosios Britanijos šnipinėjimo agentūrai GCHQ, direktorė Lindy Cameron teigia, kad šiuo atžvilgiu rodomas „pagrįstas susirūpinimas“. Neįmanoma išmatuoti Kinijos vadovavimo technologijoms poveikio saugumui.
Kinija nenori vien tik susilyginti su Vakarais. Šalis siekia valdyti technologijų pasaulį. Ji teigia, kad Vakarų šalys negali sau leisti atsilikti nuo Kinijos. Priešingu atveju, šalis ilgainiui taps dominuojančia jėga šioje klasėje.
Ji taip pat naudoja savo kibernetines technologijas intelektinei nuosavybei įsigyti. Be to, ji gali gauti naudos iš šios pažangos, geriau įgyvendindama savo geopolitinius poreikius ir šnipinėjimo tikslus. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl įvairios vyriausybės visame pasaulyje draudžia diegti kiniškas programėles vyriausybės naudojamuose įrenginiuose. Taip nutiko Kanadoje ir JK su „TikTok“. Kinų „ByteDance“ priklausanti trumpų vaizdo įrašų platforma kelia susirūpinimą.
Dauguma valdžios institucijų mano, kad socialinių tinklų programėlė dalinasi vartotojų duomenimis su vyriausybe. Net jei šiuo metu taip nėra, Vakarai baiminasi, kad Kinija galiausiai gali gauti prieigą prie milijonų vartotojų informacijos visame pasaulyje. Todėl jie negali sau leisti palikti informacijos apie oficialius asmenis programėlės duomenų bazėje.
Trumpų vaizdo įrašų programėlė nebėra leidžiama oficialiuose įrenginiuose iš JAV, Kanados, Belgijos ir kai kurių Europos šalių. Kaip ir galima tikėtis, Kinija, žinoma, smerkia šiuos draudimus. Ji teigia, kad dauguma draudimų yra politiškai motyvuoti. Taip pat, kad ji negauna prieigos prie vartotojo duomenų iš „ByteDance“ serverių.
Kinija jau pasimokė iš „Huawei“ klaidų
Panaši situacija nutiko ir su „Huawei“. JAV baiminosi galimo bendradarbiavimo su Kinijos vyriausybe ir nusprendė milžinei pritaikyti masinį draudimą. Prieš kelerius metus prekės ženklas žengė didelius žingsnius, kad taptų didžiausiu pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintoju. Tačiau įgyvendinus planą, įmonei teko atlikti didžiulius pokyčius, kad ji išliktų gyva.
Dėl „Huawei“ sunkumų, Kinijos vyriausybė nusprendė „paduoti pagalbos ranką“ skatindama vietinę gamybą. Dėdama daug pastangų, šalis tikisi, kad ateinančiais metais įrengs tvirtą lustų gamybos pramonę, kuri konkuruos su TSMC, „Qualcomm” ir kt. Tokiu būdu, tokioms įmonėms kaip „Huawei“ nereikės per daug priklausyti nuo Vakarų kompanijų. Be lustų gamybos, yra daugybė kitų sričių, kuriose šalis tikisi sužibėti per artimiausius metus.
Nesupraskite manęs klaidingai, nors draudimą vadiname „Huawei“ žlugimu, prekės ženklas vis dar gyvas ir aktyvus. Nepaisant kliūčių, „Huawei“ šiais metais sugebėjo pristatyti naujus flagmanus su įspūdinga fotoaparatų technologija. Bendrovė taip pat turi savo operacinę sistemą „HarmonyOS“ ir „Huawei Mobile Services“.
Spėjama, kad ateityje prekės ženklas turės Kinijoje pagamintus procesorius ir ras būdą naudoti 5G technologijas, o taip pat ir jau kuriamą 6G. Kinijos vyriausybė tikriausiai ir toliau „skatins“ kitus vietinius prekių ženklus būti „labiau kiniškais“. Galiausiai, mes galvojame, kad šalis ir toliau vystysis technologijų srityje. Šiuo metu augant dirbtinio intelekto sferai, nemanome, kad Kinija bus neaktyvi šios technologijos srityje.