Kremliaus panaudota „deepfake“ klastotė: kiek galime tikėti tuo, ką matome ir girdime?

Kremliaus panaudota „deepfake“ klastotė: kiek galime tikėti tuo, ką matome ir girdime?

Pasaulyje įsigali nauja apgaulės ir klastočių kūrimo forma – giliosios klastotės (angl. deepfake). Pasak ekspertų, tokios klastotės jau yra kuriamos ir jų mąstai tik didės. Kaip kuriamos „deepfake“ klastotės ir kaip jas atpažinti, aiškina „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis.

„Šiuo metu vykstantis karas yra persikėlęs ir į skaitmeninę erdvę, kur vyksta provokacijos, kibernetinės atakos, pateikiama melaginga informacija ir iškreipti faktai. Taip siekiama paveikti žmones ir įtikinti juos viena tiesa. Dar vienas reiškinys, kuris gali padažnėti dėl vykstančio karo – „deepfake“ klastotės. Tai – itin tikroviškai suklastotas vaizdinis arba garsinis turinys, sukurtas pasitelkiant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijas“, – sako T. Stamulis.

Kokiu tikslu kuriamos „deepfake“ klastotės?

Kaip aiškina IT ekspertas, „deepfake“ klastotės daugiausiai buvo naudojamos kuriant filmus, tačiau vis dažniau ši technologija yra pasitelkiama siekiant padaryti įtaką, ypač politinių temų kontekste. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Gabono prezidentas Ali Bongo buvo dingęs iš viešosios erdvės, o vėl jam pasirodžius, buvo mesti kaltinimai, kad vaizdo įrašas yra klastotė. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat ne kartą jau buvo parodytas suklastotame vaizdo įraše. Tiesa, klastotojams teko už tai atsakyti, o vienas vaizdo įrašas netgi buvo užblokuotas JAV ir Kanadoje.

Dar vienas atvejis, kuris leidžia pamatyti pastarosios technologijos galimybes – gerai žinomo aktoriaus Tomo Kruzo „deepfake“ paskyra Tik Tok socialiniame tinkle. Jame galima rasti suklastotų vaizdo įrašų, kuriuose aktorius atlieka įvairius veiksmus, triukus ir užsiima kokia nors veikla.

Tačiau ekspertas įspėja, kad net ir pramoginiam turiniui sukurtos „deepfake“ klastotės neturėtų būti toleruojamos. „Tai yra klastotės, kuriomis mes tikime ir jas žiūrime, dalinamės su kitais. Jeigu žmogui patinka vienas ar kitas visuomenėje gerai žinomas asmuo, bet jis pats nesidalina savo veikla, „deepfake“ turinys taip įtrauks, kad tai ilgainiui gali tapti realybe ir vaizdo įrašai bus stebimi lyg jie būtų autentiški. Kitaip tariant, žmogus bus apgaudinėjamas“, – aiškina T. Stamulis.

Klastočių tipai

Naudojant „deepfake“ technologijas galima pakeisti ar užmaskuoti asmens veidą nuotraukoje, vaizdo įraše. Įmanoma pakeisti originalų balsą, koreguoti veido išraiškas, mimiką, lūpų judesius.

„Yra skirtingos „deepfake“ kūrimo technologijos ir metodai. Pavyzdžiui, vieno asmens veidas pakeičiamas kitu. Taip pat dažnu atveju būna pakeičiami burnos judesiai. Asmuo, kurio kalbą norima suklastoti, šneka dirbtinio intelekto sugeneruotą kalbą. Arba gali būti klonuojamas pats balsas, tai reiškia, kad atrinkus konkretaus asmens balso įrašus, sukuriama dirbtinė to asmens balso versija“, – priduria T. Stamulis.

T. Stamulis įvardina dar vieną giliosios klastotės metodą – nuotraukų klastojimas. Tai toks metodas, kai dirbtinio intelekto pagalba sukuriami nauji ir realybės neatitinkantys vaizdai. Tokiu būdu sukuriami neegzistuojantys asmenys arba objektai, pateikiama iškreipta informacija.

Didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai giliosios klastotės pradedamos naudoti norint pakenkti. Ši technologija leidžia taip sukurti norimą turinį, kad paprastam žmogui atskirti bus praktiškai neįmanoma. Dažniausiai klastotėms yra pasirenkami informacijos šaltiniai, kuriuose naujiena plinta labai greitai, pavyzdžiui, socialiniai tinklai. Taip klastotė gali pasiekti milijonus žmonių per labai trumpą laiką ir turėti neigiamos įtakos visuomenei.

Kaip atpažinti giliąsias klastotes?

Nors technologijos ir viešai prieinama informacija leidžia sukurti itin tikroviškas klastotes, visgi ekspertas įvardina esmines detales, kurios padės atpažinti giliąją klastotę:

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį neatsakome.

Rekomenduojame peržiūrėti

Komentarai 11

Mindaugas

Kai pasikalbi su Lietuvos karininkais ir šiaip aukšto rango pareigūnais,tai padarai išvadą kad rusai jokių fake nedaro. Nes juos laiko tokiais atsilikusiais technologijų srityje ir aiškina kad į karą išėjo kaip per 1 pasaulinį - 1 šautuvas ant 10kariu ir kiekvienam po 1 šovinį. Tai jei jau taip tai iš kur pas juos deepfake

Kitos naujienos

Sportiniai didesnio pravažumo automobiliai: kaip gamintojai juose suderino priešingybes?

Sportiniai didesnio pravažumo automobiliai: kaip gamintojai juose suderino priešingybes?

Į Lietuvą atvyksta antros kartos „Kia Niro“: tvarumas tapo vienu svarbiausių argumentų, tačiau tai dar ne viskas

Į Lietuvą atvyksta antros kartos „Kia Niro“: tvarumas tapo vienu svarbiausių argumentų, tačiau tai dar ne viskas

Elektros taupymą pradėkite nuo išmaniųjų: vienas nustatymas leis rečiau įkrauti „iPhone“ telefoną

Elektros taupymą pradėkite nuo išmaniųjų: vienas nustatymas leis rečiau įkrauti „iPhone“ telefoną

Jūsų pamėgtos programėlės atkeliauja ir į kompiuterius: „Microsoft“ pagaliau išleido bene laukiamiausią „Windows“ atnaujinimą

Jūsų pamėgtos programėlės atkeliauja ir į kompiuterius: „Microsoft“ pagaliau išleido bene laukiamiausią „Windows“ atnaujinimą

Teniso legenda sulaukė įspūdingos „Mercedes“ dovanos: pasigrožėkite išskirtiniu automobiliu ir sužinokite kam jis bus panaudotas

Teniso legenda sulaukė įspūdingos „Mercedes“ dovanos: pasigrožėkite išskirtiniu automobiliu ir sužinokite kam jis bus panaudotas

„Intel“ ir „Samsung“ sudrebino kompiuterių rinką: pademonstruotas įrenginys, aprūpintas neįtikėtinų savybių ekranu

„Intel“ ir „Samsung“ sudrebino kompiuterių rinką: pademonstruotas įrenginys, aprūpintas neįtikėtinų savybių ekranu

Vokietijos automobilių milžinės gali slėptis po lapais: pademonstruotas radikalus ir optimistinis „Citroën“ elektromobilis, pamatykite tai

Vokietijos automobilių milžinės gali slėptis po lapais: pademonstruotas radikalus ir optimistinis „Citroën“ elektromobilis, pamatykite tai

Geros naujienos „Windows“ kompiuterių turėtojams: „MS Office“ licencija dabar kainuoja nuo 11,99€, o legalią „Windows“ versiją įsigysite vos nuo 6,14€

Geros naujienos „Windows“ kompiuterių turėtojams: „MS Office“ licencija dabar kainuoja nuo 11,99€, o legalią „Windows“ versiją įsigysite vos nuo 6,14€

Pasiklydę tarp „G“: ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?

Pasiklydę tarp „G“: ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas