Vyriausybei patvirtinus vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, vėjo energetikos projektų vystytojai siūlo siekti maksimalios naudos – atverti galimybes didesnėms investicijoms ir spartesniam šalies ekonomikos augimui, tačiau vis garsiau dvejojama, ar pavyks tai padaryti.

Be valstybės paramos planuojamo vystyti jūrinio vėjo parko konkursas bus paskelbtas jau kovo 30 d. – vos po 2 savaičių nuo konkurso sąlygų patvirtinimo, be to, jei jos bus patvirtintos Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje (VERT). Nuogąstaujama, kad potencialūs konkurso dalyviai nespės susipažinti su paskelbtomis sąlygomis ir pasiruošti dalyvavimui konkurse. Tai gali reikšmingai sumažinti konkurso dalyvių skaičių ir turėti lemiamos reikšmės menkai konkurencijai bei valstybei teksiančiai finansinei grąžai.

Lietuva kurs savo praktiką

„Remiantis jūros vėjo energetikos parkus jau išvysčiusių šalių gerąja praktika, informacija apie tokius konkursus skelbiama prieš metus, mažiausiai – prieš pusmetį. Vien dokumentų ir pasiūlymų konkursui paruošimas užtrunka ilgiau nei 60 kalendorinių dienų, ypač kalbant apie užsienio įmones, kur sprendimai tvirtinami kelių lygmenų valdymo organuose. O kur dar verslo planai ir ekonominės prielaidos. Asociacijos siūlymu, konkurso terminas, patvirtinus ir paskelbus reikalavimus vystytojams, buvo rekomenduojamas nukelti bent iki birželio 30 d.“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Linas Sabaliauskas ir apgailestauja, kad į rinkos dalyvių nuomonę nebuvo atsižvelgta.

Jo vertinimu, vėjo energetikos projektų vystytojų susidomėjimas jūrinio vėjo parku yra didelis, tačiau konkurso sąlygos bei terminai mažina dalyvavimo jame patrauklumą. Kyla rizika, kad konkurse dalyvaus gerokai mažiau rinkos dalyvių, dėl ko bus pritrauktos ir mažesnės investicijos į šalies biudžetą.

„Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe ir sukurti tokias aukcionų sąlygas, terminus, kad konkurencija tarp dalyvių būtų kuo didesnė ir šalis galėtų gauti didesnes pajamas – konkursą laimės dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs didžiausią projekto vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Būdami itin įsprausti laike ir turėdami ne visus duomenis, rizikuojame aukcione matyti mažai dalyvių, kas gali lemti, jog Lietuva savo teritorijos dalį jūriniam parkui vystyti atiduos už neadekvačią kainą“, – sako L. Sabaliauskas.

Stambios užsienio kompanijos žvelgia ne tik į Lietuvos jūrinę teritoriją, bet ir visą Baltijos jūros regioną kaip į išskirtinę zoną investicijoms. Lietuvai toks susidomėjimas yra labai naudingas ir jį reikėtų išnaudoti siekiant maksimalios naudos šaliai.

Nustatyta, kad pradinis parko vystymo pasiūlymas turi būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų, o į jūrinio vėjo parką investuojama dar daugiau nei milijardas. Be to, vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.

Milijardinėms investicijoms reikia pasiruošti

Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje jau devynioliktus veiklos metus skaičiuojančios LVEA atstovų teigimu, įsivaizdavimo dėl palankių gamtinių sąlygų buvimo ir regiono potencialo nepakanka priimti sprendimą dalyvauti tokio masto konkurse.

„Siekiant pritraukti į konkursą stiprius dalyvius ir turėti didelę konkurenciją, reikia suteikti visą įmanomą aiškumą. Tai yra ir aiškios sąlygos, sutvarkyta visa teisinė bazė, pakankami terminai įsigilinti į konkurso sąlygas ir jam pasiruošti. Į jūrinį vėjo parką verslas investuos milijardus – tokio dydžio investicijos nėra daromos skubotai. Juo labiau, kad konkurso dalyviams numatyti ir įsipareigojimai – laiku neįgyvendinus laimėto projekto, bus taikomos baudos. Tai verslą skatina galvoti apie rizikas ir persvarstyti dalyvavimą konkurse arba pasiūlyti mažesnę kainą“, – pastebi LVEA atstovas Edgaras Maladauskas.

Pašnekovas pažymi, kad jūrinio parko konkurso be valstybės paramos laimėtojas turės pats, savo lėšomis atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimą.

„Norint parengti konkurencingą pasiūlymą, vystytojams reikėtų gauti informaciją bei preliminarius pasiūlymus iš kitų juridinių asmenų: vėjo elektrinių, kabelių, pastočių ir kitos susijusios inžinerinės infrastruktūros tiekėjų, laivybos ir statybos įmonių, finansinių įstaigų ir pan. Tokios apimties ir kompleksiškumo pasiūlymo pateikimui tarptautinėms energetikos įmonėms reikalingi bent 5 mėnesiai ir tai turėtų būti minimaliausias terminas, numatytas po aukciono paskelbimo. Visa tai skatintų vystytojus aktyviau svarstyti ir dalyvauti konkurse“, – sako E. Maladauskas.

Galimybė šalies ekonomikai augti

Jūrinio vėjo elektrinių parko vystymas Baltijos jūroje reiškia ne tik didesnę šalies energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir galimybes augančiai ekonomikai.

„Pritraukiant investicijas, neišvengiamai kuriamos ir naujos darbo vietos, plėtojama viešoji infrastruktūra, gerėja gyvenimo kokybė. Finansinę naudą pajus ne tik pajūrio regionai, vietos bendruomenės, kurioms bus mokamos ir išmokos, skiriamos lėšos aplinkos apsaugai, bet ir visa Lietuva. Vien su atsinaujinančia energetika šalis galės patenkinti apie pusę elektros energijos poreikių, kurie kasmet vidutiniškai auga 6 proc. Elektros suvartojimo kreivei kylant, Lietuva, kaip ir visa Europa, neišvengiamai turi rinktis žaliąjį kursą“, – sako L. Sabaliauskas.

Planuojama, kad pirmųjų dviejų jūrinio vėjo elektrinių parkų galia sieks po 700 megavatų (MW), kiekvienas jų pagamins po 3 teravatvalandes (TWh) elektros energijos per metus. Tuo tarpu Lietuvos elektros energijos poreikis pernai sudarė 12 TWh. Keliamas tikslas, kad iki 2030 m. Lietuva pati turėtų pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją.