Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos

Pranešimas spaudai

2024-03-29, 16:35

2 komentarai (-ų)

Elektros energiją kaupiančių baterijų, kurias gyventojai naudoja siekdami sutaupyti ar tam, kad galėtų naudotis elektra net esant elektros tiekimo trikdžiams, atsiperkamumas, priklausomai nuo baterijos kainos, gali užtrukti 10 ar daugiau metų.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos

Tačiau valstybės parama ir dalyvavimas elektros energijos balansavimo procese gali ženkliai pagreitinti atsiperkamumą. Tokį rezultatą parodė „Inion Software“ mokslininkų komandos atliktas tyrimas, kuriuo remiantis, trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atsiperkamumas yra praktiškai vienodas.

Tyrimui, kurio periodas siekė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti, „Inion Software“ mokslininkai pasirinko 10 kilovatvalandžių (kWh) talpos ir 5 kilovatų (kW) galingumo bateriją, kuri yra bene dažniausiai vartojama namų ūkyje.

Buvo remiamasi ir modeliuojama su tokiais duomenimis kaip energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pateikiamas vidutinio namų ūkio, nuosavo namo Vilniaus regione energijos suvartojimas.

Tyrimą atliko su trimis scenarijais

Kaip pasakoja „Inion Software“ technologijų vadovas Robertas Janickas, atliekant tyrimą buvo pasitelkti trys skirtingi scenarijai, trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apžvelgiant, kurioje iš šių šalių būtų galima sutaupyti daugiausia.

Pirmasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, prijungta be nieko. Kai nėra nei saulės elektrinės, nei energijos suvartojimo. Kai į bendrą namo elektros tinklą prijungiama baterija ir bandoma uždirbti iš bendro elektros tinklo perkant elektrą, kuomet ji yra pigi ir parduodant, kai yra brangi.

Antrasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, kai neturima saulės elektrinės, bet esama energijos vartotojų. ​​Trumpai tariant, kai baterija prijungiama ir norima pabandyti bent kažkiek sutaupyti ties kainos skirtumu. Tokiame scenarijuje baterija dažniausiai kraunama iš bendro tinklo, bet vėliau į tinklą nieko neatiduodama, nes suvartojama.

Trečiasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, kai turima saulės elektrinė ir turimas energijos suvartojimas. Trumpai tariant, kai energiją padeda sugeneruoti saulės elektrinė ir kai energija yra vartojama.

„Visų pirma, verta pabrėžti, kad tyrimą atlikome pagal „Nord Pool“ – didmenines elektros energijos kainas. Be papildomų administravimo, persiuntimo ir kitų mokesčių.

Paskaičiavome, kad pirmuoju scenarijumi Lietuvoje ir Latvijoje per metus galima sutaupyti apytiksliai iki 407 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 413 eurų. Antruoju scenarijumi Lietuvoje ir Latvijoje galima sutaupyti apytiksliai iki 266 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 270 eurų. Trečiuoju scenarijumi, Lietuvoje ir Latvijoje galima sutaupyti iki apytiksliai 294 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 292 eurų“, – tyrimo rezultatais dalijasi R. Janickas.

Parama ir dalyvavimas elektros energijos balansavimo procese

Su konkrečiomis baterijos kainomis tyrimo nesusieję „Inion Software“ specialistai skaičiuoja, kad baterijos atsiperkamumas bene labiausiai priklausys nuo to, kokia kaina bus įsigyta pati baterija.

„Remiantis tyrimo duomenimis bei skirtingomis baterijų kainomis, galima daryti prielaidą, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis, be jokios paramos, baterija gali atsipirkti per dešimt ar šiek tiek daugiau metų. Pavyzdžiui, jei 10 kWh baterija kainuos kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų, o per metus sutaupysite apie 300 eurų, tuomet ji atsipirks po maždaug 13 metų”, – sako R. Janickas.

Kita vertus, „Inion Software“ technologijų vadovas pastebi, kad bateriją savo namuose įsirengti norintis vartotojas, gali pasinaudoti jai įsigyti teikiama valstybės parama. Taip pat gali dalyvauti elektros sistemos gamybos ir vartojimo balanso užtikrinime.

„Šiuo metu bateriją įsirengti labiau apsimoka tiems, kurie gali pasinaudoti parama elektros energijos kaupimo įrenginių – baterijų įsirengimui. Kas dvigubai sutrumpintų atsipirkimo laiką. Ją kaip tik Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pernai pradėjo teikti gyventojams, kurie įsigyja ir įsirengia geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį ar ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį, kurio galia nuo 0.5 kWh iki 10 kWh ir naudoja jį savo elektros energijai kaupti. Be to, turint elektros kaupimui pritaikytą bateriją, žmogus gali nemažai sutaupyti ir pagreitinti jos atsiperkamumą, dalyvaudamas elektros energijos balansavimo procese. Pavyzdžiui, atsiperkamumo laikas galėtų sutrumpėti iki 4 metų”, – teigia R. Janickas.

2 komentarų

Tomas

Aprašomas atsiperkamumas jei būtų kainos tik biržos. O kadangi realus pirkimas būtų su persiuntimo ir abonentu dedamosiomis, o energijos supirkimas tik biržos kaina, o dar ir gautos pajamos apdėtos VMI pelno mokesčiu, tai atsipirkimo nusikelia į amžinybę. Nepaminėta ir baterijų tarnavimo trukmė, kuri geriausiu atveju iki 10 metų. Tad jei atsiperkamumas aprašytomis sąlygomis apie 13 metų, tai tokios baterijos niekada neatsipiks.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas